Lėtinio prostatito dubens skausmo diagnostika ir gydymas: peroralinės sisteminės enzimų  terapijos reikšmė

ĮVADAS

Lėtinis prostatitas / lėtinio dubens skausmo sindromas yra plačiai paplitusi liga, sutrikdanti įvairaus amžiaus vyrų gyve­nimo kokybę. Sergamumas šia liga siekia 2–10 proc. [1]. Tai sindromas, į kurio diagnozę įeina tokie simptomai, kaip du­bens skausmas (skausmas lokalizuojasi prostatoje, tarpvietė­je ir šlaplėje), prostatos uždegimas, šlapinimosi ir seksualinė disfunkcija. Taip pat lėtinį prostatitą galima apibrėžti kaip pa­sikartojančias šlapimo takų infekcijas ir persistuojančias bak­terijas prostatos sekrete, nepaisant ilgalaikio gydymo antibio­tikais. Pagrindinis šio sutrikimo simptomas yra skausmas, ta­čiau pacientų gyvenimo kokybė labiausiai nukenčia dėl skaus­mo intensyvumo, dažno šlapinimosi ir depresijos simptomų.

 

APIBRĖŽIMAS

Lėtinis dubens skausmas – tai lėtinis, ilgai trunkantis skausmas, atsiradęs moters ar vyro dubens srityje. Skausmas gali būti susijęs su kognityvinių funkcijų paglobėjimu, elgse­nos pokyčiais ir sukelti seksualinių bei emocinių padarinių. Lėtinis skausmas turėtų trukti ne mažiau kaip 3 mėnesius. Simptomai apima apatinius šlapimo takus, seksualinės funk­cijos sutrikimus, dubens organų disfunkciją. Dubens skaus­mą gali sukelti aiškiai apibrėžta priežastis, tokia kaip infek­cija ar navikas, tačiau neretai jokios matomos patologijos ne­stebima. Lėtinio dubens skausmo sindromas nustatomas tada, kai nėra šlapimo takų infekcijos arba kitos patologijos ir do­minuoja skausmas.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Lėtinio dubens skausmo ir lėtinio prostatito paplitimas, įvairių tyrimų duomenimis, yra 2,2–13,8 proc. [2]. Šiems pa­cientas iki 31,5 proc. atvejų nustatomi erekcijos sutrikimai [4]. Lėtinio dubens skausmo sindromas dažnesnis vyresniems kaip 50 metų vyrams. Lėtinio prostatito simptomų dažnis, skirtingų tyrimų duomenimis, varijuoja nuo 1 proc. iki 14,2 proc. [3, 4].

 

KLASIFIKACIJA

Lėtinį dubens skausmą sukelia ne tik urologinė patolo­gija – priežastis gali būti ir kitos sistemos pažeidimas. Uro­loginis dubens skausmas yra susijęs su kitais šlapinimosi sutrikimais (pvz., sergant intersticiniu cistitu, pasireiškia dažnas šlapinimasis ir nenumaldomas noras šlapintis), gi­nekologinį dubens skausmą atskirti padeda išsami anamne­zė (dėl buvusių ginekologinių operacijų atsiranda pilvo ir dubens sąaugų, pasikartojantys gimdos kaklelio uždegimai ar gydymas lazeriu leidžia įtarti gimdos kaklelio stenozę), gastrointestinis skausmas lydi virškinimo trakto pažeidimus (gali būti dėl sąaugų žarnyne, lėtinio vidurių užkietėjimo, dirgliosios žarnos sindromo ar naviko), periferinių nervų pažeidimo sukeltas dubens skausmas dažniausiai imituoja vidaus organų skausmus, jis būna šaudančio pobūdžio, su­sijęs su padidėjusiu odos jautrumu (pvz., gaktinio nervo, neuralgija pasireiškia sutrikusiu jautrumu ir skausmu išo­rinių lytinių organų srityje), psichologinio ar psichosekso­loginio skausmo diagnozė patvirtinama, jei nėra organinės patologijos, tačiau yra psichiatrinė patologija (depresija, nerimas, seksologinė prievarta), dubens raumenų silpnu­mas, sausgyslių, raumenų trauminis ar radiacinis pažeidi­mas, o moterims, dažniausiai gimdymo trauma, sukelia lė­tinį dubens skausmą, priskiriamą raumenų ir skeleto siste­mos patologijai. Europos urologų draugijos (angl. Euro­pean Assciation of Urology) gairėse išskiriamas urologinis skausmas, taip pat ir prostatos skausmo sindromas, kuris apibūdinamas kaip nuolatinis ar epizodinis skausmas, pa­tvirtintas prostatos apčiuopos metu atsirandančiu skausmu, nesant infekcijos ar kitos šlapimo takų patologijos (per 3 iš 6 pastaruosius mėnesius).

