Menopauzė yra neišvengiamas natūralus fiziologinis procesas, kurį ankščiau ar vėliau išgyvena visos moterys, kai kiaušidės liaunasi gaminti moteriškuosius hormonus – estrogenus. Tai dažniausiai įvyksta apie 50 – tuosius gyvenimo metus, o kartais vos 40 – ties.
Moteriški hormonai kontroliuoja ne tik reprodukcinę sistemą, bet ir lemia moters išvaizdą, nuotaiką, apsaugo nuo kai kurių ligų. Menopauzės laikotarpiu dėl estrogenų trūkumo apie 90 procentų moterų patiria vazomotorinių (kraujagyslių tonuso pakitimo) simptomų, kurie pasireiškia dėl pogumburio (tam tikros smegenų dalies) reakcijos į lytinių hormonų kiekio svyravimus. Dažniausi menopauzės laikotarpiu atsiradę simptomai – „karščio pylimas“, padidėjęs prakaitavimas, padažnėjęs širdies plakimas, jaučiamas nuovargis, nuotaikų svyravimas, miego bei atminties sutrikimai, gali kamuoti nerimas, depresija ir kita.
Dauguma iš menopauzės simptomų nesukelia didelių sveikatos problemų. Tačiau ilgainiui, dėl estrogenų trūkumo atsiranda struktūrinių organizmo pokyčių. Struktūriniai organizmo pokyčiai atsiranda daugelyje organizmo sistemų, tačiau labiausiai moters sveikatą sąlygoja pokyčiai atsiradę širdies ir kraujagyslių sistemoje, bei kauliniame audinyje. Tai padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei osteoporoze (kaulų tankio sumažėjimas).
Vaisingo amžiaus moterys retai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, nes estrogenai mažina kraujo krešėjimą. Moterų sergamumas miokardo infarktu ir insultu ženkliai padidėja post- menopauziniu laikotarpiu (laikotarpis, kai mėnesinių nėra daugiau kaip 12 mėnesių). Mokslininkai nustatė, kad moterims iškart po menopauzės kraujo spaudimas padidėja apie 10 procentų.
Estrogenų trūkumas yra vienas iš svarbiausių osteoporozės atsiradimo priežasčių. Dėl moteriško lytinio hormono sumažėjimo sutrinka kalcio rezorbcija, todėl kaulai tampa trapesni, padidėja lūžimų rizika. Kaulinė masė greičiausiai mažėja per pirmuosius 10 metų po menopauzės. Kaulų masė po menopauzės prarandama nuo 2 iki 3 procentų per metus. Nustatyta, kad tai tęsiasi iki 65 – 70 metų, po to, kaulų masės praradimo tempai lėtėja iki 0,3 – 0,5 procentų per metus. Nustatyta, kad moterys po menopauzės praranda apie 35 procentus kaulų masės.
Nemalonius menopauzės simptomus sušvelninti ir post-menopauziniu laikotarpiu atsirandančius degeneracinius organizmo pokyčius galima sulėtinti ne tik tinkama dieta, gyvenimo būdu, bet ir fiziniais pratimais, vienareikšmiai teigia mokslininkai. Nuo menopauzės metu kamuojančio dirglumo, nervingumo, nemigos, ,,karščio pylimo“ gelbsti fizinė veikla. Siekiant optimalaus antidepresinio poveikio post-menopauzinio amžiaus moterims, treniruotis reikėtų nuo 3 iki 5 kartų per savaitę, po 45 – 60 minučių. Reguliari fizinė mankšta 3 – 4 kartus per savaitę padeda ne tik išsaugoti sveiką širdį, bet ir išvengti kaulinio audinio retėjimo, sumažina vėžio riziką.
Kopenhagos universiteto (Danija) mokslininkai nustatė, jog fiziniai pratimai gali sulėtinti spartų estrogeno kiekio mažėjimą ir sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Nustatyta, kad post-menopauzinio amžiaus moterims, kurios aštuonias savaites lankė futbolo užsiėmimus du kartus per savaitę, sumažėjo sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas vidutiniškai 4 mmHg. Šių rodiklių sumažėjimas širdies ir kraujagyslių ligų riziką sumažino vidutiniškai 40 procentų, o aterosklerozės rizika sumažėjo vidutiniškai apie 20 procentų. Mokslininkai nustatė, kad raumenų darbo metu sustiprėja antikrešėjimo sistemos aktyvumas, tai leidžia palaikyti skystą kraujo būklę ir trukdo padidėti jo klampumui.
Mokslininkai nustatė, kad po 15 – kos savaičių futbolo žaidimo tris kartus per savaitę, ženkliai padidėjo post-menopauzinio amžiaus moterų kojų kaulų masė. Nustatyta, kad ne visa fizinė veikla didina kaulų masę. 15 savaičių plaukimo treniruotės neturėjo poveikio moterų kaulų masei. Kaulų masei didinti Amerikos sporto medicinos kolegijos mokslininkai rekomenduoja 2 – 3 kartus per savaitę atlikti jėgos pratimus. Veikla, kuri stimuliuoja raumenų hipertrofiją ir jėgos augimą, taip pat stimuliuoja ir kaulų ir su jais susijusių jungiamųjų audinių augimą. Pasirenkant pratimus reikia atsižvelgti į tai, kad jie apimtų kuo daugiau raumenų grupių, jėgos vektorius turėtų eiti per skeleto ašį (stuburą ir klubus). Esant mechaninei apkrovai, osteoblastai (užuomazginės kaulinio audinio ląstelės) gamina ir išskiria baltymus (čia pats svarbiausias – kolagenas), kurie kaupiami tarpuose tarp kaulų ląstelių. Šie baltymai tarp kaulų ląstelių suformuoja tam tikrą tinklą. Baltymų ląstelės galiausiai mineralizuojamos kaip kalcio fosfato kristalai ir tuomet prasideda kaulo tvirtėjimo procesas.
Taigi, fiziniai pratimai, tinkama mityba ir sveikas gyvenimo būdas mažina nemalonius menopauzės simptomus ir padeda kontroliuoti po menopauzės atsirandančius degeneracinius organizmo pokyčius.
Parengė: dr.A.Mockienė, VDU lektorė
