Įvadas
Oscillococcinum® – homeopatinis vaistinis preparatas, skirtas virusinių peršalimo ligų simptomams lengvinti. Šį preparatą 1925 metais sukūrė Josephas Royʼus, kuris išskyrė 200 K muskusinės anties širdies ir kepenų ekstraktą. Šis saugus homeopatinis vaistinis preparatas dažnai vartojamas susirgus gripu ir į jį panašiomis ligomis (1).
Oscillococcinum® veikimo mechanizmas yra susijęs su imuninės sistemos stiprinimu. Veiklioji medžiaga – 200 K potencijos laukinių ančių kepenų ir širdžių ekstraktas, pagalbinės medžiagos – sacharozė ir laktozės monohidratas. Vienoje dozėje (1 g) yra 0,01 ml ekstrakto (2). Tyrimai patvirtina šio preparato prevencinį poveikį apsaugant nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomų bei gydomąjį poveikį nuo į gripą panašių ligų simptomų.
Virusinės kvėpavimo takų infekcijos – kasmetė problema
Ūminės virusinės kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) sudaro didžiausią dalį užkrečiamųjų ligų. Jos daro žalą ne tik žmonių sveikatai, bet ir lemia ekonominius, socialinius nuostolius. Ūminės virusinės kvėpavimo takų infekcijos plinta lašeliniu būdu per orą, o kai kurios iš jų, pavyzdžiui, gripas, dažnai sukelia sunkių komplikacijų. Lietuvoje kasmet vidutiniškai užregistruojama 100 tūkst. gripo atvejų, apie 400 tūkst. – kitų ūminių kvėpavimo takų infekcijų. Pasaulyje kasmet nuo gripo komplikacijų miršta 250–500 tūkst. žmonių (3).
ŪVKTI – nevienalytė ligų grupė tiek etiologijos, tiek ligos lokalizacijos požiūriu, kuriai priklauso rinovirusinė (30–50 proc.), koronavirusinė (10–15 proc.), gripo viruso (5–15 proc.), paragripo viruso (5 proc.), adenovirusinė (<5 proc.), respiracinė sincitinė (5 proc.) infekcijos (13). ŪVKTI sukelia įvairūs mikroorganizmai. Šioms infekcijoms būdingi kvėpavimo organų pažeidimo požymiai, intoksikacijos reiškiniai, ūminis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, galintis pažeisti ne tik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir atskiras jo dalis (14).
Rinovirusai priskiriami Picornaviridae šeimai, Rhinovirus genčiai, turintys RNR genomą. Yra žinoma apie 130 serovarų. Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus arba virusų nešiotojas. Užkratas plinta lašeliniu būdu per orą ir per užkrėstus buities daiktus, rankas. Virusas plinta visais metų laikais, bet dažniau žiemą. Persirgus susidaro imunitetas tik konkrečiam serovarui (15).
Koronavirusai priskiriami Coronaviridae šeimai, genomas sudarytas iš RNR grandinės. Pažeidžia kvėpavimo takus tiek gyvūnams, tiek žmonėms. Dažniausi OC43, 229E, NL63 tipai. Dažniau pasireiškia žiemą. Siejamas su bendro peršalimo, pneumonijos ir sunkių respiracinių sindromų simptomatika (16).
Gripo virusai priskiriami Orthomyxoviridae šeimai, jų genomą sudaro RNR. Šiuo metu, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos klasifikacija, pagal viruso antigeninius skirtumus gripo virusai skirstomi į A, B ir C tipus (4, 5). A tipo virusai patogeniškiausi žmogui, sukelia sunkiausias ligas, pasireiškia epidemijomis ir pandemijomis. Gripo B virusai sukelia lengvesnes ligos formas, dažniau vaikams, be to, jie kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusai retai sukelia ligas žmonėms, infekcijos daž niausiai yra lengvos ar net besimptomės. Pastarieji virusai nesukelia epidemijų, pasireiškia pavieniais atvejais (1).