 

PATOGENEZĖ

Skausmas gali būti nociceptinis, uždegiminis, neuropati­nis ar disfunkcinis. Nociceptinį skausmą sukelia mechaninis, cheminis ar terminis dirgiklis, stimuliuojantis nociceptorius (receptorius), esančius odoje, raumenyse, kauluose ar jun­giamajame audinyje. Skausmo signalas siunčiamas į centrinę nervų sistemą ir smegenis. Uždegiminis skausmas atsiranda sąveikaujant nervų sistemai ir uždegimo mediatoriams. Tai gali sukelti periferinę ar centrinę sensitizaciją ir tokius simp­tomus, kaip hiperalgezija, alodinija ar spontaninis skausmas. Neuropatinis skausmas juntamas pažeidus neuronus, skaus­mo suvokimui signalas siunčiamas į centrinę nervų sistemą bei smegenis, nepriklausomai nuo nociceptorių. Dažniausiai tai yra šaudantis skausmas. Disfunkcinio skausmo etiologi­ja yra tokia pati kaip neurogeninio, tačiau nėra žinomo ner­vų sistemos pažeidimo.

Prostatos skausmo priežastis gali būti tiek infekcija, tiek genetinė ar anatominė patologija bei neuromuskulinis endo­krininės ar imuninės sistemos sutrikimas. Šios priežastys le­mia uždegiminį atsaką ir aplinkinių nervų pažaidas. Pirmiau­sia atsiranda ūminis skausmas, kuris ilgainiui tampa lėtiniu, jei priežastis nepašalinama ir grandininė reakcija išlieka pastovi. Ieškant priežasties, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į spe­cifinę ligą ar organo pažeidimą, kuris galėtų sukelti skausmą. Neradus tikslios pažeidimo lokalizacijos, ieškoma multiorga­ninės patologijos, įtraukiant nervų, raumenų ir kaulų sistemą, specifines organų sistemas.

 

DIAGNOSTIKA

Atliekant klinikinius tyrimus, svarbu įvertinti anamnezę, medi­cininę dokumentaciją, šlapinimosi sutrikimus ir įtraukti seksualinės disfunkcijos ištyrimui skirtus klausimus. Europos urologų draugija siūlo lėtinio dubens skausmo diagnozavimo algoritmą (1 pav.). Nu­statant lėtinio dubens skausmo sindromo diagnozę, būtina įvertinti dubens raumenų funkciją, atlikti digitalinį tiesiosios žarnos tyrimą ir neurologinį ištyrimą. Injekcijos nervo vietoje gali padėti nustatyti skausmo lokalizaciją (švirkščiamas anestetikas kontroliuojant rent­genu, kompiuterine tomografija ar ultragarsu). Esant ryškiai nervo pažaidai, elektrofiziologinis ištyrimas parodo denervaciją ar pail­gėjusį nervinio impulso sklidimo laiką, tačiau dažniausiai nukrypi­mų nuo normos nenustatoma, nes nervo pažeidimas yra nedidelio laipsnio. Diagnostikoje taikoma sonoskopija, magnetinis branduo­lių rezonansas, cistoskopija. Matuojamas liekamojo šlapimo kiekis, šlapimo srovė, vertinamas skausmo pojūtis pildant pūslę cistosko­pijos metu. Diferencijuojant atliekami laboratoriniai tyrimai: šlapi­mo pasėlis prieš ir po priešinės liaukos masažo (2 arba 4 stiklinių mėginys: 4-ių: 1 porcija – šlapimas iš uretros, 2 porcija – šlapimas iš šlapimo pūslės, 3 ir 4 porcijos šlapimas atspindi pokyčius prosta­toje; ar 2-ų stiklinių testas: šlapimo pūslės porcija (2) ir pakitimus prostatoje atspindinti porcija (3 arba 4)), sėklos pasėlis.

