Šiandien daugelis sveikatos
sutrikimų ir ligų išsivysčiusiose valstybėse yra glaudžiai susiję su gyvensena
bei jos ypatumais. Įvairių technologijų pažanga žymiai sumažino fizinio darbo
apimtis, tuo pačiu padidėjo aplinkos ir gamtos tarša. Sveikatos mokymo ir ligų
prevencijos centras atkreipia dėmesį į sukauptus mokslinius duomenis apie tai,
kad keičiant gyvensenos įpročius bei higienos įgūdžius galima pagerinti
gyventojų sveikatą ir pailginti gyvenimo trukmę, todėl sveikos gyvensenos
ugdymui ir sąlygų sveikai gyventi sukūrimui yra skiriamas toks išskirtinis
dėmesys. Tai akcentuoja ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), ragindama
daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, į pirmą
vietą iškeliant sveikos gyvensenos bei tinkamų higienos įgūdžių ugdymą.
Jau dešimt metų (nuo 2000 iki
2012 m.) nedžiuginantys PSO statistiniai duomenys rodo, kad lėtinės
neinfekcinės ligos (širdies ir kraujagyslių sistemos, lėtinės plaučių ligos,
vėžys, diabetas) yra pagrindinė mirčių
priežastis – 2012 m. jos nulėmė net 68 proc.
visų mirčių. Daugiausiai yra mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų – 17,5
milijonai žmonių per metus (7,4 mln. nuo išeminės širdies ligos, 6,7 mln. nuo
insulto).
Kokios yra pagrindinės mirties priežastys?
PSO paskelbė 10 pagrindinių mirties priežasčių:
1. išeminė širdies liga – 13,2 proc.,
2. insultas – 11,9 proc.,
3. lėtinės obstrukcinės plaučių ligos – 5,6 proc.,
4. respiratoriniai susirgimai – 5,5 proc.,
5. plaučių vėžys – 2,9 proc.,
6. AIDS – 2,7 proc.,
7. diarėja – 2,7 proc.,
8. diabetas – 2,7 proc.,
9. kelių
transporto eismo įvykiai – 2,2 proc.,
10. hipertoninė liga – 2 proc.
Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, yra daug ankstyvos mirties atvejų,
kuriems galima užkirsti kelią. Yra nustatytos ir akcentuojamos pagrindinės ir
svarbiausios pirmalaikės mirties ir negalios priežastys (nelaimingi
atsitikimai, sužalojimai, psichikos sutrikimai, vėžiniai susirgimai, kraujo
apytakos sutrikimai, kvėpavimo ligos), kurioms didžiausią įtaką turi
socialinės, ekonominės bei darbo sąlygos. Žmogaus studijų centro atlikto tyrimo
duomenimis, Lietuvos gyventojams yra būdingi itin aukšti save žalojančio
elgesio rodikliai : alkoholio, įvairių psichotropinių ir narkotinių medžiagų,
kvaišalų vartojimas, farmacinių preparatų vartojimas be gydytojo žinios,
rūkymas, nesveika mityba, stresas, netinkamas darbo ir poilsio režimas, kurie
gilina ir apsunkina taikomus prevencinius metodus, būdus ir priemones.
Kodėl reikalingas motyvuotas gerų
įgūdžių siekimas ir formavimas?
Geros sveikatos ir savijautos
pagrindas yra natūralios bei sveikos, be alergizuojančių cheminių medžiagų
gyvenimo, laisvalaikio, darbo sąlygos, grynas oras ir tinkamas mikroklimatas.
Todėl didžiausią poveikį sveikatai turinčias įvairias kompleksines priemones
socialinėms grupėms, visuomenei ir verslui būtina taikyti sistemiškai.
Beje, naudojamos priemonės neduos
laukiamų rezultatų, jeigu pats asmuo nebus motyvuotas rūpintis savo sveikata.
PSO sveikatą apibrėžia kaip fizinę, socialinę ir dvasinę gerovę, kurios ugdymas
ir higienos įgūdžių formavimas turi būti pačiu svarbiausiu sveikatos stiprinimo
veiksniu. Motyvuotas gerų įgūdžių siekimas
ir formavimas reikalingas ugdyti teigiamas nuostatas ir kritinį mąstymą,
kuris praverčia tuomet, kai reikia
įveikti socialinį spaudimą bei atsirinkti reikalingą ir sveikatai naudingą
informaciją.