Gripo viruso dalelės paviršiuje yra 2 antigenai – hemagliutininas ir neuraminidazė. Dėl jų kintamumo gripo virusai labai greitai kinta. Skiriamos 2 gripo viruso kitimo formos. Radikalus gripo A viruso antigeninis pasikeitimas vadinamas antigeno poslinkiu (4, 5). Tai dažniausiai lemia dideles epidemijas ar pandemijas. Mažesni gripo viruso paviršinių antigenų pokyčiai vadinami dreifu (4, 5). Tokie nedaug pakitę gripo virusai gali sukelti epidemijas (4).
Gripu susirgti gali visa žmonių populiacija, imlumas yra visuotinis. Pagrindinis gripo viruso užkrato šaltinis yra kiti žmonės, sergantys gripu. Jie su kvėpavimo takų sekretu virusą išskiria iki 5–10 dienų (4). Gripo virusas nuo žmogaus žmogui gali būti perduodamas lašeliniu būdu per orą, tiesioginio ir netiesioginio kontakto metu (5). Gripo virusai pažeidžia kvėpavimo takų epitelį ir sukelia tracheobronchitą. Viruso neuraminidazė sumažina kvėpavimo takų gleivių klampumą ir sudaro sąlygas virusui plisti į apatines kvėpavimo takų dalis. Gripo virusas ir jo metabolitai sukelia kvėpavimo takų uždegimą ir intoksikaciją. Kvėpavimo takų epitelio destrukcija ir deskvamacija sudaro palankias sąlygas antrinei bakterinei infekcijai įsigalėti (1). Toksinai sutrikdo kraujagyslių pralaidumą ir sukelia stazę, hemoraginį sindromą (4). Sergant gripu, kvėpavimo takuose ir kraujyje padidėja uždegimo mediatorių (citokinų): bradikinino, IL-1, IL-6, alfa interferono, TNF, laisvųjų radikalų. Šie citokinai yra karščiavimo, mialgijos, galvos skausmo ir kitų sisteminių simptomų priežastis (5).
Virusinių kvėpavimo takų infekcijų sukeliami simptomai ir komplikacijos
Dažniausiai pasitaikanti ŪVKTI yra rinovirusinės kilmės. Rinoviruso inkubacinis periodas trunka 8–12 val. Simptomai pasireiškia maždaug po 10–12 val. nuo infekcijos pradžios ir pasiekia maksimumą maždaug po 36–72 val. Prasideda staigiu negalavimu, šaltkrėčiu. Būdinga subfebrili arba normali kūno temperatūra. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra hiperemija (gleivinės paraudimas), sloga (išsiskiria serozinis sekretas, kuris vėliau tampa gleivinis, pūlingas), nosyje juntamas skausmas, deginimas, peršėjimas, būdingas sausas, dirginantis kosulys. Minėti simptomai ir destrukciniai procesai ryškiausi 2–5 ligos dieną, po to seka gleivinės ląstelių regeneracija, kuri gali tęstis iki 14 dienų. Esant komplikuotai ligos formai, uždegimas gali plisti į ryklę, gerklas, plaučius, prienosinius ančius, vidurinę ausį. Pasireiškus antrinei bakterinei infekcijai, liga gali komplikuotis sinusitu, bronchitu, vidurinės ausies uždegimu (13, 14).
Antra pagal dažnį kvėpavimo takų infekcija yra sukelta koronavirusų. Jai būdingi į gripą panašūs simptomai, dažniausiai pasireiškia po 2–4 dienų nuo infekcijos pražios. Būdinga dažniausiai normali kūno temperatūra, čiaudulys, sloga, bendras silpnumas, peršinti gerklė, sausas kosulys. Simptomai trunka 7–10 dienų (16). Tačiau 2012 metais Saudo Arabijoje nustatyta nauja Artimųjų Rytų respiracinio sindromo (ARRS-CoV) koronavirusinė infekcija, kurios klinikinis vaizdas varijuoja nuo besimptomių formų iki sunkios pneumonijos su ūminiu respiracinio distreso sindromu, septinio šoko ir daugybinio organų nepakankamumo, kuris sukelia mirtį.