Vertinant lėtinį dubens skausmą, svarbus skausmo pobū­džio fonotipo nustatymas (1 lentelė) – simptomų priskyri­mas tam tikrai kategorijai. Pavyzdžiui, šlapimo takų simp­tomams priskiriamai šlapinimosi srovės pokyčiai, pildomas šlapinimosi dienoraštis, cistoskopijos radiniai, ultragarsinio tyrimo radiniai, uroflometrijos duomenys; psichologiniams simptomams – depresija, seksualinės funkcijos sutrikimai; neurologiniams simptomams – jautrumo praradimas, dizes­tezija, refleksų tikrinimas; raumenų sistemos simptomams – dubens raumenų įsitempimas. Šiuo metu rekomenduojama takyti Shokes ir bendraautorių pasiūlytą 6 simptomų grupių sistemą, vadinamą UPOINT. Joje išskirtos tokios klinikinių simptomų grupės: šlapimo simptomai (U), psichosocialinės funkcijos sutrikimai (P), tam tikro organo patologija (O), in­fekcija (I), neurologininė / sisteminė patologija (N) ir raume­nų pažeidimas (T) [6]. Kiekvienas simptomas kliniškai yra apibrėžtas ir specifiškai gydomas. Skausmo intensyvumas vertinamas pagal 5 taškų skalę: skausmo nėra, vos juntamas, vidutinis, stiprus ir labai stiprus. Medicinos praktikoje pla­čiai naudojama Vaizdo analogijos skalė (VAS) (angl. Visual analogue scale). Tai 100 mm tiesės atkarpa, kurios pradžia reiškia skausmo nėra, pabaiga – nepakeliamą skausmą, nuo 1 iki 10 balų ir pagal 11 taškų skalę.

 

GYDYMAS

Gydymo parinkimas ir medikamentai skiriami tam tikrai pa­žeistai grandžiai gydyti. Audinio pažeidimą gali sukelti trauma, už­degimas, kiti medikamentai ar alerginė reakcija. Tai sukelia užde­giminį atsaką, išsiskiria chemokinai, citokinai, nukenčia urotelis. Šie uždegiminiai pokyčiai dažniausiai kliniškai pasireiškia skaus­mu. Dėl skausmo spazmuoja raumenis, vystosi audinių išemija, kuri sukelia hipoksiją ir grįžtamuoju ryšiu toliau skatina minėtų uždegimo procesuose dalyvaujančių medžiagų produkciją. Dėl varginančio skausmo nukenčia ir psichologinė funkcija, ilgainiui pasireiškianti lėtinio skausmo sindromu. Galiausiai lėtinis skaus­mas pasireiškia neuropatija, alodinija, hiperalgezija.

Šlapimo takų simptomai gydomi atsižvelgiant į jų pobūdį:

  • dirglumas – anticholinerginiais preparatais;
  • esant apatinių šlapimo takų obstrukcijai ar liekamojo šlapi­mo – alfa blokatoriais;
  • tam tikro organo simptomai (lėtinis prostatos skausmas) – kvercetinu (flavonoidas), bromelainu / papainu, gulsčiąja serenoja (lot. Serenoa repens),
  • dietos korekcija (vengti kofeino, aštrių patiekalų, alkoholio);
  • psichosocialiniai simptomai – antidepresantais, kognityvine bihevioristine terapija;
  • infekcija – taikoma antibakterinė terapija;
  • vyraujant neurologinei simptomatikai – neuroleptikai (pregabalinas, nortriptilinas, amitriptilinas, akupunktūra), o raumenų disfunkcijai – fizioterapija. Gydymo pasirinki­mas, naudojantis UPOINT diagnostikos sistema, pateiktas 2 lentelėje [5].