Kas yra motyvacija ir kodėl būtina žinoti apie sveikatos įsitikinimų
teoriją bei modelį?
Sveikatos įsitikinimų teorija (Health Belief Model, Hoschbaum, 1958; Rosenstock, 1960)
teigia, kad žmogus, subjektyviai
suvokdamas savo sveikatos būklę, stengiasi motyvuotai elgtis taip, kad
ją saugotų. O svarbiausias sveikatos
įsitikinimų modelio teiginys ir yra tas, kad suvokta ligos grėsmė ir
elgsenos, padedančios išvengti ligos, nauda yra pagrindiniai veiksniai, kurie
lemia nusiteikimą dėl sveikatos ir
pozityvius veiksmus, kurių imamasi sveikatai stiprinti.
Pagal socialinio išmokimo teoriją (Social Cognitive Theory, Bandura,
1977), kai kurie žmonės labai sėkmingai mokosi stebėdami, analizuodami ir
lygindami savo gyvenimo sąsajas su vaikystės ir dabarties socialine aplinka.
Taip jie modeliuoja ir motyvuoja savo pačių higienos įgūdžius, įpročius ir elgseną tam, kad sveikai gyventų
ir nesusirgtų.
Vadovaujantis socialinio konstruktyvizmo prielaidomis
yra konstatuojama, kad žmogaus elgsenai yra būdingas siekis patenkinti
visuomenės konstruojamą grožio ir sveikatos idealo modelį (Berger, 1995;
Foucault, 1977; Debord, 2006).
Visus kartu paėmus ir sistemiškai
bei konstruktyviai pritaikius šiuolaikinius mokymosi ir praktinius mokymo
metodus bei propaguojant sveiką gyvenseną, šalinant pagrindinius blogą sveikatą
lemiančius veiksnius (nuo kurių priklauso sergamumas ir ankstyva mirtis),
įgyvendinant veiksmingą prevencinę veiklą, būtų galima padidinti gyventojų,
savivaldybių, dalyvaujančių sveikatos prevencinėse bei vakcinacijos nuo
užkrečiamųjų ligų programose, skaičių.
Šie motyvuoti ugdymo metodai labai padėtų visuomenei sprendžiant praktines
visuomenės sveikatos problemas bei mažintų sergamumą ir mirtingumą.
Todėl būtina operatyviai ir
kokybiškai taikyti šiuolaikinius (netradicinius) mokymo ir mokymosi metodus,
kurie padėtų skatinti besimokančiųjų kūrybiškumą ir kritinį mąstymą. Tam gali
padėti didaktika, kaip mokslas apie mokymą ir mokymąsi, mokymosi tikslus,
turinį, metodus, priemones, organizavimą bei siekiamus rezultatus.
Reikia žinoti ir tai, kad absoliučiai gerų ir
tobulų mokymo metodų nėra. Būtina atsižvelgti į mokomųjų amžių, lytį bei
mokymosi patirtį. Motyvacija yra
pagrindinis efektyvaus mokymosi garantas, orientuotas į aiškių tikslų įgyvendinimo kokybę.
Nustatyta, kad tam tikri dalykai,
emocijos ir situacijos motyvuoja, o kiti – atima norą. Motyvaciją gali slopinti
baimė, nerimas, pyktis ir kitos neigiamos emocijos. Žmonės
motyvuojami tuomet, kai sulaukia pritarimo, pripažinimo, supratimo,
palaikymo ar materialaus atpildo. Taip pat labai sėkmingai motyvuoja kitų
žmonių gyvenimo ilgaamžė patirtis ir teigiami pavyzdžiai.
Kodėl japonai yra ilgaamžiškumo rekordininkai?
Daugeliui ligų ir net mirčių
galima užkirsti kelią, nes, pasak mokslininkų, vien sveikai maitinantis galima
būtų išvengti 90 proc. antrojo tipo diabeto, 80 proc. širdies ir kraujagyslių
ligų ir 30 proc. vėžinių susirgimų.
Kaip pavyzdį galima būtų paminėti
Japonijos gyventojus, kurie yra ilgaamžiškumo rekordininkai. Specialistai
paskaičiavo, kad Okinavos salos gyventojai net penkis kartus rečiau nei
europiečiai kenčia nuo insulto, infarkto bei vėžio. Tai paaiškinama tuo, kad
jie pasižymi savitu požiūriu į gyvenimą ir mitybos sistemą. „Esu sveikas, kol man įdomu“, – tai
Japonijos ilgaamžių šūkis.
