Piracetamą 1964 metais susintetino Belgijos tyrinėtojų grupė, vadovaujama dr. Corneliu E. Giurgea. Šis mokslininkas pirmasis pavartojo terminą nootropai naujai farmakologinei klasei apibūdinti. XX amžiaus 8-o dešimtmečio pradžioje piracetamas buvo pradėtas plačiai taikyti klinikinėje praktikoje, sulig augančia gydytojų patirtimi daugėjo ir jo vartojimo indikacijų. Jau keletą dešimtmečių nootropai išlieka vieni populiariausių preparatų įvairios kilmės pažinimo funkcijai gerinti. Apskaičiuota, kad vien JAV gyventojai kasmet jų nuperka daugiau kaip už 1 mlrd. dolerių. Piracetamas kartais vaizdžiai vadinamas proto
žadintoju ir centrinės nervų sistemos stimuliatoriumi. Išskirtinis jo bruožas – saugumas: piracetamas visiškai netoksiškas ir nesukelia pripratimo.
Poveikio mechanizmas: ikiklinikiniai tyrimai
Piracetamas yra pirmasis klinikinėje praktikoje pradėtas vartoti nootropų (graikų kalbos žodis noo reiškia mąstymą, tropos – kryptį) klasės preparatas, pagal farmakochemiją priskiriamas racetamų grupei. Po to, kai mokslininkai susintetino piracetamą, daugelis pasaulio farmacijos bendrovių ėmėsi naujų nootropų paieškų: taip buvo sukurti vinpocetinas, aniracetamas, pramiracetamas, oksiracetamas. Molekulės struktūra piracetamas panašus į aminorūgštį piroglutamatą: abi šios medžiagos turi vienodą cheminę bazę: 2 okso pirolidiną. Skiriasi tik šoninės molekulių grandinės: piroglutamatas turi 2-okso-pirolidino karboksilinę rūgštį, o piracetamas – 2-okso-pirolidino acetamidą.
Poveikis membranoms. Biologiškai piracetamas yra nervų sistemos mediatoriaus (neurotransmiterio) a-aminosviesto rūgšties (GABA) derivatas, pasižymi įvairiais fiziologiniais efektais, kurie iš dalies susiję su piracetamo savybe atkurti ląstelių apvalkalėlių takumą. Piracetamo poveikis ląstelių membranoms nėra specifinis kuriems nors audiniams ar organams, tuo galima paaiškinti daugialypį jo poveikį įvairioms organizmo sistemoms.
Piracetamas daro įtaką biologinių signalų plitimui įvairiose neurotransmisijos sistemose (cholinerginėje, gliutamaterginėje ir kt.), turi neuroprotekcinių ir traukulius slopinančių savybių, pagerina nervų sistemos plastiškumą. Piracetamo sąveika su ląstelių membranomis pirmą kartą buvo pastebėta tyrinėjant alkoholio poveikį fosfatilcholino viensluoksnio sintezei. Vėliau tai buvo patvirtinta magnetinio rezonanso spektroskopijos būdu naudojant dirbtines membranas. Nustatyta, kad piracetamas sudaro junginius su ląstelių apvalkalėlių lipidais, keičia membranų funkciją ir takumą. Vėlesni tyrimai parodė, kad piracetamas sumažina destabilizuojamąjį amiloidinio peptido poveikį ląstelių membranoms, taigi, sutvirtina, stabilizuoja membranas. Nustatyta, kad piracetamas veikia ir kraujotaką: mažina eritrocitų adheziją prie kraujagyslių endotelio, slopina vazospazmą ir pagerina mikrocirkuliaciją. Platus fiziologinių efektų spektras teikia galimybių taikyti piracetamą daugeliui klinikinių indikacijų.
