Sveikatos apsaugos sistemos laukia išbandymas naujais mokesčiais, pirmiausia – pasikeičiančių PVM vaistams. Gydymo įstaigos, ir anksčiau spaudusios litą prie lito, mokesčių permainų laukia vis labiau susigūždamos. Tačiau ir sveikatos apsaugos sistemoje yra niša, kurioje aruodai, atrodo, vis dar neišsenkami. Tai investicijoms teikiama ES parama. Ir ne tik ji. Pokalbis apie tai – su Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretore Janina Kumpiene.
– Gydymo įstaigų vadovai nerimauja, kad krizės metais sveikatos apsaugos sistemą apims dar didesnis skurdas. Ar jų nerimas pagristas?
– Manau, kad tai nėra visiška tiesa. Ir šiai nuomonei pagrįsti turėčiau argumentų. Visi per 2008 metus į sveikatos apsaugos sistemą patenkantys pinigai, tikėtina, sudarys per 5 mlrd. litų. Tai beveik milijardu litų daugiau nei pernai.
Didžiausią sumą (85 proc.) sudaro Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą patenkantys pinigai. Bet tai – ne viskas.
Labai didelio politikų ir įstaigų vadovų dėmesio sulaukia Valstybės investicijų programa. Nors pagal apimtį ši programa aprėpia vos apie 6 proc. bendrų sveikatos apsaugos sistemos pinigų – 308 mln. litų, apie ją diskutuojama bene dažniausiai.
Ši programa suteikia gydymo įstaigoms galimybę atnaujinti patalpas ir įsigyti įrangos. Paprastai tam iš PSDF biudžeto gaunamų lėšų nei ligoninės, nei poliklinikos neįstengia sutaupyti. Visos jos atitenka pacientams teikiamoms paslaugoms.
Iš viso sveikatos apsaugos sistemai per metus Lietuvoje tenka maždaug 7 mlrd. litų – be minėtų 5 milijardų litų, dar apie 2 milijardus sumoka patys gyventojai.
Jie iš savo kišenės moka už odontologų paslaugas, už paslaugas, kurias gauna sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis neturinčiuose privačių gydytojų kabinetuose. Jie moka ar primoka už vaistus ir panašiai.
– Šalies laukia sunki finansinė padėtis. Ar tai nekelia grėsmės, kad mažės ir investicijos į sveikatos apsaugos sistemą?
– Investicijos didės. Kitąmet jos pasieks 288 mln. litų. Didžiąją šių pinigų dalį sudarys ES parama.
Pirmuoju – 2004-2006 metų ES struktūrinių fondų paramos periodu Lietuvą pasiekė 152,5 mln. litų. Parama buvo skirta dviem projektams finansuoti: Rytų Lietuvos kardiologijos projektui, kurio pagrindinis pareiškėjas buvo Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, ir bendrosios praktikos gydytojų paslaugų plėtrai. Pastarąją paramą gavo 177 asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
O dabar vien per 2009 metus parama iš ES struktūrinių fondų sudarys 178 mln. litų. Tai bemaž keturiskart daugiau, nei būta prieš ketverius metus. Daugiau, nes prasidėjo naujas finansavimo periodas ir per 2007-2013 metus Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą iš ES turi pasiekti 828 mln. litų.
Susumavus dar ir iš mūsų valstybės biudžeto skiriamas investicijas, susidarys beveik 1 mlrd. litų.
– Kas galės atsiriekti didžiausią šios paramos dalį?
– Daugiau nei pusę ES pinigų (58 proc.) planuojama atiduoti tiems projektams, kurie skirti mirštamumui nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, sergamumui psichikos ligomis bei traumoms mažinti.
Taigi bus užbaigta ir kardiologijos programa: 172 mln. litų vertės projektas apims likusią mūsų šalies dalį – Vakarų Lietuvos regionus.
Traumatologijai bus skiriama 151 mln., onkologijai – 147 mln. litų.
