Vasara mums dovanojo visą galybę gamtos gėrybių – uogų bei daržovių. Ruduo – tai tas metų laikas, kuomet imame ruošti jas žiemai: raugiame agurkus, marinuojame cukinijas, verdame mėlynių uogienę… Ir visa tai dėl to, kad žiemą galėtume save ir namiškius palepinti gardžiomis gėrybėmis iš vasaros…
Vitaminai žiemai
Yra daugybė konservavimo būdų: marinavimas, džiovinimas, šaldymas… ir tik nuo jūsų priklauso, kokį konservavimo būdą pasirinksite. Pavyzdžiui, jeigu pasirinkote uogas virti, turėtumėte atsiminti, jog verdant uogas aukštoje temperatūroje, jos netenka dalies savo vitaminų, maistinių medžiagų. O štai užšaldžius uogas kameroje jos nepraras savo maistinės vertės ir bus puikus natūralių vitaminų šaltinis žiemai. Tiesa, uogos turi būti užšaldomos švarios, sausos, o atšildytos turėtų būti suvalgomos per parą laiko. Jei jos šaldytuve, atšildytos stovi ilgiau nei parą laiko, uogos netenka savo vertingųjų medžiagų.
O kaip yra su daržovėmis? Verta atsiminti, jog yra daržovių, kurių geriau nešaldyti, pavyzdžiui, bulvių. Užšaldžius bulvę pakinta jos sudėtis, ji tampa saldžia. Tačiau drąsiai šaldykite moliūgus, brokolius, cukinijas, paprikas, špinatus, žirnius – šių daržovių maistinė vertė, skonis net ir užšaldžius nepakis, jei jas sunaudosite iškart išėmus iš šaldiklio.
Rauginti kopūstai
Šios daržovės nuo senų laikų yra labai mėgstamos lietuvių. Šeimininkės kopūstų rauginimui naudoja daug kitų priedų, kurių sudėtyje yra naudingų medžiagų.
Štai kopūstų raugimas su spanguolėmis, kmynais, papildomai praturtina mišinį papildomais vitaminais, tokiais kaip vitaminu C, kurio turi spanguolė, ar vitaminais B, A, kurių gausu kmynuose.
Rauginti kopūstai – tai tikra „vitaminų bomba“ žiemai iš kurios galima pasigaminti daug puikių patiekalų: raugintų kopūstų sriuba ar raugintų kopūstų troškinys („Bigusas“), kurio kilmės šalis – Lenkija. Tačiau verta atsiminti, jog kopūstų geriau nepersivalgyti, mat nuo jų gali prasidėti pilvo pūtimas, o tuomet vaistai nuo pilvo pūtimo, tokie kaip „Espumisan“, gali būti viena iš išeičių pašalinti šį nemalonų simptomą.
Ką daryti su grybais?
Dar vienas puikus konservavimo būdas – džiovinimas. Šiais laikais ne viena šeimininkė savo namuose džiovinimui naudoja jau ne orkaitę, bet specialią uogų ir daržovių džiovyklę. Ja puikiai galima reguliuoti temperatūrą, tad konservavimo metu, ne prie tokios aukštos temperatūros, kaip kad orkaitėje, daržovių ir uogų vitaminai gali būti išsaugomi.
Vaisių ir daržovių džiovinimas – paprastas ir greitas konservavimo būdas. O ir sudžiovintas gėrybes galima sudėti į spinteles ar puodelius, nereikia ieškoti jiems papildomos vietos šaldiklyje.
Šiais metais kaip niekada buvo gausu baravykų. Puikus būdas grybus paruošti žiemai – tai ne tik juos užkonservuoti, bet ir sudžiovinti. Ne paslaptis, jog džiovinti baravykai – velniškai brangiai kainuoja. Nieko keisto, nes viskas, kas geriausia, turi savo kainą.
Tad jei šiemet prisirinkote pilnas pintines baravykų – sudžiovinkite juos. Džiovinti baravykai puikiai tiks žiemai, pavyzdžiui, paskaninti burokėlių sriubai. Paprasta, natūralu ir sveika.
Įdomus faktas iš konservavimo istorijos
Ar žinojote, jog prie konservavimo atsiradimo prisidėjo žymus Prancūzijos karvedys Napoleonas Bonapartas? Pasirodo, būtent jis paskelbė konkursą, jog ieško žmogaus, kuris sugalvotų, kaip aprūpinti jo armiją maistu. Ir ne bet kokiu maistu, o tokiu, kuris galėtų stovėti ilgiau nei vieną ar dvi dienas. Tas žmogus atsirado ir jis buvo prancūzų konditeris Nikola Fransua Appertas. Jis įrodė, jog užtenka tik pakaitinti sandariai uždarytą stiklainį su maistu ir jis išliks nesugedęs daug ilgiau nei įprastai.
Autorius: L. Rimgailė