Atmintis. Membranų stabilumas ir takumas sumažėja veikiant toksinams, hipoksijai, taip pat vyresniame amžiuje ir kt. Anizotropiniais tyrimais nustatyta, kad veikiant piracetamui atkuriamos pažeistų hipokampo membranų fiziologinės savybės vyresnio amžiaus asmenims ar sergantiems Alzheimerio liga. Įdomu ir tai, kad piracetamo poveikis neurotransmisijai neapsiriboja vienu kuriuo nors mediatoriumi. Nustatyta, kad piracetamas veikia cholinerginę, serotoninerginę, noradrenerginę ir gliutamato sistemas, tačiau ne tiesiogiai, ne per specifinius šių sistemų receptorius, nors, veikiant piracatamui, padaugėja specifinių transmiterių posinapsinių receptorių ir pagerėja jų veikla, biologinių ląstelės signalų perdavimas. Kognityvinės veiklos pagerėjimas vartojant piracetamo susijęs daugiausia su preparato poveikiu cholinerginei ir gliutamato sistemoms. Įrodyta, kad pažinimo funkcijos blogėjimą vyresniame amžiuje lemia būtent šių neurotransmiterių sistemų nusilpimas.
Neuroprotekcija. Įrodytos neuroprotekcinės piracetamo savybės susijusios daugiausia su poveikiu ląstelių membranoms: sąveikaudamas su membranų lipidų molekulėmis piracetamas mažina membranų sueižėjimą ir pralaidumą. Tris savaites duodant išemizuotoms pelėms piracetamo reikšmingai sumažėjo išeminio smegenų pažeidimo plotas, palyginti su placebą gavusiomis žiurkėmis (sveikų smegenų plotas dėl išemijos sumažėjo atitinkamai 20–21 ir 26–30 proc.).
Neuroplastiškumas. Dabar neuroplastiškumas laikomas adaptaciniu nervų sistemos procesu, kuris pasireiškiasinapsių ir neuralinių jungčių modifikacija ir plėtote. Neuroplastiškumas svarbus atminčiai, mokymuisi, nervų sistemos apsaugai nuo išeminių, toksinių ir degeneracinių pažeidimų. Traukulius slopinantis poveikis. Ikiklinikiniais tyrimais įrodytas antikonvulsinis (antiepilepsinis) piracetamo veikimas. Eksperimentiniams gyvūnams davus standartinio konvulsanto, piracetamas slopino audiogeninio priepuolio sukeltus traukulius. Nustatyta, kad piracetamas sustiprino traukulius slopinantį karbamazepino ir diazepamo poveikį. Pavyzdžiui, vienas karbamazepinas 30 proc. sumažino elektrinio šoko sukeltų traukulių dažnumą, o karbamazepino derinys su piracetamu – net 80 proc. Piracetamo antiepilepsinio poveikio mechanizmas nėra žinomas, bet, manoma, kad jis susijęs su poveikiu neurotransmiteriams.
Poveikis mikrocirkuliacijai. Piracetamui būdingas ne tik nootropinis, bet ir poveikis periferinei bei centrinei kraujotakai. Įrodyta, kad piracetamas stabdo trombocitų agregaciją ir kraujo krešėjimą, sumažina plazmos fibrinogeno ir von Willebrando faktoriaus kiekį priklausomai nuo dozės net iki 40 proc., taigi, gali daryti pastebimą įtaką homeostazei. Piracetamas pasižymi antiagregaciniu poveikiu, panašiu į aspirino: slopina kraujo krešulių susidarymą. Įvairiapusis piracetamo poveikis kraujagyslėms pasireiškia arteriolių spazmo slopinimu, vazodilatacijos skatinimu, vazodilatacinės medžiagos prostaciklino sintezės aktyvinimu.
Įrodyta, kad piracetamas suaktyvina galvos smegenų kraujotaką esant ūminei smegenų išemijai, taip pat pagerina išeminių inkstų kraujo apytaką ir vestibiulinio aparato mikrocirkuliaciją. Palankus mikrocirkuliacinis piracetamo efektas, manoma, kompleksinis, susijęs su poveikiu eritrocitams, kraujagyslėms ir krešėjimui. Piracetamas veikia ne tik smegenų ląsteles. Muller ir bendr. nustatė, kad piracetamas reikšmingai padidino trombocitų membranų takumą vyresnio amžiaus žmonėms, bet šis poveikis jauniems asmenims buvo mažiau ryškus.
