Ar Jums yra tekę atsibusti iš ryto nepailsėjus? Ar būna, kad šviečiant skaisčiai saulei užplūsta bloga nuotaika? Ar esate nors kartą pajutę, kad nėra noro imtis darbo ir norisi tūnoti vienumoje? Nei gera knyga ar puikus filmas neteikia gyvenimui spalvų? Įsiklausykite į save ir pagalvokite: ar pakankamai ilsiuosi, ar mano poilsis visavertis? Daugeliui yra tekę girdėti apie bioritmą. Kas jis yra, kaip veikia ir kaip daro įtaką mūsų sveikatai, intelektinėms savybėms ir nuotaikai?
Kas yra bioritmas?
Bioritmas – biologinis mūsų organizmo laikrodis, turintis 24 valandų cikliškumą. 2017 metų Nobelio medicinos premija buvo suteikta trims amerikiečių mokslininkams už bioritmų, moksliškai vadinamų cirkadinių ritmų, tyrimus.
Šio laikrodžio funkciją atlieka pagumburis – tam tikra mūsų smegenų dalis, tiesiogiai susijusi su regos nervais. Šiais nervais yra perduodama, kiek šviesos mato akys, taip nustatomas paros metas. Vakare, apie 21 valandą, pradedama melatonino gamyba, o 2– 3 valandą nakties jo būna daugiausia. Nors melatoninas dar yra vadinamas miego hormonu, jis yra pagrindinis cirkadinio ritmo reguliatorius: reguliuoja, kada bus gaminami kiti hormonai ir neuromediatoriai. Šios medžiagos veikia visą mūsų kūną, daro įtaką ne tik mūsų fiziologijai (kraujospūdžiui, širdies ritmui, odos ir sąnarių regeneracijai, augimui ir kt.), tačiau gali veikti ir emocijas bei intelektines savybes.
Melatoninas valdo mūsų „centrinį laikrodį“, kuris paskirsto 24 valandų ciklą visam mūsų organizmui, tačiau kiekvienas organas, pavyzdžiui, širdis, virškinamojo trakto sistema ir net imuninė sistema dar turi savo atskirus „laikrodukus“. Bioritmui paklūsta net genetinė informacija.
Medžiagų apykaita taip pat paklūsta bioritmui: naktį organizmas kaupia energiją, intensyviausiai dalijasi ląstelės, vyksta regeneracijos procesai. Moksliškai įrodyta, kad žaizdos naktį gyja greičiau nei dieną. Dieną energijos atsargas, kurias sukaupėme naktį, „sudeginame“, tai, kas buvo „suremontuota“, pavyzdžiui, sąnarių kremzlės, „nudėvime“, o naktį vėl galime sukaupti ir atstatyti.
Kas nutinka, kai ignoruojame savo kūno bioritmus?
Neseniai švedų mokslininkų paskelbtas tyrimas¹ apie bioritmų įtaką sveikatai parodė, kad naktinėje pamainoje dirbantys žmonės dvigubai dažniau turėjo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, didesnę riziką patirti miokardo infarktą, jų kraujospūdis buvo didesnis nei dieninį darbą dirbančių žmonių. Taip pat vis daugiau duomenų atsiranda dėl bioritmų ir vėžinių susirgimų sąsajos.
Kito tyrimo, kurį atliko JAV Berklio universiteto mokslininkai, metu buvo nustatyta, kad bioritmų išsiderinimas sąlygoja svorio padidėjimą: kokybiškai nepailsėję žmonės buvo linkę valgydami suvartoti daugiau kalorijų².
Moteriai, planuojančiai vaikelį, yra svarbu žinoti, kad sutrikęs bioritmas gali lemti net persileidimą, didesnę vaikelio gimimo anksčiau ar mažesnio svorio riziką.
Miego sutrikimai tiesiogiai susiję su mūsų bioritmu. Esant stresui, persitempiant darbe ar moksluose, padidėja kortizolio, „streso hormono“, kiekis. Jam veikiant, organizmas yra verčiamas būdrauti – „ruoštis kovai“, todėl mažėja melatonino gamyba ir taip sutrinka miegas. Melatonino gamybą mažina ir išmaniųjų įrenginių naudojimas prieš miegą. JAV buvo atliktas tyrimas: koledžo studentai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grupė laiką leido tik prie kompiuterio, antrai grupei papildomai prie kompiuterio buvo įjungta mėlynos šviesos lempa, trečios grupės kompiuterių ekranai buvo uždengti oranžiniu filtru, kuris nepraleidžia monitoriaus skleidžiamos mėlynos šviesos. Tyrimo rezultatai parodė, kad studentų, kurių kompiuterio ekranas buvo su filtru nuo mėlynos šviesos, melatonino koncentracija organizme buvo didžiausia, o tų, kurie leido laiką prie kompiuterio su dar papildomai įjungta mėlyna šviesa, buvo mažiausia³.
