Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, kasmet gripu Lietuvoje suserga 5-10% gyventojų, 15 – 30% visų susirgimų atvejų komplikuojasi. Lietuviai dažniausiai bet kokią peršalimo ligą vadina gripu, nesvarbu, ar tai būtų tik paprasta sloga, ar rimtas kvėpavimo takų uždegimas. Tačiau ne kiekvienas peršalimas ar kvėpavimo takų infekcija yra gripas, bet kiekvienas gripas yra kvėpavimo takų infekcinis susirgimas. Dažniausiai uždegimus sukelia virš 200 skirtingų virusų, kai gripą sukelia gripo (Influenza) virusas.
Skiepai nuo gripo rekomenduojami kiekvienam, norinčiam sumažinti užsikrėtimo gripu riziką. Skiepytis nuo gripo reikia kasmet, nes kiekvienais metais gripo virusas kinta (mutuoja) ir praėjusių metų vakcina tampa nebeefektyvi. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) specialistai kartu su vakcinos gamintojais nuolat stebi gripo viruso sezoninius kitimus, todėl kasmet pagaminama kitokios sudėties vakcina atitinkanti to sezono gripo virusą.
Tačiau ar tikrai dabartinis mokslas gali nustatyti kokį baltymą turės mutavęs gripo virusas sekančią savaitę, mėnesį, sekančiais metais? Ir kodėl medikai, kurie nuolat kontaktuoja su sergančiais gripu pacientais, neskuba patys skiepytis?
Už
Svarbiausia laiku pasiskiepyti, nes antikūniai prieš gripo virusą išsivysto per 2 savaites nuo vakcinos dienos, bet imunitetas ir toliau stiprėja, pasiekia aukščiausią tašką po 6-8 savaičių, o po to palaipsniui pradeda mažėti. Dėl šios priežasties patartina pasiskiepyti nuo gripo kuo anksčiau, rekomenduotina spalio – lapkričio mėnesiais. Taip pat reikia nepamiršti, kad vaikų iki 9 metų imuninė sistema yra tokia greita ir efektyvi, todėl CDC (Center for Disease Control, pagrindinė JAV Infekcinių ligų prevencijos federalinė institucija) rekomenduojama vaikus iki 9 metų skiepyti 2 kartus, su 30 dienų pertrauka tarp vakcinacijų.
Visuomenėje sklando klaidingas įsitikinimas, kad gripo vakcina gali sukelti patį susirgimą gripu. Iš pirmo žvilgsnio rodos, kad šiek tiek tiesos šiame teiginyje lyg ir turėtų būti: juk gripo vakcina gaminama iš gyvų inaktyvintų gripo viruso ląstelių. Tačiau šis inaktyvinimas yra tiek veiksmingas, kad iš esmės chemiškai ir termiškai paveiktas virusas negali sukelti susirgimo gripu.
Taigi simptomus, kurie vargina kai kuriuos pacientus po gripo skiepų (raumenų ir sąnarių maudimas, vidutinis temperatūros pakilimas, kosėjimas, gerklės perštėjimas) iš tiesų sukelia žmogaus organizmo imuninės sistema, kovojanti prieš virusinius baltyminius antigenus ir formuojanti atsakomuosius antikūnius. Tai iš esmės yra ne gripas, o mūsų organizmo reakcija.
Prieš
Įsitikinimas, kad gripo vakcina gali 100 proc. apsaugoti nuo viršutinių kvėpavimo takų infekcinių susirgimų – klaidinga. Pirmiausia, gripo vakcina apsaugo tik nuo Influenza viruso sukeliamų susirgimų, tad organizmo imunitetas kitiems virusams neišvystomas, ir sergamumas lengvesnio pobūdžio virusiniais susirgimais nesumažėja.
Kita vertus, gripo virusas yra gana „gudrus", jis nuolat kinta ir mutuoja. Dėl šios priežasties kasmet pristatoma vis kitokia gripo vakcina, pagaminta stiprinti imuninį atsaką kitą sezoną labiausiai paplitusiems viruso tipams. Per metus mokslinės laboratorijos atlieka išsamius pasaulinio masto tyrimus, stengdamiesi nuspėti viruso paplitimą, mutacijas ir tipą. Rudeniop, apibendrinus rezultatus, pateikiamos rekomendacijos, ir farmacinės kompanijos paruošia vakciną.
Tačiau kaip atrenkami virusai sekančių metų vakcinai? Mokslininkai Azijoje užmuša migruojančias antis, kultivuoja jų virusus ir jų pagrindu ruošiama vakcina sekantiems metams, nes mokslininkai mato ryšį tarp paukščių virusų, kiaulių ir epidemijų, vykstančių sekančiais metais. Tačiau dar prieš gerą dešimtmetį ištyrus 1994-95 metų sezono virusus, paaiškėjo, kad 87% A tipo virusų ir 76% B tipo virusų nesutampa su tų metų vakcinomis.
Net ir po intensyvaus paruošiamojo darbo gripo vakcinos efektyvumas yra tik apie 80-90 proc. Pagrindinė vakcinos neveiklumo priežastis – imuniteto stoka nuolat kintančiam ir mutuojančiam gripo virusui, taip pat imuniteto stoka retoms gripo viruso rūšims.
Sveikas žmogus