Visi galime būti ilgaamžiai. Mes patys nesaikingumu, netvarkingumu, bjauriu organizmo alinimu gerokai sutrumpiname savo gyvenimo laiką.
I.Pavlovas
Senėjimas yra vienas neišvengiamų ir negrįžtamų gyvybės fenomenų, kurį lemia genetiniai, epigenetiniai ir aplinkos veiksniai, jų sąveika. Daugialypis senėjimo procesas pasireiškia fiziologinio integralumo mažėjimu, organizmo sistemų funkcijų silpimu, didėjančiu mirtingumu. Šie pokyčiai yra daugelio degeneracinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių sistemos, vėžinių, neurodegeneracinių, 2 tipo cukrinio diabeto, raumenų ir skeleto, kitų, pagrindas.
1933 metais susiformavo nauja medicinos kryptis – vadinamoji antisenėjimo (angl. anti-ageing) medicina. Jos misija yra prailginti žmogaus gyvenimą be ligų. Šiandien dažnai vartojamas žodis antisenėjimas kelia daug asociacijų – vaistai, maisto papildai, grožio industrija, technologijos, medicina. Šiuolaikinėje visuomenėje šis terminas apibrėžiamas labai įvairiai, kiekviena visuomenė jį traktuoja savaip. Versle, grožio industrijoje šis terminas dažniausiai siejamas su prekių ženklais ir pardavimu, pavyzdžiui, jauninamieji kremai, serumai, suteikiantys odai antrą jaunystę, biodinaminis ir organinis maistas be nitratų ir konservantų, organizmo valymas ir detoksikacija, botulino toksino ir kolageno injekcijos, estetinė ir plastinė chirurgija… Pardavimai dėl noro atrodyti jaunesniems nuolat auga. Ekspertai teigia, kad vien JAV produktų brandžiai odai vartojimas kasmet vidutiniškai padidėja 9 proc.
Plačiąja prasme antisenėjimas suvokiamas kaip noras bet kokia kaina atrodyti jaunesniems ir gražesniems. Tai visai nesusiję su tikrąja šio termino koncepcija – kuo ilgiau ir sveikiau gyventi, išsaugoti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Šiuolaikinis mokslas, tyrimai ir diegiamos technologijos (geriatrija, gerontologija, regeneracinė medicina, nanotechnologijos, kamieninės ląstelės, vakcinos, genų terapija) teikia vilčių, kad įmanoma prailginti žmogaus gyvenimo trukmę iki 150 metų, ir tai nieko bendro neturi su verslo pasaulio peršama antisenėjimo koncepcija.
Gerontologija – tai mokslo kryptis, kuri analizuoja biologinius, psichologinius ir socialinius senėjimo aspektus, jų sąveiką, siekia suprasti senėjimo priežastis bei prevencijos mechanizmus, siekia sukurti sąlygas, būtinas sėkmingam senėjimui. Praktinis gerontologijos tikslas yra atrasti priešlaikinio senėjimo ir įvairių ligų prevencijos būdus, suvokiant, kad senėjimo procesas labai individualus. Gerontologijoje ir geriatrijoje terminas antisenėjimas suvokiamas kaip sveikas senėjimas, senėjimo sustabdymas, ankstyva su amžiumi susijusių ligų prevencija, nustatymas, gydymas, pasitelkiant sveiką gyvenseną, įvairias modernias diagnostikos ir gydymo strategijas.
Vienas esminių iššūkių, su kuriuo susiduriama senstant visuomenei, yra užtikrinti produktyvios visuomenės narių, ypač vyresnio amžiaus, sveiką nepriklausomą senėjimą, ir siekti sumažinti neigiamą sveikatos sutrikimų poveikį gyvenimo kokybei, savarankiškumui ir darbingumui ir atitinkamai užkirsti kelią socialinės atskirties bei skurdo rizikai. Deja, sulaukus vyresnio amžiaus ligų profilaktika dažnai pamirštama, paprastai pagalba teikiama tik tada, kai kreipiamasi į sveikatos priežiūros specialistus. Kartais klaidingai manoma, kad senstant ligos yra neišvengiamos, o senas organizmas nėra plastiškas, todėl gyvenimo būdo pokyčiai negalimi. Profilaktinės priemonės gali būti efektyvios ir peržengus 80 metų, todėl reikalinga aktyvi prevencinių priemonių taikymo strategija.
2002 metais Madride patvirtintas Jungtinių Tautų Senėjimo planas. Jame numatoma skatinti sveiką senėjimą darbo rinkoje, skatinti sveiką senėjimą bendruomenėje, plėtojant savanorystę ir globą, skatinti sveiką senėjimą ir nepriklausomą gyvenimą, skatinti solidarumą tarp kartų, siekiant sukurti visuomenę visoms kartoms. Lietuvoje patvirtinto Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014–2023 metais veiksmų plano paskirtis – numatyti ir aprašyti tikslus, uždavinius ir strategines kompleksines priemones (priemonių vykdytojus ir išteklius), kurių įgyvendinimas sudarytų sąlygas pagerinti vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą, mažinti jų sergamumą ir mirtingumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų, išorinių priežasčių, ir tokiu būdu padėti pagerinti vyresnio amžiaus žmonių sveikatą, jų gyvenimo kokybę, didinti jų integraciją į visuomenę, darbingumą ir fizinį aktyvumą, gerinti vyresnio amžiaus žmonių sveikatą, daugiau dėmesio skiriant ligų profilaktikai, ankstyvajai ligų diagnostikai, sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui, sveikatos atkūrimui, gerinti kompleksinių sveikatos priežiūros paslaugų pagyvenusiems ir senyvo amžiaus žmonėms prieinamumą ir kokybę, plėtoti šias paslaugas. Ateities medicina – individualizuota medicina. Jos centre yra asmuo. Tai atitinka geriatrinės medicinos koncepciją.
Žurnalo INTERNISTAS priedas GERIATRIJOS AKTUALIJOS, 2016m.