Piracetamas ir pažinimo funkcija
Vienas svarbiausių fiziologinių piracetamo poveikių – kognityvinės (suvokimo, pažinimo) funkcijos gerinimas, kliniškai jis ypač svarbus hipoksijos sąlygomis. Sveikiems asmenims piracetamas gerina atmintį ir palengvina mokymosi procesą. Kai kuriose šalyse piracetamu gydomas alkoholizmas, insultas, galvos svaigimas (vertigo), senatvinė demencija, disleksija, daugelis kitų sveikatos sutrikimų. Labai intriguojanti piracetamo savybė – stimuliuoti informacijos perdavimą iš vieno galvos smegenų pusrutulio į kitą. Dar 1985 metais Dilanni ir bendr. nustatė, kad informacijos tarp abiejų galvos smegenų pusrutulių „apytakos“ (keitimosi) pagerėjimas skatina žmogaus kūrybiškumą. Šis piracetamo efektas svarbus ir gydant disleksiją. Labai svarbu tai, kad piracetamas gerina pažinimo funkcijas nesukeldamas sedacijos ar centrinės nervų sistemos stimuliacijos, palankiai veikia nervų ir kraujotakos sistemas. Veiksmingiausiai kognityvinę veiklą piracetamas gerina vyresnio amžiaus žmonėms, jauniems sveikiems asmenims piracetamo poveikis (atminčiai ir kt.) ne toks ryškus, nors, tiesą sakant, per mažai tyrinėtas. Klinikiniais tyrimais įrodytas piracetamo veiksmingumas gydant kognityvinius (suvokimo) sutrikimus, demenciją, žievinę miokloniją, disleksiją, pjautuvinę anemiją. Neretai terapiniais tikslais pacientams prireikia skirti dideles piracetamo dozes, bet ir tokios yra gerai toleruojamos.
Saugumas
Piracetamas pasižymi išskirtiniu saugumu ir geru toleravimu. Apibendrintais 91 dvigubai aklo placebu kontroliuojamo klinikinio tyrimo duomenimis, nepageidaujamų reiškinių dažnumas vartojant piracetamą buvo mažiau nei 2 proc. Piracetamas nemetabolizuojamas kepenyse ir nesijungia su plazmos baltymais, todėl jo sąveikos su kitais vaistais tikimybė maža.
Dozės
Vartotina piracetamo dozė priklauso nuo indikacijų. Kognityvinei funkcijai gerinti ir vertigo gydymui skiriama 2,4–4,8 g/d., esant disleksijai – 3,2 g/d., žievinei mioklonijai – 7,2–24,0 g/d. piracetamo. Sergantiems pjautuvine anemija vazookliuzinių krizių profilaktikai rekomenduojama 160 (300) mg/kg/d. geriamojo piracetamo.