 

LĖTINIS PROSTATITAS

Viena lėtinio dubens skausmo priežasčių – lėtinis prostatitas. Tai yra lėtinis dubens skausmas, lokalizuotas varpos, suprapubinėje ar

kapšelio srityje, kuris trunka ilgiau nei 3 mėnesius [7]. Daugiau kaip 50 proc. vyrų kartą per gyvenimą jaučia prostatito simptomus [8]. Tam tikro amžiaus asmenims susirgti lėtiniu prostatitu rizika yra didesnė: 50–59 metų vyrai turi didesnę riziką nei 20–39 metų grupės vyrai. Tikslus lėtinio prostatito patogenezės mechanizmas nėra žinomas.

Išskiriami 3 pagrindiniai patogenezės mechanizmai: imunolo­ginis, neurologinis ir endokrininis [9–12]. Lėtinis prostatitas pasi­reiškia šlapinimosi sutrikimais, urogenitaliniu skausmu ir seksuali­nės funkcijos sutrikimu [13]. Bakterinė infekcija nustatoma mažiau nei 10 proc. lėtiniu prostatitu sergančių vyrų. Dažniausias infek­cijos sukėlėjas – gramneigiamos bakterijos, tačiau kartais sukėlė­jas gali būti atipinė flora ar gramteigiami mikroorganizmai. Nu­stačius lėtinio prostatito diagnozę, dažniausiai vyrams skiriamas antibakterinio gydymo kursas, net ir nepatvirtinus bakterinės in­fekcijos. Nors priešinė liauka turi apsauginius mechanizmus nuo galimos infekcijos (antibakterinių medžiagų produkcija, mecha­ninis uretros spaudimas šlapinimosi ir ejakuliacijos metu), tačiau blogas šlapimo nutekėjimas ar šlapimo srovės refliuksas sukelia uždegiminę reakciją ir fibrozę.

 

PROSTATITO KLASIFIKACIJA

Toliau pateikiama prostatito klasifikacija pagal Nacionalinį sveikatos institutą (angl. National Institutes of Health):

  1. Ūminis bakterinis prostatitas – būdingi sunkūs prostatito simptomai, sisteminė infekcija ir ūminė šlapimo takų infekcija;
  2. Lėtinis bakterinis prostatitas – sukelia lėtinis infekcinis pro­cesas, su arba be prostatito simptomų ir visuomet pasikartojančia šlapimo takų infekcija (sukelia ta pati bakterijų padermė);

IIIa. Lėtinis prostatitas / lėtinio dubens skausmo sindromas – uždegiminis lėtinis dubens skausmas be bakterinės šlapimo takų infekcijos, tačiau su kitais uždegiminiais požymiais;

IIIb. Lėtinis prostatitas / lėtinio dubens skausmo sindromas – neuždegiminis dubens skausmas su šlapinimosi sutrikimais, kai nėra šlapimo takų infekcijos;

  1. Asimptominis uždegiminis prostatitas – tai prostatos užde­gimas be kitų urologinių simptomų.

 

DIAGNOSTIKA

Diagnozuojant lėtinį prostatitą, ieškoma tikslios skausmo lo­kalizacijos, apibrėžiama trukmė ir diferencijuojama su bakterine priešinės liaukos infekcija, urogenitalinių organų naviku, šlaplės striktūra, neurogeninės kilmės šlapimo pūslės sutrikimais, kartu vertinant kitą susijusią patologiją, tokią kaip seksualinė, psicholo­ginė disfunkcija ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai.

Lėtinis prostatitas pasireiškia urogenitalinių organų skaus­mu, kuris gali būti nociceptinis, sukeltas uždegimo, neuropatinis ir disfunkcinis. Gali pasireikšti apatinių šlapimo takų sutrikimo požymiai (šlapimo pūslės ištekamojo trakto obstrukcija ir šlapi­mo pūslės dirginimo simptomai), taip pat neretai stebima seksu­alinės funkcijos sutrikimai, psichologinės problemos [15]. Simp­tomai ir jų intensyvumas gali kisti. Apie 63 proc. atvejų skausmas pasireiškia tarpvietėje, tačiau gali apimti ir sėklides, gaktinės są­varžos, varpos sritis [16].