Žiemos sezonu ypač didele problema tampa gripo sukelta infekcija. Gripo inkubacinis periodas trunka 1–5 (7) dienas (4, 5). Ligos pradžia būna staigi dėl pasireiškiančių pirmųjų ligos simptomų: didelė kūno temperatūra (iki 39–40 ºC), bendras silpnumas, raumenų skausmas, fotofobija, akių, galvos ir ryklės skausmas, sausas neproduktyvus kosulys, prastas apetitas, galimas nosies užgulimas (sloga nebūdinga). Šie gripo simptomai dažniausiai trunka 2–3 dienas, bet ne ilgiau nei 5 dienas. Užsitęsus šiai simptomatikai, galima įtarti gripo komplikacijas (1).
Dažniausios gripo komplikacijos yra bakterinės infekcijos: pneumonija, otitas, sinusitas. Gripas kartais komplikuojasi pleuritu, miokarditu ar meningoencefalitu. Lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims gripas gali sukelti lėtinės ligos paūmėjimą (1). Gripo diagnozė dažniausiai grindžiama klinikine simptomatika ir epidemiologiniais duomenimis (4, 5).
Gripo profilaktika gali būti specifinė ir nespecifinė. Nespecifinė profilaktika yra kontakto su sergančiaisiais vengimas, tačiau ji mažai patikima, nes infekcijos šaltinis gali būti sergantysis lengvos formos gripu (4). Specifinė profi laktika yra skiepijimas gripo vakcina. Tai pats efektyviausias profilaktikos būdas, kuris apsaugo 70–90 proc. vakcinuotų asmenų (1).
Gripas gydomas antivirusinėmis ir simptominėmis priemonėmis (5). Antivirusinius vaistus galima suskirstyti į 2 grupes: nukleozidų analogus ir neuraminidazės inhibitorius. Šios priemonės yra brangios, todėl gripas dažniausiai gydomas simptominėmis priemonėmis. Prie šių priemonių priskiriami skausmą, karščiavimą, kosulį, ryklės skausmą mažinantys
medikamentai, nosies higiena, homeopatiniai preparatai (1).
Oscillococcinum® veiksmingas kvėpavimo takų infekcijų prevencijai
Atlikti klinikiniai tyrimai įrodė teigiamą Oscillococcinum® poveikį. Kuo anksčiau pradedama vartoti šį vaistinį preparatą, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis. 2016 metais publikuoti retrospektyvinės pacientų medicininių įrašų analizės duomenys – dalis pacientų vartojo Oscillococcinum®, o kontrolinė grupė šio preparato negavo. Pacientai buvo atrinkti iš vienos gydymo įstaigos (Kremona, Italija), tyrimas truko nuo 2002 iki 2011 metų. Iš viso tirti 459 pacientai, sergantys pirminėmis ir pasikartojančiomis kvėpavimo takų infekcijomis (221 vyras (48,1 proc.) ir 238 moterys (51,9 proc.). Tiriamųjų amžius – 1–84 metai. Atrankos kriterijai: mažiausiai 3 pasikartoję kvėpavimo takų infekcijos epizodai per pastaruosius metus ir mažiausiai metų trukmės gydymas arba stebėjimas po įtraukimo į tyrimą. Atrinkti pacientai sirgo tiek viršutinių, tiek apatinių kvėpavimo takų infekcijomis. Kvėpavimo takų infekcijos epizodas buvo diagnozuojamas tuomet, kai pacientas skųsdavosi ausų, gerklės, bronchų ar plaučių infekcijos simptomais, susirgdavo tonzilitu, laringitu, sinusitu ar sloga, arba pasireikšdavo bendrų peršalimo simptomų. Pacientai, paskiepyti nuo gripo ir turintys psichiatrinių sutrikimų, į tyrimą įtraukti nebuvo (6).