Nemažai pinigų atiteks psichikos sveikatai: stacionarams atnaujinti, vaiko ir šeimos psichiatrijos pagalbai stiprinti, dienos stacionarams, krizių ir prevencijos centrams steigti.
Kita paramos dalis (apie 39 proc., arba 378 mln. litų) teks sveikatos apsaugos sistemos reformai: stacionarų paslaugoms optimizuoti, ambulatorinių, slaugos bei visuomenės sveikatos paslaugų plėtrai.
Pavyzdžiui, ambulatorines konsultacijas teikiančių įstaigų patalpoms remontuoti ir įrangai pirkti skiriama 82 mm. litų. Numatyta, kad paramą gaus 40 rajonų ligoninių ir 17 poliklinikų.
Dar 55 mln. litų paramos atiteks ambulatorinei reabilitacijai. Šią paramą gaus visos įstaigos Lietuvoje, kurios tik turi licencijas teikti reabilitacijos paslaugas.
Tai svarbu, nes ambulatorinės reabilitacijos paslaugos daug pigesnės nei stacionarinės. Be to, žmonėms reikia tokio reabilitacinio gydymo paslaugų, kad galėtų tęsti gydymą ilgesniam laikui neatsitraukdami nuo darbo.
Yra ir daugiau sričių (priimamųjų skyrių atnaujinimas, dienos chirurgijos paslaugų plėtra), kurioms irgi skiriama parama.
Greitosios medicinos pagalbos automobilių parkui atnaujinti pinigai jau bemaž panaudoti: dauguma automobilių nupirkti ir išskirstyti. Šį mėnesį pasieks paskutinė – reanimobilių siunta.
– Slauga yra lyg sveikatos apsaugos sistemos podukra: jai nuolat skiriamas menkiausias dėmesys. Ar bent ES pinigais ji bus pamaloninta?
– Slaugos ir palaikomojo gydymo plėtrai skirta apie 48 mln. litų.
Tai pinigai, kurie suteiks galimybę ne tik padidinti slaugos lovų skaičių, bet ir įdiegti naujovę – sukurti paliatyviosios slaugos sistemą.
Paliatyvioji slauga – tai priešmirtinės būklės ligoniui teikiama ne tik medicinos, bet ir psichologinė pagalba. Taip žmogui sudaromos sąlygos oriai numirti.
Šiuo metu kai kurios ligoninės Lietuvoje turi po keletą paliatyviosios slaugos lovų, tačiau kol kas ši jų teikiama paslauga neatitinka visų reikalavimų.
Atsižvelgdami į Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, apskaičiavome, kad pagal mūsų šalies gyventojų skaičių Lietuvoje turėtų būti įrengta apie 180 paliatyviosios slaugos lovų. Tokios slaugos skyriams ligoninėse įrengti numatoma skirti 17 mln. litų.
Man teko lankytis Austrijos paliatyviosios slaugos ligoninėje. Vienas žmogus joje vidutiniškai praguli maždaug dvi savaites.
– Paramos sumos atrodo įspūdingai, bet ar gydymo įstaigos sugebės šiuos pinigus pasiimti?
– Šiuo metu esame pasiekę svarbų etapą: parengę visus būtinus teisės aktus, suderinę juos su Europos Komisija, mūsų šalies Vyriausybe. Yra išleista ir sveikatos apsaugos ministro įsakymų, kuriuose, pagal nustatytus kriterijus įvertinus išankstines paraiškas, patvirtintos įstaigos, turinčios teisę prašyti paramos.
Šiuo metu svarstoma nemažai naujų paraiškų. Kai tik ministerija joms pritars, įstaigos galės rengti investicijų projektus ir pasinaudoti parama.
Pavyzdžiui, ministro įsakymais patvirtintos paraiškos septyniems psichiatrijos stacionarams modernizuoti – parama jiems sudarys apie 13 mln. litų. Bendra parama pagal šiuo metu patvirtintas paraiškas siekia apie 105 mln. litų.
– Šie metai sveikatos apsaugos sistemai išskirtiniai ir tuo, kad pagaliau baigta ne viena vadinamoji amžiaus statyba. Kaip pavyko tai padaryti?
