
Kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovu prof. Limu Kupčinsku.
Ar turime gerų naujienų, susijusių su hepatito C gydymu?
Gydant hepatitą C, per pastaruosius dvejus metus įvyko esminis perversmas ir net revoliucija. Pasaulio mokslininkų, gydytojų ir molekulinių biologų pastangomis sukurti nauji vaistai, kuriais, gydant sergančiuosius 1-ojo genotipo virusu, pasiekiamas beveik 100 proc. efektyvumas. Šį genotipą turintis hepatito C virusas yra labiausiai paplitęs Lietuvoje. Anksčiau naudota sudėtinė terapija su interferonu sukeldavo labai daug nepageidaujamų reakcijų, buvo reikalingas metus laiko trunkantis gydymas, o dėl menko vaistų efektyvumo pavykdavo išgydyti tik apie 40 proc. 1-ojo genotipo virusu sergančių pacientų. Šiandien, turėdami galimybę naudoti naujos kartos, tiesiogiai virusą veikiančius vaistus, galime pasiekti pačių geriausių rezultatų – visiško viruso sunaikinimo 99 atvejais iš 100. Šie vaistai, priešingai nei ankstesni, beveik nesukelia nepageidaujamų reakcijų, o gydymo kursas trunka tik 3 mėnesius. Tiesiogiai hepatito C virusą veikiančių vaistų sukūrimas yra vienas didžiausių šio dešimtmečio medicinos mokslo laimėjimų.
Ar šiais vaistais jau gydomi žmonės Lietuvoje?
Sudėtiniu tiesiogiai virusą veikiančiu vaistų deriniu, valstybės kompensuojamu 100 proc., sergantieji Lietuvoje gydomi nuo 2015 metų spalio mėnesio. Pirmajame etape buvo gydomi tik sunkiausiai sergantys ligoniai, kuriems kepenų liga pažengusi, t. y. tie, kuriems nustatyta 3 arba 4 stadijos kepenų fibrozė.
Pacientams, kuriems fibrozė (kepenų surandėjimas, kuris turi grįžtamąją eigą) pasiekia 4 stadiją (vadinama ciroze, kuri yra negrįžtama), gręsia gyvybei pavojingos komplikacijos, tokios kaip kraujavimas iš virškinimo trakto, skysčių kaupimasis pilvaplėvėje, kepenų vėžio išsivystymas. Labai džiugu, kad visi šie sunkiausi ligoniai mūsų šalyje jau turi galimybę būti išgydomi nuo hepatito C infekcijos.
Džiaugiamės, kad nuo šių metų liepos mėnesio galime gydyti hepatitu C sergančius pacientus, kuriems 2-os fibrozės stadijos kepenų pažeidimas yra pažengęs mažiau.
Ar naujieji vaistai gali išgydyti žmogų, kuriam jau yra išsivysčiusi kepenų cirozė?
Kepenų ciroze sergantį pacientą išgydžius nuo viruso, liga yra sustabdoma, ji nebeprogresuoja ir tokiu būdu išvengiama kepenų transplantacijos. Tiesa, jeigu jau yra išsivysčiusios kepenų cirozės komplikacijos – skysčių kaupimasis pilvaplėvėje, kepenų funkcijos nepakankamumas, kraujavimas į virškinimo traktą, kepenų transplantacija yra būdas išgelbėti pacientą. Ligoniams, kuriuos pavyksta išgydyti nuo hepatito C viruso iki kepenų transplantacijos, prognozuojama geresnė potransplantacinė eiga, taip pat svarbu paminėti, kad hepatitas C po transplantacijos nebeatsinaujina. Jeigu kepenų transplantacija atliekama pacientui, kurio kepenyse virusas nėra sunaikintas, tai po transplantacijos hepatito C virusas apsigyvena persodintose kepenyse ir jose sukelia uždegimą, liga toliau progresuoja.