Iš įtrauktų 459 pacientų 248 (54,0 proc.) vartojo homeopatinį vaistinį preparatą Oscillococcinum®, o 211 pacientų (46,0 proc.) – jo nevartojo (kontrolinė grupė). Visiems pacientams pirmojo vizito pas gydytoją metu buvo rekomenduota vartoti 1 dozę Oscillococcinum® per savaitę 8 mėnesius, kontrolinei grupei buvo priskirti pacientai, nesilaikę gydymo nurodymų ir nevartoję tiriamojo vaisto, kaip nurodyta gydytojo. Pacientų sveikatos būklė buvo įvertinama vizitų pas gydytoją metu arba telefonu.
Tyrimo rezultatai parodė, kad kvėpavimo takų infekcijų epizodų sumažėjo abiejose grupėse, palyginti su metais iki tyrimo. Tačiau pacientams, kurie vartojo Oscillococcinum®, kvėpavimo takų infekcijų epizodų sumažėjo reikšmingai labiau nei kontrolinėje grupėje (p=0,001). Rezultatai parodė, kad teigiamas homeopatinio preparato poveikis nebuvo reikšmingai susijęs su pacientų lytimi, amžiumi, rūkymo įpročiais ar gretutinėmis kvėpavimo takų ligomis, palyginti su kontroline grupe. Oscillococcinum® veiksmingumas mažinant kvėpavimo takų infekcijų epizodų dažnį ypač buvo išreikštas 3–5 metų vaikų grupėje (p=0,010, palyginti su suaugusiųjų populiacija). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad homeopatinis vaistinis preparatas Oscillococcinum® turi statistiškai reikšmingai teigiamą poveikį kvėpavimo takų infekcijų prevencijai. Yra atlikta ir kitų tyrimų, kurie patvirtina šio preparato prevencinį poveikį apsaugant nuo ŪVKTI simptomų (7–10).
Oscillococcinum® veiksmingas gydant į gripą panašius simptomus
1998 metais atliktas atsitiktinės imties, dvigubai koduotas, placebu kontroliuojamas tyrimas. Jame dalyvavo 372 pacientai, kurie nurodė turį į gripą panašių simptomų ir ligos metu iki tol buvo nevartoję jokių simptomus lengvinančių vaistų. Tyrime analizuoti šie simptomai: kosulys, karščiavimas, ryklės peršėjimas, sloga, raumenų ir galvos skausmai, stebėtas šių simptomų stiprumas prieš pradedant vartoti Oscillococcinum® bei placebo grupėje ir praėjus 48 val. nuo gydymo pradžios. Tiriamieji buvo suskirstyti į 2 grupes pagal lytį, amžių ir simptomų išreikštumą ligos pradžioje. Viena grupė vartojo homeopatinį vaistinį preparatą Oscillococcinum®, o kita – placebą. Po 48 val. preparatą vartojusioje tiriamųjų grupėje ligos simptomų sumažėjo labiau nei placebo grupėje. Po 24 val. simptomai išnyko 9,6 proc. preparatą vartojusiųjų ir vos 1,4 proc. placebo grupėje. Po 48 val. simptomai visiškai išnyko 17,4 proc. preparatą vartojusiųjų grupėje ir 6,6 proc. placebo grupėje. Oscillococcinum® vartojusių asmenų grupėje buvo perpus daugiau pacientų, kuriems reikšmingai susilpnėjo ar visiškai išnyko tokie simptomai, kaip karščiavimas, galvos ir / ar raumenų skausmas (9).