Klinikinės indikacijos
Pažinimo funkcijos sutrikimai ir demencija
Moksliniai tyrimai ir klinikinė praktika rodo, kad piracetamas gali būti naudingas kompleksiškai gydant ar užkertant kelią kognityvinei disfunkcijai. Nustatyta, kad senatviniai pažinimo sutrikimai susiję su amžiniais ląstelių membranų struktūros ir funkcijos pokyčiais, cholinerginės sistemos ir glutamato neurotransminterių disfunkcija, nervų sistemos degeneracija. Šiuos procesus stabdo ar amortizuoja nervų sistemos kompensaciniai, pirmiausia, neuroplastiškumo mechanizmai. Piracetamas stimuliuoja neuroplastiškumą, todėl gali pagerinti vyresnio amžiaus žmonių pažinimo funkciją. Tai rodo daugelis mokslinių tyrimų. Viename jų dalyvavo 162 pacientai, turintys senatvinių atminties sutrikimų. Visi jie lankė specialią atminties treniravimo programą ir papildomai vartojo 2,4 g/d. arba 4,8 g/d. piracetamo arba placebą. Nustatyta, kad, palyginti su placebu, 4,8 g/d. piracetamo vartoję asmenys reikšmingai geriau atliko atminties testus, įskaitant skubaus, globalaus ir uždelsto prisiminimo užduotis. Asmenys, vartoję po 2,4 g/d. piracetamo, palyginti su vartojusiais placebą, reikšmingai geriau atliko skubaus prisiminimo testus. Kitų tyrimų duomenimis, piracetamas gali reikšmingai pagerinti demencija sergančių žmonių kognityvinę veiklą. Vieno 12 savaičių trukmės tyrimo, kuriame dalyvavo 130 lengva arba vidutinio sunkumo demencija sergančių pacientų, metu buvo palygintas piracetamo (4,8 g/d.) ir placebo poveikis psichometrinėms ir klinikinėms baigtims. Tyrimas parodė, kad piracetamas reikšmingai labiau negu placebas pagerino ir psichometrinius, ir klinikinius ligonių būklės parametrus, taigi, piracetamo poveikis buvo kliniškai akivaizdus. Ilgalaikis gydymas piracetamu gali lėtinti ir atitolinti kognityvinės funkcijos blogėjimą. Tyrimų duomenimis, sergančių ankstyva Alzheimerio liga gydymas (1 metų trukmės) piracetamu stabdė pažinimo veiklos blogėjimą pagal 13 iš 14 testuotų psichometrinių parametrų, o placebas – 5 iš 14 parametrų. Šešių atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų tyrimų metaanalizė parodė, kad piracetamas reikšmingai labiau negu placebas pagerino (vertinant pagal standartizuotą CGIC skalę) kognityvinę veiklą pacientų, sergančių kraujagysline demencija, neklasifikuojama demencija, Alzheimerio liga ar pažinimo funkcijos sutrikimais, neatitinkančiais visų demencijos kriterijų.
Galvos svaigimas ir vertigo
Tyrimų duomenimis, piracetamas gali reikšmingai palengvinti vertigo simptomus, pa-lankiai veikdamas neurotransmisiją ir vestibulinės sistemos mikrocirkuliaciją. Dvigubai aklo tyrimo, kuriame dalyvavo 143 pacientai, sergantys lėtiniu periferiniu arba centriniu vertigo, duomenimis, 2,4 g/d. piracetamo per 8 savaites reikšmingai sumažino vertigo epizodų skaičių (9 epizodais per 2 savaites), o placebą vartojusiems pacientams jų dažnumas netgi padidėjo trimis per 2 savaites. Piracetamas neturėjo įtakos vertigo priepuolių sunkumui, tačiau tarp priepuolių gydymas piracetamu labiau sumažino nerimą ir pusiausvyros sutrikimų sunkumą, lyginant su placebu. Kitų tyrimų duomenimis, piracetamas buvo veiksmingas sergantiems centriniu, periferiniu ir mišrios etiologijos vertigo, taip pat potrauminiu vertigo.
Žievinė mioklonija
Žievinė mioklonija gali būti luošinanti liga, sutrikdanti kalbėjimą ir kitas svarbias kasdienio gyvenimo funkcijas. Tradiciškai žievinė (kortikinė) mioklonija gydoma antikonvulsiniais vaistais: jie kontroliuoja traukulių priepuolius, bet mažiau veiksmingi nevalingiems raumenų judesiams slopinti. Nustatyta, kad piracetamas efektyvus esant kai kurių tipų žievinei mioklonijai, kartais netgi tada, kai kitoks gydymas nepadeda.
Sergantiems mioklonija piracetamo skiriama monoterapija arba kartu su kitokiais antikonvulsiniais vaistais. Klinikiniai tyrimai parodė, kad, gydant žievinę miokloniją, piracetamas reikšmingai veiksmingesnis už placebą. Nutraukus gydymą piracetamu mioklonijos simptomai gali atsinaujinti. Koskiniemi ir bendr. nurodo, kad kiekvienas pacientas, turintis mioklonijos simptomų, turėtų išbandyti gydymą piracetamu, nors šis vaistas ne visada būna veiksmingas.
