Visais laikais egzistavo gobšumas. Ne tik pinigų, bet ir maisto. Šis straipsnis apie du storulius – XVIII a. gyvenusį storiausią Anglijos žmogų Danielių Lambertą ir XXI a. į Meksikos storulį– Andrėjų Moreną.
Kodėl mes norime daugiau, nei mums reikia?
Norėjimas daugiau nei mums reikia yra tarsi užprogramuotas mumyse. Net vaikystėje tėvai sekdami pasakas nesąmoningai vaikams diegia tokias vertybes kaip turtas, pinigai. Žinoma, visa tai turėti yra labai gerai, bet kodėl mes norime daugiau, nei mums išties reikia?
Pamenu vaikystėje mama sekdavo pasaką apie auksinę žuvelę ir tris žvejo norus, tos pasakos moralas ir sakė, kad jei žmogus bus gobšus, jis nieko negaus. Taip būtent ir nutiko žvejo žmonai, kuri iš pradžių norėjo geresnės trobos, po to – rūmų, galiausiai jos gobšumui nebuvo ribų, o tai ją ir jos šeimą pražudė.
Gal panašiai yra ir su maistu? Mes valgome, nors puikiai žinome, kad mūsų skrandis yra kumščio dydžio. Tačiau sugebame į savo mažą skranduką prikišti tiek maisto, kad galėtume mažomis porcijomis visa tai valgyti keletą dienų. Tai ypač pasireiškia per didžiąsias metų šventes, tokias, kaip Kūčios ar Kalėdos. Valgome, nes taip esame įpratę, tokios yra mūsų tradicijos – valgyti, išragauti visų dvylika ir dar daugiau patiekalų. Apsiriję sėdime prie šventinių, maistu nukrautų stalų. Laimei, tokių dienų metuose yra vos kelios.
Tačiau ne vien tik lietuvių šventėse egzistuoja apsivalgymas. Štai prieš Velykas ar Advento metu juk laikomės pasninko. Vadinasi, mūsų senoliai jau seniai žinojo apie teisingos mitybos įpročius. Gal todėl lietuvių tarpe nėra tiek daug nutukusių žmonių, kaip, pavyzdžiui Anglijoje?
Dviejų storulių istorijos: Anglijos ir Meksikos apsiriję vyrai
Danielius Lambertas, sveriantis 318 kg., foto iš „Wellcome Collection“ galerijos Londone.
Vienas iš labiausiai nutukusių XVIII a. Anglijos žmonių buvo Danielius Lambertas. Jis gimė 1770 m., Leičesteryje, buvo kalėjimo prižiūrėtojas. Vaikinas nuolat visiems tvirtino, kad jis geria tik vandenį ir valgo tiek, kiek visi žmonės – normaliai. Tačiau faktai bylojo visai ką kitą. Mat būdamas 36 m., Lambertas svėrė daugiau nei 318 kg. Tokį savo storumą jis panaudojo kaip verslo modelį. Vaikinas sugalvojo, kad jis, kaip storulio pavyzdys, keliaus po visą Angliją ir eksponuos savo kūną tautiečiams, liepdamas jiems susimokėti po vieną šilingą (dvylika pensų). 1806 m. Lambertas apsigyveno Londone ir ten pradėjo vykdyti savo kūno parodas. Vyras mirė 1809 m., būdamas 39 metų.
Kas lėmė tokį didžiulį Lamberto storumą? Ne paslaptis, kad Anglija niekada nepasižymėjo sveiku maistu. Net neabejojama, kad XVIII a. vykusi pramonės revoliucija paveikė Anglų mitybos įpročius: žmonėms keliantis iš kaimų į miestus populiarėjo maistas, kuris buvo gaminamas pramoniniu būdu. Jis tapo ne toks natūralus ir sveikas, kaip kad buvo prieš pramonės revoliuciją.
O štai kitas, šių laikų storulis svėrė 445 kg. Meksikietis Andrėjus Moreno, būdamas tik 38 metų, mirė nuo širdies smūgio. Jo mirties priežastis, manoma, galėjo būti energetiniai gėrimai, kurių jis išgerdavo net po šešias skardines per dieną. Tokie energetiniai gėrimai savo sudėtyje turi daug cukraus, kuris darė įtakos vyro svoriui.
Andrėjus taip pat buvo pasidaręs skrandžio mažinimo operaciją. Dalis skrandžio buvo pašalinta iš vyro kūno, tačiau tai jam nepadėjo kovojant su apsirijimu. Vyras itin dažnai užkandžiams rinkdavosi nesveiką maistą: pyragaičius, bulvių traškučius, taip pat mėgo į namus užsisakyti greitą maistą. Tokio maisto sudėtyje dažnai aptinkama įvairių sintetinių priedų, kurie, manoma, sukelia dar didesnį apetitą.
Andrėjus Moreno, sveriantis daugiau nei 445 kg. Foto iš britų dienraščio www.independent.co.uk
Autorius: L.Rimgailė
