Publikuojama vis daugiau moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų, jog geras žmonių fizinis pajėgumas susijęs ne tik su geresne gyvenimo kokybe, bet ir su mažesne priešlaikinės mirties (kai žmogus miršta nepasiekęs tikėtinos gyvenimo trukmės) rizika. Žmogaus darbui ir buičiai fizinis pajėgumas yra svarbus kaip sveikatos komponentas, padedantis išlaikyti gyvenimo aktyvumą. Jis susijęs su funkcinėmis galimybėmis atlikti kasdienes užduotis nepervargstant. Pakankamas pagyvenusių žmonių fizinis pajėgumas suteikia galimybę ne tik džiaugtis laisvalaikio pramogomis, bet ir išlaikyti socialinį aktyvumą.
Su amžiumi žmonių fizinis pajėgumas mažėja. Mažėjimą sąlygoja genetiniai mechanizmai, o labiausiai – mažas fizinis aktyvumas. ,,Sėkmingas senėjimas“ siejamas tik su reguliariu fiziniu aktyvumu ir geru fiziniu pajėgumu, rašo mokslininkai.
Dėl besikartojančio fizinio krūvio poveikio įvyksta funkciniai ir struktūriniai organizmo pokyčiai, dėl to gerėja fizinis pajėgumas (jėga, ištvermė, lankstumas ir kitos fizinės ypatybės), todėl organizmas geba ilgesnį laiką priešintis nuovargiui, mažėja įvairių ligų rizika.
Ar galite atsikelti nuo grindų, neatsiremdami rankomis?
Jeigu ne, jums gresia ankstyva mirtis?! – nustatė mokslininkai iš Sporto medicinos klinikos Rio de Žaneire (Brazilija). Tiriamiesiems, kuriems pavyko atlikti ,,sėsti-stoti“ testą neatsiremiant nei rankomis, nei keliais, galėjo džiaugtis iki šešių kartų mažesne mirties rizika lyginant su tiriamaisiais, kurie naudojo rankų ir/ar kelių pagalbą. Šis nesudėtingas pratimas susijęs su kūno lankstumu, raumenų jėga, pusiausvyra bei kūno svoriu, teigia tyrimo vadovas Claudio Gil Araujo. Visos šios fizinės ypatybės sąlygoja mūsų sveikatą. Jeigu vidutinio amžiaus ar vyresnis žmogus sugeba atsisėsti ant grindų ir atsistoti be jokios pagalbos ar pasirėmę vos viena ranka, turi mažesnę priešlaikinės mirties riziką.
Tyrime dalyvavo 2002 Brazilijoje gyvenantys vyrai ir moterys nuo 51 iki 80 metų. Tiriamųjų buvo prašoma atsisėsti ir atsistoti su kaip įmanoma mažesne pagalba ar visai be jos. Atsisėdimas ir atsistojimas be pagalbos buvo vertinamas 10 taškų. Po vieną tašką buvo atimama jei tiriamasis naudojosi kiekviena papildoma pagalba (ranka ar keliu). Pusę taško buvo atimama praradus pusiausvyrą (susvyravus).
Tyrimas truko 6,3 metus. Tyrimo laikotarpiu mirė 159 dalyviai. Daugumos mirusiųjų (157) per testą surinktų taškų skaičius buvo mažas. Tik du iš mirusių dalyvių buvo surinkę 10 taškų. Mažai taškų surinkusių dalyvių mirtingumo rodiklis buvo penkis-šešis kartus didesnis. Aštuonis ir daugiau taškų surinkusių asmenų mirties rizika per 6,3 metų laikotarpį buvo labai maža.
,,Sėsti – stotis“ testas (pabandykite ir Jūs)
Foto šaltinis: European Journal of Cardiovascular Prevention, 2012
! Šio pratimo atlikti negalima sergant kojų sąnarių ligomis.
Dėvėkite nevaržančius judesių rūbus.
- Lėtai sėskitės ant grindų sukryžiuodami kojas. Nenaudokite nei rankų, nei kelių atramos.
- Pamėginkite atsistoti nenaudodami nei rankų, nei kelių atramos.
- Jei atsisėdote ant grindų nenaudodami nei rankų, nei kelių atramos – 5 taškai.
- Jei atsistojote nuo grindų nenaudodami nei rankų, nei kelių atramos – 5 taškai.
Bendra taškų suma – 10.
- Po vieną tašką atimkite, jeigu pasirėmėte ranka ar keliu;
- Pusę taško atimkite, jeigu praradote pusiausvyrą ir susvyravote.
Jei surinkote 8–10 taškų, jūsų fizinė sveikata yra gera, o tikimybė mirti dėl sveikatos problemų yra menka. 3,5–7,5 taškų suma reiškia, kad jūsų fizinis pajėgumas yra silpnas, o tikimybė mirti per artimiausius šešerius metus yra du kartus didesnė nei tų, kurie surinko 8–10 taškų.
Žmonės (51–80 metų amžiaus), kurie surinko tris ar mažiau taškų iš 10, turi penkis kartus didesnę tikimybę mirti per ateinančius šešerius metus, nei tie, kurie surinko daugiau nei aštuonis taškus nustatė mokslininkai. Pasak mokslininkų, gerinant rezultatus, mirties rizika su kiekvienu padidėjusiu tašku, sumažėja 21 procentu. Fizinio pajėgumo testai gali objektyviai įvertinti žmogaus gyvenseną, fizines ir funkcines ypatybes, svarbias kasdienėje veikloje.
Parengė: lektorė doc.dr. A.Mockienė, biomedicinos mokslų daktarė