Gydymas naujaisiais tiesiogiai virusą veikiančiais vaistais sumažina kepenų transplantacijos poreikį hepatitu C sergančiųjų gretose ir padeda taupyti lėšas, nes kepenų transplantacija yra labai brangi procedūra. Šiais vaistais kepenų cirozės progresavimas yra sustabdomas, todėl žmogus gali toliau gyventi. Išsivysčius kepenų vėžiui, reikalingas specializuotas onkologinis gydymas.
Ar šie vaistai visai sunaikina virusą?
Tiek atvejų, kiek turėjome savo praktikoje, pavyko išgydyti iki 98–99 proc. pacientų Tiesiogiai virusą veikiantys vaistai yra kompensuojami nuo praeitų metų spalio mėnesio, o iki tol galimybė juos naudoti buvo vardinėje pacientų programoje, kur gydėme 70 pacientų. Visi pasveiko, nė vienam pacientui liga neatsinaujino.
Kol vaistai pasiekia vartotoją, praeina nemažai laiko. Ar yra kokių nors ilgesnių šio vaisto stebėjimo rezultatų?
Nuo vaisto sukūrimo iki pritaikymo klinikinėje praktikoje praeina daug klinikinių tyrimų stadijų. Paprastai visas procesas užtrunka apie 10 metų. Amerikiečiai turi dvejų metų gydymo šiuo vaistu patirtį. Kadangi virusas neaptinkamas nei po kelių mėnesių, nei po metų, tikėtina, kad poveikis yra ilgalaikis.
Kaip yra su kitų genotipų virusų gydymu? Juk hepatitas C turi net 6 genotipus.
Lietuvoje 1-ojo genotipo virusu yra užsikrėtę beveik 70 proc., 2-ojo ir 3-iojo genotipo virusu – apie 30 proc. Gydant senos kartos vaistais, 2-ojo ir 3-iojo genotipo gydymo efektyvumas būdavo geresnis, nei gydant 1-ojo genotipo virusą turinčius pacientus – pavykdavo išgydyti apie 70 proc. sergančiųjų. Visos mokslininkų pastangos buvo sutelktos į vaistų sukūrimą, kurie išgydytų 1-ojo genotipo viruso infekciją, o 2-ojo ir 3-iojo genotipų gydymui kol kas tenka naudoti senesnės kartos vaistus. Tiesa, šiuo metu tiriami naujesnės kartos vaistai, kurie veiks ir kitus genotipus, ypač 3-iąjį genotipą, kuris dabar yra sunkiausiai pagydomas.
Kokie pacientai kreipiasi į Jus?
Užsikrėtus hepatito C virusu, daugumai pacientų ligos pradžia būna besimptomė. Tik 10 proc. ligonių pasireiškia ūminė ligos eiga. Visi kiti pacientai nepajunta, kad susirgo, ir liga pereina į lėtinę eigą. Kepenų cirozei išsivystyti vidutiniškai reikia apie 20–25 metų. Jeigu užsikrečia jaunesnio amžiaus pacientas, laikotarpis būna ilgesnis, jeigu vyresnis pacientas – kepenų cirozė gali išsivystyti ir per 15 metų.
Hepatito C virusas buvo atrastas tik 1989 metais, o testas jam nustatyti Lietuvoje atsirado 1994 metais. Sovietmečiu kraujo paėmimo ir perpylimo technika buvo netobula, todėl labai nukentėjo ligoniai, kuriems dėl kokių nors priežasčių buvo perpilamas kraujas ar kraujo plazma, taip pat nukentėjo dalis kraujo donorų. Dėl visų šių paminėtų priežasčių susiklostė situcija, kad didžioji dalis pacientų yra vyresnio amžiaus žmonės, bet ir šiuolaikinė visuomenė nėra apsaugota nuo šio viruso.
Pasitelkus šiuolaikines technologijas, sparčiai daugėja mokslo laimėjimų, kuriuos taikant vaistų kūrimo pramonėje galima tikėtis naujų efektyvių ir saugių gydymo alternatyvų įvairiose terapinėse srityse.
Dėkojame už pokalbį.
Kalbėjosi Natalija Voronaja
Šaltinis:ŽURNALO „INTERNISTAS“ PRIEDAS INFEKCINĖS LIGOS Nr. 1 (10), 2016