Depresija sergančių žmonių bioritmas yra stipriai išsireguliavęs⁴. Palyginus juos su sveikais žmonėmis, matyti, kad jų melatonino gamyba naktį yra sumažėjusi, kūno temperatūra naktį būna per aukšta, o dieną per žema, „streso“ hormono – kortizolio kiekis būna padidėjęs.
Kaip išsaugoti darnų bioritmą?
Daugeliui nors kartą yra buvę sunku užmigti ar neprabudus išmiegoti visą naktį. Pagal atliktus tyrimus, dažnai bandoma sau „padėti“ vyno taure ar alaus bokalu⁵, tačiau tokio „gydymo“ efektas priešingas. Nors alkoholis suteikia apsnūdimo jausmą, jis sutrikdo natūralią melatonino gamybą, todėl miegas būna negilus ir nekokybiškas.
Sutrikus miegui, pravers miego higiena: reikia eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku, prieš miegą nesinaudoti išmaniaisiais įrenginiais, nevalgyti aštriai ar saldžiai, neužsiimti aktyvia fizine ar emocine veikla. Kaip ir keliaujant iš vienos laiko juostos į kitą, keičiantis laikui pavasarį ir rudenį ar dirbant pamaininį darbą, – visais šiais atvejais papildoma kapsulė su melatoninu prieš pusvalandį ar valandą iki miego signalizuos organizmui, kad ateina laikas ilsėtis. Papildomai vartojamas melatoninas padeda mažinti laiko, reikalingo norint užmigti, trukmę. Kartu su melatoninu puikiai dera raudonžiedė pasiflora (normaliai miego funkcijai) bei magnis su vitaminu B6 (padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją, nervų sistemos veiklą ir mažina nuovargį).
Melatoniną, pasiflorą, melisą, sukatžolę, magnį su vitaminu B6 ir vitaminą C rasite „BioChronoss neuroREST“. „BioChronoss neuroREST“ – kokybiškam miegui.
Miegui skirtuose papilduose dažnai randame triptofano. Triptofanas virsta serotoninu – organizmo „aktyvatoriumi“, todėl gali sutrikdyti miego bioritmą. Melatoninas ir triptofanas yra nesuderinamos medžiagos ir jų vartoti vienu metu nevertėtų.
Triptofanas yra rekomenduojamas vartoti tik pirmoje dienos pusėje, nes susidaręs serotoninas tonizuoja mūsų organizmą. Serotonino didžiausia koncentracija kraujyje būna apie 11 valandą ryte. Dėl jo poveikio mūsų smegenys dirba didžiausiu pajėgumu ir yra didžiausio budrumo fazėje, o serotonino trūkumas yra siejamas su depresijos požymiais. Su triptofanu puikiai dera paprastasis saldymedis (padeda palaikyti normalią protinę veiklą ir nervų sistemą), juodasis eleuterokokas, arba Sibiro ženšenis (padeda palaikyti normalią pažinimo funkciją, protinę veiklą bei normalią fizinę energiją).
Jei jaučiate įtampą darbe, būna sunku susikaupti ar jaučiate, kad popiet nebeturite jėgų, Jums tiktų „BioChronoss neuroOFFICE“ – protiniam ir fiziniam darbingumui. Jo sudėtyje, be triptofano, saldymedžio ir eleuterakoko, dar yra B grupės vitaminų, kurie padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją (B6, B12, B1), normalią nervų sistemos veiklą bei normalią energijos apykaitą (B6, B12, B2 ir B1), taip pat padeda mažinti nuovargį (B6, B12 ir B2).
