Nuo kurio amžiaus dera pradėti mokyti vaiką? Kur – namie, vaikų darželyje
ar artimiausiame ugdymo centre? Šiuos klausimus sau užduoda visos mamos,
besirūpinančios savo atžalomis. Apie kūdikio raidą pirmą kartą susimąstoma dar
iki jo gimimo. Vyras ir moteris suvokia savo kaip tėvų vaidmenį ir apsibrėžia,
ką jiems reikš kūdikio gimimas, kokios ateities jam linki: ar nori išauginti
didį mokslininką, ar sportininką, ar muzikantą.
Štai gimė vaikutis, o mama su tėčiu nežino, nuo ko pradėti, kaip auginti šį mažą
žmogeliuką. Iš tikro viskas paprasta – vaiko ugdymas prasideda nuo bendravimo su
juo. Tikriausiai ne kartą matėte: mama veža vaiko vežimėlį ir pasakoja jam apie
viską aplink: apie dangų, apie paukštelius, saulutę, orą… Taip instinktyviai
dar nepatyrusi mama pradeda ugdyti savo vaiką.
Juk papasakoti apie kiekvieną dalyką, padėti suvokti pasaulį – tai ir yra
pirmieji asmenybės ugdymo žingsniai. Nesvarbu, apie ką kalbėti – svarbiausia,
kad skambėtų švelnus, pats mylimiausias mamos balsas. Nuolatinis bendravimas su
vaiku padės jam laiku ištarti pirmuosius žodžius, suformuluoti pirmą sakinį,
tiesiog suvokti aplinkinį pasaulį.
Vaikai nuo gimimo iki dvejų su puse metų – stebėtojai. Jie kaupia savyje
aplinkos patirtį, kad paskui ją pritaikytų. Todėl vaikams nuo pat ankstyviausio
amžiaus reikia „dalyvauti“ mamos reikaluose – žiūrėti, kaip ji plauna indus,
matyti, kaip ji gamina ir tvarko. Tuomet kažkuriuo metu vaikas užsimanys „būti
kaip mama“, išmokti viską daryti pats.
Mamos, kurios neleidžia atžaloms padėti „ūkyje“, stabdo jų vystymąsi. Juolab kad
virtuvė – puiki mokykla siekiant susipažinti su aplinkiniu pasauliu. Įvairios
kruopos, miltai, vanduo – tai naujų taktilinių pojūčių šaltinis, juk ant išpiltų
miltų galima piešti, grikius galima perrinkinėti, o ryžius sijoti tarp pirštų.
Tokie užsiėmimai padeda vystyti vaiko motoriką, o ši tiesiogiai susijusi su
kalba ir intelektu.
Svarbiausia vaiko ugdymo dalis – maudymasis vonelėje, žaidimai su vandeniu.
Kūdikiui reikia leisti iki valiai pasimaudyti, pažaisti su ryškiais žaisliukais.
Lai jis pajunta skirtumą tarp oro ir vandens, pajunta, kaip vanduo teka. Sėdint
vonioje perpilti vandenį iš stiklinės į stiklinę, žiūrėti, kaip plaukia laivelis
– pirmi jūsų vaiko fiziniai pojūčiai.
Vaikas greitai turi pradėti vaikščioti ir jį sodina į vaikštynę. Manoma, kad
vaikui taip paprasčiau ištyrinėti pasaulį. Tačiau jam norisi prieiti prie mamos,
o mama, deja, nepasiekiama: vaikštynė neleidžia prisiartinti prie jos. Norisi
pačiam apšliaužioti visus kambarius – taip pat neišeina. Atminkite: ilgas vaiko
buvimas vaikštynėje stabdo jo fiziologinę raidą.
Štai vaikas paauga ir pradeda vaikščioti. Svarbu pasivaikščiojimo metu užeiti ir
į vaikų žaidimų aikštelę. Ir nors vaikas dar per mažas, kad pats savarankiškai
dalyvautų žaidimuose, jis jau suvokia save tokį pat, kaip vyresni vaikai,
įdėmiai stebi žaidimus ir greitai galės prisijungti prie jų. Būtent nuo žaidimų
aikštelės prasideda vaiko „socialinio intelekto“ formavimasis – gebėjimai
teisingai suprasti žmonių elgesį, prognozuoti savų ir svetimų poelgių pasekmes.
Vasarą – žaidimų su smėliu metas. Smėlio dėžėje vaikas susiranda pirmuosius
draugus. Smėlis – puiki medžiaga erdvinio mąstymo vystymuisi.
Mama ar pedagogė?
Iki dvejų-trejų metų su vaiku galima sėkmingai užsiimti namie. Kiekvienam vaiko
poelgiui esti motyvacija – mama šalia, ji padeda, giria. Po trejų metų
formuojasi savitas vaiko „aš“, dabar jo poelgiams būtina papildoma, išorinė
motyvacija. Pavyzdžiui, jei jums reikia, kad vaikas išmoktų užsirišti batų
raištelius, nepagailėkite laiko prieš eidami į zoologijos sodą – tegu jis tai
padaro pats. Šį vaiko raidos ypatumą (išorinę motyvaciją) reikia turėti omenyje
ir renkantis žaidimus. Todėl, pradėdami tą ar kitą žaidimą, „įrašykite“ jį į
namų reikalų grafiką.
Šiame amžiuje užsiėmimai su mama ne visada produktyvūs. Mama jau nebėra
nepajudinamas autoritetas vaikui, pradedančiam rodyti savarankiškumą, ne
kiekvieną kartą ji gali pasiekti, kad taisyklių būtų laikomasi. Be to,
užsiėmimams su vaiku reikia ruoštis, o mamai sunku tam skirti laiko. Todėl
trimečiui reiktų surasti gerą pedagogą. Kad būtų pigiau, galima susitarti su
smėlio dėžės draugų tėvais, jei vaikai panašaus temperamento ir išsivystymo,
suformuoti dviejų-trijų vaikų grupę ir mokytis kartu.
Trejų-ketverių metų vaikus reikia aktyviai pratinti prie visuomenės. Tai geras
laikas vesti į vaikų darželį. Juk būtent bendraudamas su panašiais į save mažas
žmogutis susiduria su pirmaisiais konfliktais ir išmoksta juos spręsti.
Kolektyve vaikas įsisąmonina tokias sąvokas, kaip gerai-blogai, galima-negalima.
Ir kuo labiau artėja mokykla, tuo socialinis vaiko intelektas turi didėti – taip
jam bus paprasčiau priprasti prie mokyklos. Todėl penkerių-šešerių metų vaikui
tiesiog būtina mokytis dirbti grupėje vadovaujant pedagogui.