Štai keletas japonų higienos
įgūdžių ir įpročių bei patarimų, kurie gali pailginti jaunystę ir atitolinti
senatvę:
– Daugiau judėkite, atsisakykite
įpročio gulėti ant sofos, dažniau iškylaukite gamtoje. Stenkitės kasdien bent
20–30 min. praleisti gryname ore. Rytais 10–15 min. darykite mankštą, nes
fizinis krūvis organizmui suteikia gyvybinės energijos. Japonų gydytojai
tvirtina, kad horizontali padėtis rekomenduojama tik 9 val., nes gulint ilgiau,
atsiranda sveikatos sutrikimų ir pažeidžiama kraujo apytaka.
– Kruopščiai kramtykite maistą –
taip palengvinsite virškinimo organų darbą.
– Ribokite baltos duonos (1
riekelė per dieną) ir cukraus (1 šaukštelis per dieną) vartojimą.
– Venkite keptų patiekalų (juose
apstu cholesterolio ir kancerogeninių medžiagų) ir raudonos mėsos. Jautieną,
avieną ir kiaulieną pakeiskite žuvimi ir vištienos krūtinėlėmis.
– Per dieną suvalgykite 500–600
g šviežių daržovių (kopūstų, morkų, ropių, burokėlių, jūros kopūstų salotų su
aliejumi), 3–4 kartus per savaitę valgykite troškintą maistą, nes jame
daugiausia organizmui reikalingų vitaminų ir mineralų.
– 2–3 kartus per savaitę virkite
žuvienę (tai yra populiariausias patiekalas ant japonų stalo).
– Gerkite nevirintą, gerai
išvalytą vandenį, per dieną išgerkite 3–4 puodelius žalios arbatos be cukraus,
kuri, pasak japonų, yra ilgaamžiškumo eliksyras ir mažina riziką susirgti
vėžiu.
– Ant pusryčių stalo japonai
rekomenduoja dėti vandenyje virtą avižų, grikių, manų košę, kuri yra turtinga
mineralų.
– Valgykite vietinius vaisius,
nes iš jų organizmas pasisavina net 80 proc. vitaminų, o iš egzotinių kraštų –
tik 30 proc.
– Pratinkite organizmą prie
šalčio, grūdinkitės, 2–3 kartus per mėnesį lankykitės pirtyje, kartą per
savaitę maudykitės po kontrastiniu dušu, miegokite vėsiame kambaryje, kurio
temperatūra yra ne didesnė, kaip 18 °C.
– Plaukite rankas, nes tai
apsaugos jus nuo bakterijų ir mikrobų, sukeliančių įvairias ligas.
– Duokite darbo galvos smegenims
(spręskite kryžiažodžius, daugiau skaičiuokite), bendraukite, atraskite naujų
įspūdžių šaltinius. Nesėdėkite nuo ryto iki vakaro prie televizoriaus ar
kompiuterio – taip išsaugosite žvalų protą ir gerą savijautą.
– Nesigydykite patys ir vartokite
tik gydytojo paskirtus vaistus.
– Auginkite žydinčias gėles, nes
augalai mažina nervinę įtampą.
– Venkite skubos (nedarykite
nieko paskubomis, nesistenkite „nuversti kalnų“), nes dėl skubėjimo patiriamas
nuolatinis stresas kenkia sveikatai.
– Raskite laiko artimiems
žmonėms, bendraukite, bet neapkalbinėkite (apie kitus atsiliepkite tik gerai
arba tylėkite) – tokios nuostatos laikosi Okinavos gyventojai.
Kodėl reikia nuo pat vaikystės formuoti motyvuotus sveikos gyvensenos
įpročius bei higienos įgūdžius?
Taigi, norint pagerinti gyventojų
sveikatą ir pailginti gyvenimo trukmę,
reikia motyvuoto ir sąmoningo noro nuo pat vaikystės formuoti tinkamus higienos įgūdžius ir ugdyti
sveikos gyvensenos įpročius, pasitelkiant įvairiapusius, sisteminius ir
naujausius mokymo ir mokymosi metodus, praktinius užsiėmimus bei kitų žmonių
gyvenimo ilgaamžę patirtį ir teigiamus pavyzdžius.
Informaciją pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą
parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos
formavimo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė
Liucija Urbonienė