2007–2008 metais atliktas tyrimas, nagrinėjęs Oscillococcinum® preparato efektyvumą gripo ir virusinių kvėpavimo takų infekcijų profilaktikai. Tiriamųjų grupė buvo 3,5 mėnesių–5 metų vaikai, kurie nesirgo imunodeficitą sukeliančiomis ligomis, neturėjo raidos sutrikimų ir nesirgo sunkiomis lėtinėmis ligomis. Į tyrimą įtraukti 109 vaikai, kurie stebėti gripo sezono metu – nuo 2007 metų gruodžio 20 dienos iki 2008 metų kovo 31
dienos. Tiriamieji buvo suskirstyti į 2 grupes, panašias pagal lytį ir amžių. Viena grupė (n=56) gavo homeopatinį vaistinį preparatą Oscillococcinum®, kita (n=53) – placebą. Tyrimo metu kartą per savaitę pacientams buvo skiriama viena Oscillococcinum® ar placebo dozė. Tyrimo metu homeopatinį preparatą gavusioje vaikų grupėje gripu ar ūmine virusine kvėpavimo takų infekcija susirgo 10,7 proc. vaikų, placebo grupėje – 20,8 proc. vaikų. Pacientams, kuriems pasireiškė gripo ar peršalimo simptomų, Oscillococcinum dozė buvo padidinama iki 1 dozės 3 kartus per dieną kas 6 val., vėliau preparatas skirtas po 1 dozę ryte ir vakare 1–3 dienas. Placebo grupės vaikai, susirgę gripu ar kita virusine infekcija, buvo gydomi cheminėmis simptomus lengvinančiomis priemonėmis.
Šiuo tyrimu nustatyta, kad Oscillococcinum® efektyviai sumažino sunkių virusinių kvėpavimo takų infekcijų dažnį: preparatą vartojusių vaikų grupėje jų pasitaikė 16,7 proc., o placebo grupėje – 90,9 proc. (11).
2006 metais publikuota metaanalizė, apibendrinusi visų bet kada Oscillococcinum® preparato veiksmingumą vertinusių tyrimų rezultatus. Galutinėje išvadoje teigiama, kad Oscillococcinum® yra homeopatinis vaistinis preparatas, kuris palengvina į gripą panašių ligų simptomus, sutrumpina ligos trukmę ir padeda išvengti sunkių ligos formų (12).
Apibendrinimas
Klinikinių tyrimų apžvalga rodo, kad homeopatinis vaistinis preparatas Oscillococcinum® yra veiksmingas virusinių kvėpavimo takų infekcijų prevencijai ir į gripą panašių ligų simptomų lengvinimui bei gydymui. Atliktų studijų rezultatai patvirtino, kad vartojant Oscillococcinum® kvėpavimo takų infekcijų epizodai yra retesni, preparatas sutrumpina ligos trukmę ir padeda apsaugoti nuo į gripą panašių ligų komplikacijų. Dėl to Oscillococcinum® gali būti vartojamas ir skiriamas peršalimų sezono metu pasireiškus pirmiems kvėpavimo takų infekcijų simptomams ar profilaktiškai, siekiant sumažinti pasikartojančių kvėpavimo takų infekcijų dažnį.
Reikiama vartoti Oscillococcinum® dozė priklauso nuo ligos stadijos (2):
- virusinių peršalimo ligų inkubacijos laikotarpiu ir pasireiškus simptomams vartojama 1 dozė. Kartoti 2 ar 3 kartus kas 6 val.;
- sergant vartojama 1 dozė 2 k./p. (geriausia ryte ir vakare) 1–3 paras;
- remiantis pateiktų tyrimų rezultatais, profilaktiškai galima vartoti po 1 dozę per savaitę;
- nedideliame kiekyje vandens ištirpintą piliulę vaikams reikia sugirdyti šaukšteliu ar iš buteliuko;
- jaunesniems kaip 2 metų vaikams šio preparato galima duoti tik pasikonsultavus su gydytoju;
- jei simptomai tęsiasi ilgiau nei 3 paras, reikia kreiptis į gydytoją, o esant sunkesnei ligos eigai, reikia naudoti kliniškai patikrintas priemones.
Parengė gyd. Gintautė Šyvienė
Šaltinis: „Internistas”,Nr.1, 2017m.