Sergant lėtiniu prostatitu, skausmas gali būti juntamas tarpvie­tėje, virš gaktinės sąvaržos, sėklidėse, varpoje, kryžmens srityje, kirkšnies kanalo zonoje ar tiesiojoje žarnoje. Skausmas juntamas šlapinantis, gali atsirasti ejakuliacijos metu ar po jos. Kartu jau­čiamas raumenų tempimas ir disfunkcija dubenyje, funkciniai šla­pimo takų sutrikimų požymiai.

Atliekant digitalinį rektalinį tyrimą, gali būti čiuopiama pa­didėjusi, kieta ar normali prostata. Tarpvietė ir paviršiniai dubens raumenys apčiuopiami išoriškai, o vidiniai raumenys tikrinami per tiesiąją žarną. Tikslinga ištirti raumenų gebėjimą atsipalaiduoti tarp susitraukimų. Svarbus ištyrimas dėl šlapimo takų infekcijos, atlie­kamas 2 ar 4 stiklinių mėginys, prostatos sekreto mikroskopija.

Tiriant pacientus, vertinami šlapinimosi sutrikimai: silpna srovė, pasunkėjęs šlapinimasis, negalėjimas pradėti šlapintis; kau­pimo disfunkcija – nenumaldomas noras šlapintis, dažnas šlapi­nimasis, nikturija, dizurija; peršėjimas šlaplėje; hematospermija; pasikartojančios šlapimo takų infekcijos; seksualinė disfunkcija. Taip pat atliekamas 4-ių ar 2-ų stiklinių testas. Diferencinei dia­gnostikai taikomi tyrimai – PSA, uroflometrija, uretrografija, cis­toskopija, prostatos biopsija, jei įtariamas prostatos navikas, TRUS, įtariant prostatos abscecą ar kitą patologiją, diagnostinė cistosko­pija, įtariant šlapimo pūslės vėžį, MBR, šlapimo takų infekcija ar LPL. Simptomam įvertinti naudojami klausimynai:

  • Nacionalinio sveikatos instituto Lėtinio prostatito simptomų indeksas (angl. NIH-Chronic Prostatitis Symptom Index – NHI-CPSI) – 9 klausimai, vertinantys skausmą, šlapinimosi funkciją, gyvenimo kokybę;
  • Tarptautinė prostatos simptomų skalė (angl. The International Prostate Symptom Score – IPSS) – 8 klausimai, vertinantys šlapinimosi ypatumus, gyvenimo kokybę;
  • UPOINT (angl. Urinary, Psichosocial, Organ specific, In­fection, Neurologic/systemic, tenderness of Skeletal muscles) – skirsto pacientus pagal simptomus į fenotipus;
  • Tarptautinis erektilinės funkcijos indeksas (angl. The Interna­tional Index of Erectile Function – IIEF-5) arba Seksualinės vyrų sveikatos vertinimo skalė (angl. Sexual Health Inventory for Men – SHIM) – klausimai skirti erektilinei disfunkcijai įvertinti;
  • taip pat yra sudaryti klausimynai psichosocialinei funkcijai įvertinti.

 

GYDYMAS

Gydymo parinkimas priklauso nuo vyraujančių simptomų, už­degiminio proceso priežasties.

Alfa blokatoriais gydoma, jei obstrukciniai apatinių šlapimo takų simptomai trunka mažiau nei metus. Šie medikamentai palen­gvina obstrukcinius simptomus, blokuodami alfa receptorius šla­pimo pūslės kaklelyje ir prostatoje, taip pat veikia centrinės ner­vų sistemos receptorius. Nepasiekus klinikinio efekto per 4–6 sa­vaites, gydymą tikslinga keisti.

