Tik bandę atsikratyti antsvorio žmonės tikrai žino, kaip tai būna sunku. Statistika negailestinga. Tik nedaugiau kaip 1 iš 10 ilgalaike prasme padeda populiarios „knyginės“ ar „žurnalinės“ dietos. Daugelis bandę mesti svorį, ypač jeigu tai daro skubėdami, priauga jo dar daugiau. Ir dar sunkiau atsikrato vėl bandydami. Nesėkmingi bandymai neigiamai atsiliepia nuotaikai, pasitikėjimui savimi, savivertės jausmui.

Laimei, šiuo metu mokslo pasiekimai leido suprasti, kur slypi nesėkmių priežastys ir kokiais būdais galima pasiekti sėkmę. Pasirodo, tai priklauso nuo psichologinių veiksnių. Todėl, tikslingai juos veikiant, galima pasiekti norimų rezultatų – ne tik ilgalaikio ir nuolatinio svorio susinormalizavimo, bet ir sveikatos būklės pagerėjimo (sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl antsvorio išnykimo, energijos padidėjimo) bei psichologinio komforto (alkio jausmo nebuvimo, mokėjimo mėgautis sveiku maistu).

Psichologiniai veiksniai svarbesni

Kaip viskas vyksta? Šiuo metu jau aišku, kodėl daugumai žmonių, užsibrėžusių tikslą sumažinti kūno svorį, nepasiseka. Visas priežastis galima sąlyginai suskirstyti į dvi grupes: 1) biologiniai veiksniai (pasitaiko rečiau) ir 2) psichologiniai veiksniai (pasitaiko dažniau).
Biologiniams faktoriams galima priskirti: a) sutrikusios hormoninės pusiausvyros nekoregavimą ar retas somatines ligas, b) vaistų, didinančių kūno svorį, vartojimą, c) labai stiprų genetinį polinkį į didelio laipsnio nutukimą, d) didelius medžiagų apykaitos sutrikimus, e) akivaizdžiai klaidingos dietos pasirinkimą, f) kitas retas biologines priežastis. Šie sutrikimai pasitaiko palyginti retai ir realiai nulemia ne tokį didelį nutukimo atvejų procentą. Nepalyginti dažniau kūno svorį koreguoti trukdo grynai psichologinės priežastys: a) mąstymo ir elgesio klaidos metant svorį, b) netinkami valgymo įpročiai, sutrikęs skonio suvokimas ir susiformavę liguisti refleksai, c) valgymo sutrikimai kaip psichologinė liga, taip pat impulsyvus valgymas ir nervinė bulimija, d) kūno suvokimo sutrikimai, e) piktnaudžiavimas antsvorį sukeliančiomis maisto medžiagomis, f) nesugebėjimas kontroliuoti fizinio bei psichologinio komforto ir diskomforto, susijusių su maitinimusi, g) nesugebėjimas atsispirti neigiamai socialinei įtakai, h) neturėjimas psichologinių įgūdžių, leidžiančių išlaikyti mažesnį kūno svorį ilgą laiką.

Ką daryti?

Šiuo metu žinomos ir jau Lietuvoje pradedamos naudoti (medicinos centre Neuromeda Kaune ir Vilniuje) šiuolaikinės psichoterapinės intervencijos, leidžiančios po truputį susitvarkyti su visomis metant svorį ir pagerinant sveikatą. Taip pat, kaip ir sudaryti prielaidas, kad teigiami pokyčiai išliktų. Tam padeda labai moderni ir šiuo metu išsivysčiusiose šalyse populiariausia (o kai kuriose vien tik ji ir naudojama) – kognityvinė ir elgesio psichoterapija. Tai vientisa bei nuosekli moksliniais tyrimais pagrįsta metodika, susidedanti iš specialių intervencijų, darančių įtaką žmogaus mąstymui, sprendimams, savijautai ir elgesiui ir padedančių jam mažiausiomis sąnaudomis veiksmingai ir palyginti greitai pasiekti užsibrėžtą tikslą. Visas gydymo kursas susideda iš 24 seansų, pravedamų per maždaug 12 mėnesių (vidutiniškai du kartus per mėnesį) ir namų darbų, atliekamų tarp seansų, padedant terapeutui (telefonu ar elektroniniu paštu). Visavertis gydymas apima visus antsvorio ir nutukimo gydymo aspektus ir leidžia: a) nusistatyti racionalų, veiksmingą tikslo pasiekimo planą ir jį įvykdyti, b) susitvarkyti su atsiradusiomis išorinėmis ir vidinėmis kliūtimis siekiant tikslo, c) sėkmingai gydyti impulsyvų valgymą ir kitus svarbiausius valgymo sutrikimus, d) išlaikyti racionalų, sveiką mitybos režimą (o ne dietą, kurios dažnai duoda tik trumpalaikį rezultatą ir komplikacijas), padedantį normalizuoti kūno svorį ilgam laikui, e) daryti specialias fizines pratybas, padedančias ne tik mažinti kūno svorį, bet ir formuoti norimas kūno formas, f) susidaryti sąlyginių elgesio ir psichofiziologinių refleksų sistemai, užkertančiai kelią pakartotinam svorio priaugimui ir išlaikančiai norimą kūno svorį norimą laiką, g) veiksmingai tvarkytis su realiu ar menamu diskomfortu bei adaptacijos sunkumais, galinčiais atsirasti keičiantis mitybos ar gyvenimo režimui, taip pat pasiekti kuo geresnę psichologinę ir emocinę būklę, didelį darbingumą ir galėjimą mėgautis teigiamais pasikeitimais.
Ši kognityvinė ir elgesio terapijos metodika turi labai aiškią struktūrą. Kiekviename etape iškeliami atitinkami uždaviniai ir jie įgyvendinami, naudojant patikimas specialias individualiai pritaikytas intervencijas. Kai kurios iš jų išsamiau aprašytos garsios amerikiečių psichoterapeutės J.Beck knygoje „Beck lieknėjimo sistema“, kurios lietuviškas vertimas pasirodys po keleto mėnesių. Gydymas neturi jokios mistikos ir yra pagrįstas racionaliais sprendimais, labai gražiai sudėliotais į vientisą, laipsnišką sistemą, leidžiančią su mažiausiomis sąnaudomis labai veiksmingai padėti absoliučiai daugumai žmonių. Tokios sistemos neturėjimas daugeliui iš jų ir buvo pagrindinė nesėmimų ir nusivylimų priežastis.

Paskatinimas

Niekada nepasiduokite. Jeigu turite tikslą, ieškokite geriausių sprendimų, pasitelkite profesionalus, remkitės naujausiais mokslo pasiekimais, nusiteikite nuosekliam darbui ne savaitėms, bet mėnesiams (juk ir problemos atsirado ne per keletą savaičių, o organizmo funkcionavimo bei medžiagų apykaitos pasikeitimams reikia laiko). Žinokite, kad galima susidoroti praktiškai su visomis kliūtimis ir problemomis, nebijokite diskomforto, nes metodiškai dirbant jo beveik nebūna. Įsivaizduokite, kas pasikeis jūsų gyvenime, kai pasieksite norimą tikslą, ir apsispręskite, ar dėlto verta pasistengti.
 

Med.dr Julius Neverauskas,
gydytojas psichoterapeutas, funkcinės medicinos ir senėjimo prevencijos programų medicinos centre „Neuromeda“ vadovas
julius.neverauskas@neuromedicina.lt

 

"Sveikas žmogus"