Disleksija
Disleksija vadinamas rašytinės kalbos interpretacijos sutrikimas esant adekvačiam intelektui ir normaliam regėjimui. Neretai su disleksija būna rašymo ir kalbos sutrikimų. Keletas dvigubai aklų tyrimų parodė, kad piracetamas labiau negu placebas pagerino skaitymo greitį ir (arba) tikslumą. Viename tyrimų, kuriame dalyvavo 225 vaikai (7–12 metų), turintys disleksiją, nustatyta, kad piracetamas (3,3 g/d.) per 36 savaites statistiškai reikšmingai pagerino skaitymą, lyginant su placebu. Naudingas piracetamo efektas gydant disleksiją dažniausiai būna saikingas, gali pasireikšti tik po kelių mėnesių nuo gydymo pradžios. Gydymo rezultatai geresni, jei kartu taikoma speciali mokymo programa.
Afazija po insulto
Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad piracetamas gali būti naudingas kalbos sutrikimams (afazijai) po insulto gydyti. Ypač svarbu tai, kad netgi ilgalaikis gydymas piracetamu yra visiškai saugus. Dabar vykdomi tyrimai turėtų atsakyti į klausimą, ar poinsultinės afazijos gydymas piracetamu yra veiksmingesnis negu kalbėjimo (verbalinė) ir kalbos terapija.
Ūminis insultas
Ikiklinikiniai gyvūnų tyrimai parodė, kad piracetamas gali palengvinti ūminės smegenų hipoksijos pasekmes, tačiau klinikiniais tyrimai neįrodyta, kad skyrus piracetamo per pirmąsias 48 valandas nuo insulto simptomų pradžios pagerėtų klinikinės baigtys. Vienas naujausių tokio pobūdžio tyrimų buvo sustabdytas piracetamo gamintojų iniciatyva, o jo rezultatai liko nežinomi mokslo bendruomenei.
Alkoholizmas
Piracetamas sumažina vadinamojo „senėjimo“ pigmento lipofuscino kiekį neuronuose. Lipofuscino smegenų parenchimoje daugėja ne tik senstant, bet ir ilgą laiką vartojant alkoholio, sergant priklausomybe nuo alkoholio. Tyrimai parodė, kad piracetamas mažina smegenų pažeidimus, sukeltus ilgalaikio alkoholio vartojimo, palengvina priklausomybės ir abstinencijos simptomus.
Potrauminis sindromas
Tyrimai rodo, kad piracetamas naudingas asmenims, patyrusiems galvos smegenų traumą. Protonų emisijos kompiuterinės tomografijos būdu nustatyta, kad, esant potrauminiam sindromui, galvos smegenyse, dažniausiai smilkinių ir kaktos skiltyse, atsiranda hipoperfuzijos zonų. Po 6 savaičių gydymo piracetamu (2,4 g/d.) pažeidimo vietose perfuzija statistiškai reikšmingai pagerėjo, o potrauminio sindromo simptomai išnyko 90 proc. pacientų. Kontrolinės grupės pacientams smegenų hipoperfuzijos zonų išliko ilgiau nei metus.
Neuroziniai sutrikimai
Klinikinėje praktikoje piracetamas ir kiti nootropai plačiai vartojami įvairaus pobūdžio neuroziniams sutrikimams, ypač pasireiškiantiems fizine ar psichikos astenija, ir lėtinio streso simptomams gydyti.
Išvados
. Piracetamas yra veiksmingas ir gerai toleruojamas vaistas.
. Įrodytas piracetamo veiksmingumas gydant įvairias ligas ir patologines būkles: su amžiumi susijusią demenciją ir pažinimo sutrikimus, vertigo, galvos svaigimą, žievinę miokloniją, disleksiją, alkoholinius ir toksinius centrinės nervų sistemos ir psichikos pažeidimus.
. Įvairiapusį piracetamo poveikį ir veiksmingumą lemia pirmiausia poveikis neuronams ir kraujagyslėms, kaip antai savybė atkurti ląstelių membranų takumą.