Antibakterinis gydymas pradedamas, jei nustatyta bakterinė in­fekcija. Skiriamas 6 savaičių antibiotikų kursas, jei simptomai trun­ka mažiau nei metus. Vaistas turi gerai penetruoti į prostatos audinį, t. y. būti tirpus lipiduose, mažos molekulinės masės, mažo jonizaci­jos laipsnio ir blogai prisijungti baltymus [14]. Pirmo pasirinkimo

mok­sifloksacinas), antro pasirinkimo vaistai – trimetoprimas, tetracikli­nai (doksiciklinas). Makrolidų grupės preparatus rekomenduojama rinktis tik tam tikrais atvejais. Visuomet tikslinga empirinį gydymą pakeisti pagal pasėlio rezultatus. Pirmas antibiotikų kursas turėtų būti 4–6 savaitės. Pakartotinį kursą skirti tik esant įrodytai pakar­totinei infekcijai.

Gydant skausmą, tikslinga atsižvelgti į jo kilmę. Neurogeni­nės kilmės skausmui tinkami gabapentinoidai (gabapentinas, pre­gabalinas), tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, duloksetinas) arba selektyvūs serotonino-noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo taip pat skiriami, tačiau reikia nepamiršti jų ilgalaikio vartojimo nepageidaujamų poveikių.

5-alfa reduktazės inhibitorių veiksmingumas lėtinio prosta­tito / lėtinio dubens skausmo gydymo veiksmingumui mažai įro­dytas. Jeigu pacientui diagnozuota gerybinė priešinės liaukos hi­perplazija, tuomet vaistą tikslinga skirti.

Kartais skiriamas ir sudėtinis gydymas. Prie pirmo pasirinki­mo antibakterinės terapijos rekomenduojama pridėti alfa blokato­rių arba nesteroidinių vaistų nuo uždegimo / medikamentą, skirtą neuropatiniam skausmui gydyti / 5-alfa reduktazės inhibitorių (pa­cientams, kurie jaučia obstrukcinius apatinių šlapimo takų simp­tomus, serga gerybine prostatos hiperplazija).

Alternatyvios gydymo metodikos: didelės dozės pentozano polisulfatas rekomenduojamos gydant prostatos skausmą [5]; žo­liniai preparatai ir žiedadulkių ekstraktai (Prostat® / Poltit®, Cer­nilton®, Quercetin® – Lietuvoje šiais preparatais neprekiaujama); perinealinė ekstrakorporinė smūginių bangų terapija; akupunktū­ra elektra; perkutaninė tibialinio nervo stimuliacija.

 

ENZIMŲ TERAPIJOS TAIKYMAS GYDANT  LĖTINĮ PROSTATITĄ

Esant infekcijai, antibakterinė terapija duoda gerus gydymo rezultatus, tačiau nuolatinis uždegimas be infekcijos ir pasikarto­janti prostatito simptomatika reikalauja kitokio gydymo. Tokiais atvejais reikia rinktis vaistą, sukeliantį mažiau nepageidaujamo po­veikio reiškinių, kurį galima vartoti ilgą laiką. Fermentų prepara­tai, kurie gaunami iš augalų bei gyvūnų, kartu su adjuvantu-stabi­lizatoriumi, neleidžiančiu medžiagai ekstravazuoti – flavonoidu, pasižymi šiomis savybėmis.

Tyrime nustatyta, kad fermentų preparatai patikimai sumaži­na dubens, kirkšnies srities, sėklidžių skausmą, dažną, skausmin­gą šlapinimąsi, dizuriją, nikturiją [17]. To paties tyrimo metu ver­tinant pakitimus šlapime, 92,5 proc. pacientų šlapime leukocitų pakartotinai nerasta, palyginti su kontroline grupe, kurioje leuko­citų šlapime po tyrimo nebuvo 55 proc. tiriamųjų, eritrociturija su­mažėjo iki 0–72,5 proc. vartojant fermentų preparatus 8 savaites.

Enzimų preparatų sudėtį sudaro bromelainas, tripsinas ir ru­tosidas. Šis derinys efektyviai mažina tiek bakterinio, tiek nein­fekcinio prostatito simptomus. Phlogenzym® yra šių 3 medžiagų derinys. Medikamentas veiksmingai mažina audinių edemą, už­degimą ir gerina audinių gijimo procesus. Bromelainas yra auga­lų proteazė, kuri ardo plazmos proteinus ir mažina uždegimą bei intersticinio audinio edemą [18]. Tripsinas yra gyvūnų proteazė, kuri fibrinolizės būdu padeda gerinti kraujotaką pažeistose vieto­se. Rutosidas yra antioksidantas, stabilizuojantis kraujagyslių en­dotelį, neleidžiantis medžiagai ekstravazuoti.