– Šiemet būta neblogo finansavimo iš Valstybės investicijų programos. Be to, pasistengėme sutelkti dėmesį būtent į tas dešimtmečius statomas ligonines ir nebarstėme pinigų po naujas statybas.
Todėl ir pavyko užbaigti bene 20 metų statytą širdies chirurgijos korpusą Kaune. Galutinai baigtas ir 24 metus statytas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės B korpusas. Pradėjo veikti ir naujoji Anykščių ligoninė. Tiesa, mažesnė, nei planuota prieš 17 metų: du trečdaliai didžiulio pastato parduota verslui.
Pagaliau statybininkai išsikraustė ir iš 21 metus statytos Šiaulių moters ir vaiko klinikos: pacientams ji dar neatvėrė durų, bet atvers, kai tik bus supirkta įranga.
Netrukus bus baigta įrengti ir Alytaus tuberkuliozės ligoninę: pagaliau bus atidaryta vienintelė gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje teismo sprendimu priverstinai bus gydomi tuberkulioze sergantys žmonės.
– Nebe pirmus metus kalbama apie Santariškių medicinos miestelio plėtrą. Už parduotus senus gydymo įstaigų pastatus jame planuota statyti naujus. Ar procesas jau prasidėjo?
– 2006 metais pakoregavus Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, įteisinta galimybė ir gydymo įstaigoms parduoti joms priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Santariškių medicinos miestelyje, pardavus buvusios Vilniaus ?Raudonojo kryžiaus" ligoninės patalpas, turės iškilti naujas akušerijos ir chirurgijos korpusas.
Už pinigus, gautus pardavus Vilniaus universitetinei vaikų ligoninei priklausančius pastatus sostinės Žvėryno rajone, Santariškėse turėtų būti pastatyta nauja vaikų ligoninė.
Pardavus Respublikinei infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninei priklausančius pastatus Antakalnio ir Žvėryno rajonuose, Santariškėse turės būti atnaujinta senoji tuberkuliozės ligoninė arba pastatyta nauja.
Visi objektai, kuriuos ketinama parduoti, yra išvardyti Vyriausybės nutarime ir procesas, pasirašius sutartį su Turto banku, pradeda įsibėgėti.
Artimiausiu metu Vyriausybės nutarimą dėl atnaujinamo turto dar turėtume papildyti pora objektų. Tai – Klaipėdos jūrininkų ligoninės reabilitacijos centro bei Vilniuje esantys Žalgirio klinikos pastatai.
– Bet ar finansų krizė neatbaidys pirkėjų?
– Pirkėjų, manau, nepristigs. Nekilnojamojo turto kainos pradeda mažėti, bet kartu pinga statybinės medžiagos ir darbai.
– Kokios dar paramos artimiausiais metais gali tikėtis mūsų šalies gydymo įstaigos?
– Per 2010-2015 metus Lietuvą pasieks bene 112 mln. litų Šveicarijos paramos. Ji bus skirta paslaugų, teikiamų nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, kokybei pagerinti. Į Šveicarijos paramą galės pretenduoti tos ligoninės, kurios teikia akušerijos-ginekologijos paslaugas ir kuriose per metus gimdo ne mažiau nei 300 moterų.
Lietuvai didelę paramą skiria ir Norvegija. Už pinigus, kuriuos ši šalis skyrė prieš keletą metų, finansuojami vaikų sveikatos priežiūros, onkologinių bei infekcinių ligų prevencijos ir gydymo projektai.
Šiuo metu prasideda antrasis Norvegijos teikiamos finansinės paramos etapas.
Ministerijos rengiamiems projektams, vaikų sveikatos priežiūrai, infekcinių ligų bei savižudybių prevencijai norvegai skyrė per 11,4 mln. litų paramos.
Šios krypties projektų paraiškos jau teikiamos. Jie turėtų būti įgyvendinti iki 2011 metų sausio.
Audrė Srėbalienė
Ekstra