Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH) – svarbi vyrų sveikatos problema, kurios įtaka gyvenimo kokybei yra labai didelė. Šios ligos simptomai pasireiškia ketvirtadaliui vyresnių nei 50 metų, iki pusės – vyresnių nei 60 metų vyrų [1]. GPH yra lėtinė liga, kuri užklumpa dar jauno amžiaus vyrus, tačiau progresuoja lėtai ir nepastebimai. Paprasta mikronodulinė ląstelių hiperplazija progresuoja iki makroskopiškai pastebimo prostatos išvešėjimo ir didėjimo. Vis auganti ir didėjanti prostata ilgainiui sukelia apatinius šlapimo takų simptomus (AŠTS) – susilpnėjusią šlapimo srovę, lašėjimą baigiant šlapintis, pūslės ne pilno ištuštinimo jausmą, stranguriją, dažną šlapinimąsi, nikturiją, neatidėliotiną norą šlapintis [1, 2]. Šie simptomai labai pablogina paciento gyvenimo kokybę, todėl gydant svarbi ne tik greita pagalba, bet ir ilgalaikė ligos kontrolė, komplikacijų prevencija [3–5].