Literatūroje pateikiamose studijose įrodyta, kad Wobenzym® mažina audinių edemą, saugo nuo uždegimo taip pat kaip antiok­sidantas ir fibrinolitikas [19, 20]. Studijoje, atliktoje dalyvaujant 116 vaikų iki 11 metų, sergančių ūminiu sinusitu, nustatyta, kad grupei vaikų, kurie vartojo enzimų turinčius preparatus, greičiau išnyko simptomai [21].

Įvairiuose tyrimuose pastebėta, kad fermentai mažina uždegi­minių molekulių skaičių [22]. Studijoje, atliktoje su 295 žmonėmis, sergančiais osteoatritu, palygintas nesteroidinių vaistų nuo uždegi­mo ir enzimų preparatų (Wobenzym®) poveikis, 95 proc. Wobenzym® grupės tiriamųjų stebėtas mažesnis kitų medikamentų poreikis [23]. Taip pat reguliuoja uždegiminį atsaką, mažindami TNF koncentra­ciją bei citokinus. Kadangi uždegimas audiniuose sutrikdo organo funkciją bei kliniškai pasireiškia tam tikrais simptomais, skiriamą gydymą tikslinga orientuoti į šią patologinio proceso grandį. Audi­nys pažeidžiamas tuomet, kai uždegimas nėra kontroliuojamas, o uždegiminio atsako stiprumas priklauso nuo mediatorių išsiskyrimo bei jų gamybos stimuliavimo. Šiuos procesus galima kontroliuoti ir sumažinti tolesnę žalą, gydymui naudojant fermentų terapiją. Imu­nologiniai procesai, nekontroliuojant uždegimo, nepaisant skiriamo antibakterinio gydymo, vystosi toliau. Fermentai veikia kaip imu­nomoduliatoriai ir pasižymi antiuždegiminiu poveikiu [24]:

  • lizuoja imuninius kompleksus;
  • slopina imuninių kompleksų depoziciją ir fiksaciją;
  • slopina citotoksinių T limfocitų proliferaciją;
  • slopina transformuojančių augimo faktorių (angl. Transforming growth factor beta) formavimąsi. Bromelainas mažina jų ga­mybą. Toks efektas stebėtas studijoje, atliktoje su pacientais, sergančiais reumatoidiniu artritu, osteomielofibroze ir herpes zoster infekcija [25];
  • moduliuoja ląstelių paviršiaus molekules, neleisdami prie jų jungtis žalojantiems veiksniams;
  • skaido perteklinius citokinus;
  • rutosidas, veikdamas kaip antioksidantas, šalina NO ir laisvuo­sius deguonies radikalus, kuriuos produkuoja aktyvūs leuko­citai. Sisteminė fermentų terapija kontroliuoja koaguliaciją, fibrinolizę, uždegimą ir komplemento reakcijas, fagocitozę, žaizdų ir audinių gijimą [26]. Fermentai pasižymi lėtu poveikiu, ilgalaikiu antiuždegiminiu atsaku, kuris išlieka po medikamen­tinio gydymo.

 

APIBENDRINIMAS

Tiksli lėtinio prostatito etiologija nėra aiški. Išskiriami 3 pa­grindiniai patogenezės mechanizmai – imunologinis, neurologinis ir endokrininis. Diagnozuojant lėtinį prostatitą, svarbiausia vieta tenka skausmo lokalizacijai, klinikinėje praktikoje siūloma naudo­tis UPOINT sistema, kuri leidžia suskirstyti požymius ir parinkti tinkamiausią gydymo metodiką. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo vyraujančių simptomų grupės. Nesant infekcijos ir progresuo­jant uždegimui, tikslinga fermentų terapija, patikimai mažinanti audiniuose vykstančias imunines reakcijas.

Nr. 1 (9), 2016 UROLOGIJA ŽURNALO „INTERNISTAS“ PRIEDAS