Anksčiau galvota, kad venų varikozė arba išsiplėtusios kojų venos yra tik su senėjimu susijusi problema ir jos gydyti visai nereikia. Šiandien šiai ligai skiriama daug daugiau dėmesio, nes negydoma venų varikozė kenkia paciento fizinei ir emocinei sveikatai. Be to, ji gresia įvairiomis pavojingomis komplikacijomis, kurios kartais gali baigtis ir labai liūdnai. Į klausimą „Ar būtina gydyti venų varikozę?“ mes atsakome TAIP. Kodėl? Skaitykite žemiau.
Venų varikozė – dažniausiai pasitaikanti lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išraiška
Lėtinis venų nepakankamumas – tai veninės kraujotakos sulėtėjimas ir kraujo mikrocirkuliacijos sutrikimas, dėl kurio palaipsniui atsiranda vis daugiau venų vožtuvėlių ir kraujagyslių sienelių pažeidimų. Dėl lėtėjančios kraujo tėkmės ir galūnėse besikaupiančio kraujo trinka audinių mityba, atsiranda įvairių odos ir poodžio pažeidimų.
Žinotina, kad veninės kraujotakos sistemą sudaro paviršinės, jungiamosios ir giliosios venos. Venose yra specialūs vožtuvėliai, kurie padeda kraujui tekėti tik viena kryptimi ir neleidžia jam grįžti atgal. Daug reikšmės turi ne tik vožtuvėliai, bet ir širdies susitraukimai bei blauzdos raumenys, kurių susitraukinėjimai veikia tarsi kraujo pompa. Ne paslaptis, kad blauzdose esančios kraujo pompos veikia tik žmogui judant, tad venų varikozė daug greičiau vystosi esant hipodinamijai (nepakankamam fiziniam aktyvumui).
Venų varikozė vystosi po truputį
Jei dėl genetinių ar su gyvenimo būdu susijusių priežasčių pažeidžiami venų vožtuvėliai, dalis kraujo prateka atgal ir kaupiasi apatinėse kojų dalyse. Dėl tokios retrogradinės tėkmės pažeidžiama vis daugiau vožtuvėlių, o kojose formuojasi kraujo stazės, kurios turi labai neigiamą poveikį visai veninei kraujotakos sistemai. Iš pradžių venų varikozė gali būti nepastebima, tačiau tai lėtinė ir po truputį progresuojanti liga, todėl jos vystymasis savaime nesustoja.
Iš pradžių gali būti pastebimi tik sutrūkinėję kapiliariai, vėliau atsiranda stambesnių išsiplėtusių venų, o kartu reiškiasi ir kojų sunkumas, nuovargis bei tinimas. Tai iš tiesų labai nemaloni liga, kurią gydyti būtina.
Daugiausiai įtakos turi paveldimumas, tačiau svarbus ne tik jis
Apskaičiuota, kad bent apie 70-80 procentų ligos atvejų nulemia genetika. Tarkime, jei venų varikoze sirgo ar serga abudu paciento tėvai, tikimybė, kad jam gresia paveldimumo nulemtas lėtinis venų nepakankamumas – iš tiesų labai didelė. Vis dėlto genetika nėra vienintelė su šia liga susijusi priežastis. Kiti faktoriai, galintys paskatinti venų varikozės išsivystymą ir greitesnį jos progresavimą, yra šie:
- Nejudrus gyvenimo būdas;
- Sėdimas arba stovimas darbas;
- Nėštumas ir gimdymas;
- Sunkumų kilnojimas;
- Įvairios traumos, operacijos ir venų pažeidimai;
- Vidurių užkietėjimas;
- Onkologinės ligos;
- Hormonų apykaitos sutrikimai;
- Skysčių pilvo ertmėje kaupimasis;
- Antsvoris ir nutukimas;
- Aukštakulnių ir aptemptų drabužių dėvėjimas;
- Darbas karštoje aplinkoje;
- Nesaikingas mėgavimasis pirtimis ir karštomis voniomis;
- Tam tikrų sporto šakų propagavimas ir kt.
Vieniems asmenims pirmieji venų varikozės simptomai gali pasireikšti dar paauglystėje, o kiti išsiplėtusių poodinių venų net nepastebi dėl odos struktūros ir storo poodžio, nors kojas jau maudžia ir giliosiose venose stebima įvairių pažeidimų.
Ką daryti?
Kreipkitės į kraujagyslių chirurgą. Jis įvertins Jūsų veninės kraujotakos sistemos būklę ir pasiūlys patį tinkamiausią gydymą. Ligos vystymosi pradžioje pakanka stebėjimo, kompresinės terapijos, didelę heparino koncentraciją turinčių gelių. Gali būti naudingi ir geriamieji venotonikai. Jei akį bado paviršinių venų išsiplėtimas, gali tikti putų arba skysčių skleroterapija. Labiau pažengusioms ligos stadijoms siūlomas lazerinis gydymas – tai auksinis gydymo standartas, tačiau jis tinkamas ne visiems (retesniais atvejais prireikia chirurginės operacijos). Sulaukus paskutinės venų kraujotakos nepakankamumo stadijos, labai svarbu suteikti pacientui visą galimą komfortą ir neleisti ligai komplikuotis kraujo užkrėtimu ar pavojingomis tromboembolijomis.
Pagalba pavargusioms kojoms
Pradinėse ligos stadijose gali pakakti heparino gelių vartojimo, o vėliau jie gali būti svarbi kompleksinio gydymo dalis. Lioton veiklioji medžiaga yra būtent heparinas (heparino natrio druska). Jis paruoštas gelio pavidalu, tinkamu tepti odą. Vartojant pažeistoje vietoje heparinas apsaugo nuo kraujo krešulių susidarymo paviršinėse venose, gerina vietinę mikrocirkuliaciją (kraujotaką smulkiosiose kraujagyslėse) ir mažina patinimą. Lioton vartojamas mazginio venų išsiplėtimo ir jo sukeliamų komplikacijų (kraujo krešulių susidarymo pažeistose venose esant jų sienelių uždegimui arba be jo, uždegimo šalia venų esančiuose audiniuose bei opų, susidariusių odoje virš išsiplėtusių venų) gydymui. Taip pat jis labai tinkamas ir po venų operacijų bei po įvairių traumų, kurių metu atsirado kraujosruvų. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Vaistininkė Rūtelė Foktienė
