Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – tai būklė, kuriai būdingi kvėpavimo takų praeinamumo pakitimai (obstrukcija) ir nuolatinis progresavimas. Pasaulis labai kenčia nuo šios ligos – statistiniai duomenys rodo, kad šiuo metu ji yra ketvirta mirtingumo priežastis, o netolimoje ateityje, kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija, ji dar gerokai pasistūmės ir taps trečiąja liga, nuo kurios vystymosi arba sukeliamų komplikacijų miršta labai dideli skaičiai pacientų.
Kur slypi lėtinės obstrukcinės plaučių ligos klasta?
Blogiausia tai, kad vis dar trūksta žmonijos sąmoningumo šiuo klausimu – daugybė asmenų net nežino, kas yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). O kiek jų serga ir neskuba kreiptis į gydytojus manydami, kad lėtinis kosulys, dusulys fizinio aktyvumo metu ir pasunkėjęs kvėpavimas, silpnumas, sumažėjęs darbingumas yra visiškai normali jų gyvenimo dalis? Ši liga klastinga ne tik dėl to, kad dauguma pacientų ignoruoja jos signalus, bet ir dėl to, kad ji vystosi lėtai, kartais net kelis dešimtmečius iki tol, kol parodo savo tikrąjį veidą – tuomet jos gydymas kur kas sudėtingesnis, o paciento būklė, neabejotinai, sunkesnė. Vis dėlto tai ne priežastis atsisakyti pagalbos ir pagerinti savo sveikatos būklę bei gyvenimo kokybę, mat šiuolaikinė medicina gali suvaldyti net ir vienus sunkiausių LOPL atvejų. Kadangi tai liga, paveikianti vis daugiau pasaulio gyventojų, medicinos mokslas šioje srityje tobulėti nesustoja ir stengiasi pasiūlyti vis inovatyvesnių ir veiksmingesnių sprendimų.
Ar LOPL – pavojinga liga?
Taip, pavojinga, mat jos metu pažeidžiama kvėpavimo funkcija, kuri kiekvienam gyvam kvėpuojančiam organizmui yra labai svarbi. Pasaulinės LOPL iniciatyvos parengtoje 2019 metų strategijoje ši liga apibrėžiama kaip dažna, išvengiama ir gydoma patologija, kuriai būdingi nuolatiniai kvėpavimo takų simptomai bei kenksmingų dalelių ore ar / ir dujų sukeltas kvėpavimo takų ar / ir alveolių pažeidimas, dėl kurio vystosi oro srauto pro kvėpavimo takus sutrikimas. Ši liga nuolat progresuoja, o jai progresuojant simptomai tik sunkėja. Sunkėjant simptomams akivaizdžiai blogėja gyvenimo kokybė bei daugėja ligos paūmėjimo atvejų, taip pat auga komplikacijų rizika, kurios sveikatai dar pavojingesnės.
Ar įmanoma LOPL išgydyti?
Gaila, bet LOPL kol kas priskiriama prie neišgydomų ligų, tačiau ją galima veiksmingai kontroliuoti, stabdyti jos progresavimą, nuslopinti nemalonius simptomus ir vėl džiaugtis geresne gyvenimo kokybe.
- Siekiant šio tikslo itin svarbus paciento sąmoningumas, noras jaustis geriau ir nuoširdus jo bendradarbiavimas su gydytoju. Jei pacientas rūko, pirmiausia primygtinai rekomenduojama mesti rūkyti. Tai gali padaryti net ir ilgus metus rūkantys pacientai – reikia tik valios, žinių bei suvokimo, kad rūkymas sparčiai blogina ligos eigą.
- Kitas svarbus aspektas – teisingas ir reguliarus paskirtų vaistinių preparatų vartojimas. Pacientas turi suprasti, kad taisyklingas inhaliuojamų vaistų įkvėpimas kritiškai svarbus norint pasiekti veiksmingo gydymo rezultatų, dėl to jis turi stengtis išmokti taisyklingai vartoti vaistus ir nebijoti klausti arba informuoti gydytoją apie nepakankamą poveikį.
- Trečias svarbus dalykas – suvokimas, kad kokybiškai gyventi galima net ir sergant LOPL, tereikia nepamiršti judėti, vengti atsiskyrimo ar užsidarymo namuose bei džiaugtis mažais pasiekimais.
Kaip LOPL veikia gyvenimo kokybę?
LOPL toli gražu neveikia vien fiziologinių paciento funkcijų. Ji apima daugybę gyvenimo kokybės aspektų. Ne paslaptis, kad LOPL paciento gyvenimo kokybę veikia neigiamai – iš pradžių vargina kosulys, kuris vėliau tampa itin produktyvus; vis dažniau kamuoja dusulys, trukdantis aktyviau pajudėti; galiausiai sunku kvėpuoti net atliekant paprasčiausius dienos darbus, pavyzdžiui, mėginant apsirengti, nusiprausti ar netgi pavalgyti. Ligai dar labiau progresuojant ir nesiimant jokio gydymo, asmuo vis sunkiau gali savimi pasirūpinti, jį pradeda kamuoti lėtinis nuovargis, socialinio gyvenimo vengimas, nedarbingumas. Žmogus pradeda atsisakyti ne tik to, ką mėgsta veikti, bet tampa linkęs vengti ir įprasčiausios dienos rutinos, mat dusulio ir pasunkėjusio kvėpavimo baimė jį tiesiog įveikia. Galiausiai tokiam žmogui sunku džiaugtis gyvenimu, stipriai išauga socialinės atskirties ir depresijos rizika. Tad sergant LOPL labai svarbu laiku gydytojui suteikti, o pacientui atsakingai priimti efektyvų gydymą – taip įmanoma sušvelninti patiriamus simptomus, sumažinti paūmėjimų ir komplikacijų riziką, o tuo pačiu ir pagerinti gyvenimo kokybę.