Norintys palaikyti širdies ir kraujagyslių sistemos bioritmą, pirmiausiai turėtų patys sau atsakyti, kas yra ir ko iš tikrųjų nori? Dažnai vaistininkai pasakoja, kad atėję į vaistinę žmonės sako: – „duokite vitaminų širdžiai“. Tačiau neaišku, ko iš tikro norima: ar normalaus kraujospūdžio, ar normalaus ir ritmingo širdies darbo, o gal cholesterolio balanso? Ryte kraujospūdis staiga „šauna“ į viršų, o apie 19 valandą pasiekia maksimumą. Širdis dažniausiu ritmu plaka 11 valandą ryte. O cholesterolis, kuris yra siejamas su aterosklerozės išsivystymu, yra gaminamas naktį. Vadinasi pagal bioritmą, kai mums rūpi mūsų normalus kraujospūdis ar širdies veikla, veiksmų mes turime imtis ryte, o kai siekiame cholesterolio balanso – iš vakaro.
Norint palaikyti normalų kraujospūdį ir širdies veiklą, buvo sukurtas „BioChronoss cardioFIT“, kuris vartojamas ryte. Jo sudėtyje yra šie kompleksai: 1) „Blood Pressure-CF“ – kraujospūdžiui, su paprastąja šantra, kuri tradiciškai vartojama kraujo cirkuliacijai, ir paprastuoju raudonėliu normaliam kraujo spaudimui; 2) „Cardio-CF“ – širdies veiklai; jo sudėtyje yra tikrojo vynmedžio ekstrakto su resveratroliu, tiamino, arba vitamino B1. Abi šios medžiagos padeda palaikyti normalią širdies veiklą. Dažinė ciberžolė, kurioje gausu kurkumino, padeda palaikyti normalią širdies kraujagyslių, dar kitaip vadinamų koronarais, arba širdies vainikinėmis kraujagyslėmis, kuriomis širdis aprūpinama krauju, veiklą; 3) „Weight Control-CF“ – svorio kontrolei; jo sudėtyje esančios Kambodžos garcinijos ir figavaisės opuncijos padeda palaikyti normalų kūno svorį, riebalų apykaitą ir apetito jausmą, o chromas padeda palaikyti normalią gliukozės koncentraciją kraujyje. Tad norintiems pasirūpinti kraujospūdžiu ir širdies veikla rekomenduojame „BioChronoss cardioFIT“.
Norintiems cholesterolio balanso, kurį mūsų organizmas sintezuoja naktį, sukurtas „BioChronoss cardioRELAX“, kurį rekomenduojama vartoti prieš miegą. Jo sudėtyje yra net keturi kompleksai: 1)„Cholesterol control-CR“ – cholesteroliui; jo sudėtyje yra monakolino K iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių ir valgomųjų česnakų, kurie padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje, taip pat cinko, kuris padeda palaikyti normalią riebalų rūgščių apykaitą; 2) „Omega-CR“ – širdies veiklai; jo sudėtyje yra omega-3 rūgščių, česnako, kurie padeda palaikyti normalią širdies veiklą, plunksnalapės gudobelės, kuri padeda palaikyti normalią kraujotaką; 3) „RELAX-CR“ – ; jo sudėtyje yra apynių ir raudonžiedės pasifloros, kurie padeda palaikyti normalią miego funkciją. Bioritmui paklūsta ir kraujodara, kuri intensyviausia apie 5 valandą ryto; 4) „Blood quality-CR“ – kraujo gamybai; jo sudėtyje yra viskas, ko reikia kraujodarai: geležies, folio rūgšties, B12 ir C vitaminų.
Susirūpinkite savo gyvenimo būdu, atraskite laiko poilsiui, susiplanuokite darbus. Nepamirškite, kad kūno poilsis tiesiogiai susijęs su Jūsų gera savijauta ir nuotaika. Atsiminkite: diena – skirta darbui, o naktis poilsiui. Tegul tai būna Jūsų laimingo ir sėkmingo gyvenimo formulė!
„BioChronoss“ – rūpinasi Jūsų bioritmu!
Literatūra:
1. Health disorders of shift workers. A. Knutsson, 2003. 2. The impact of sleep deprivation on food desire in the human brain. Stephanie M. Gree et all, 2013. 3. The impact of light from computer monitors on melatonin levels in college students, 2011. 4. Psychiatric Times: The Role of Melatonin in the Circadian Rhythm Sleep-Wake Cycle, 2014 03 13. 5. GPC Insomnia Lain Entr compl Spain, 2009. 6. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2016 m. gegužė (T. 20, Nr. 5), 323–327 psl.
- Lietuvos gydytojo žurnalas, 2017, Nr. 7, prof. N. Savickienė: Cirkadinio ritmo įtaka širdies ir kraujagyslių sistemai.
