Arterinė hipertenzija – viena dažniausiai linksniuojamų širdies ir kraujagyslių ligų, nulemiančių daugybę mirčių visame pasaulyje. Tai lėtinė liga, po kurios diagnozės paprastai prireikia visą gyvenimą trunkančio gydymo (nebent arterinės hipertenzijos priežastis visiškai pašalinama arba dingsta pati ir kraujo spaudimas grįžta į savo normalias ribas).
Daugumą ligos atvejų sudaro pirminė arterinė hipertenzija, kurios priežastys paprastai lieka nežinomos – aišku tiek, kad jos nesukėlė kokia nors liga, vartojami vaistai, nėštumas ir panašiai. Žinotina, kad jos atsiradimą galėjo paskatinti tam tikri rizikos faktoriai. Teigiama, kad pirminis tipas sudaro apie aštuoniasdešimt – devyniasdešimt procentų visų šios ligos diagnozių. Liga labai paplitusi – vien Lietuvoje pirmine arterine hipertenzija serga kas trečias suaugęs asmuo.
Arterinė hipertenzija yra viena klastingiausių ligų. Taip yra pirmiausiai dėl to, kad pacientas apie ją labai ilgą laiką gali net nenutuokti. Ligos pradžioje jokie simptomai nepasireiškia arba jie yra labai nespecifiniai – kas galėtų pagalvoti, kad galvą rytais skauda dėl nuolat padidėjusio kraujo spaudimo, o ne dėl nekokybiško poilsio, vakarykščio vakarėlio ir trumpo miego laiko? Vertėtų suklusti ir atkreipti dėmesį į šiuos simptomus, nes būtent jie gali pranešti apie arterinę hipertenziją (beje, jaunas amžius nuo šios ligos tikrai neapsaugo, ypač jei asmeniui būdingi įvairūs rizikos faktoriai, tad apie nespecifinius arterinės hipertenzijos simptomus vertėtų žinoti kiekvienam – ir jaunam, ir brandaus amžiaus asmeniui):
- Galvos skausmas, labiausiai kamuojantis anksti ryte. Paprastai skauda pakaušio srityje. Skausmas gali išnykti aukščiau pakėlus galvūgalį arba dienos eigoje, pasinėrus į darbus ir jį tiesiog pamiršus.
- Svaigulys ir koordinacijos sutrikimai – kartais tampa sunkiau atsistoti, sėkmingai praeiti siauresnius tarpus ir panašiai.
- Kartais būdingas skausmas širdies srityje.
- Kai kuriais atvejais spengia ausyse ir sutrinka rega.
- Kai kuriems pacientams itin dažnai kraujuoja iš nosies.
- Gali pasireikšti nervingumas ir nuotaikos svyravimai.
Vertėtų žinoti, kad arterinės hipertenzijos gydymas turi būti pradedamas kuo anksčiau, mat ilgalaikė liga įvairius organus pažeidžia negrįžtamai. Kai kraujo spaudimas nuolat padidėjęs, širdies raumeniui tenka vis didesnis krūvis – jis ilgainiui storėja ir senka, kinta jo natūrali fiziologinė būsena. Ilgainiui vystosi žalingi kraujagyslių pažeidimai (aterosklerozė), pažeidžiami inkstai, akys, smegenys. Vienos dažniausių komplikacijų – širdies nepakankamumas, miokardo infarktas, inkstų nepakankamumas, galvos smegenų insultas, aortos plyšimas, krūtinės angina ir kiti… Ne paslaptis, kad daugelis komplikacijų gali būti ir mirtinos.
Arterinės hipertenzijos rizikos faktoriai daugumai nuostabos tikrai nesukels. Ligą paskatinančius veiksnius galėtume nesunkiai suskirstyti į dvi grupes, kurios nuo paciento gyvensenos priklauso ir, priešingai, visai nepriklauso, pavyzdžiui:
- Nekoreguojami arba nemodifikuojami rizikos veiksniai yra paveldėtas polinkis į arterinę hipertenziją (genetikos mokslas bent jau kol kas negali to pakeisti) ir amžius. Pastebėta, kad arterine hipertenzija sergančių ar sirgusių tėvų palikuonys taip pat linkę į jos išsivystymą, o senyvi pacientai serga dažniau nei jauni.
- Koreguojamiems arba modifikuojamiems rizikos veiksniams priskiriami žalingi įpročiai, kurie širdies ir kraujagyslių sistemai labai kenkia – tai rūkymas, alkoholio vartojimas, psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartojimas. Itin didelė žala padaroma per ilgą laiko tarpą – verta atsiminti, kad mesti rūkyti gali būti dar nevėlu ir geriau tai padaryti jau šiandien, o ne rytoj. Taip pat keičiamiems veiksniams priskiriama ir pernelyg didelė kūno masė, kai pacientas turi antsvorio arba yra netgi nutukęs. Kūno masę, o kartu ir širdies bei kraujagyslių ligų išsivystymą, lemia ir nepakankamas fizinis judrumas bei mityba, kurioje gausu labai sūraus, riebaus, aštraus, saldaus ir perdirbto maisto. Įrodyta, kad itin daug neigiamos įtakos turi dideli druskos kiekiai maiste ir gėrimuose – jos per parą suvartoti reikėtų ne daugiau kaip penkis gramus. Beje, keičiamiems veiksniams priskiriama ir nervinė įtampa (stresas) – šis rizikos faktorius itin reikšmingas emociškai jautresniems asmenims, kurie kasdien labai stipriai išgyvena dėl įvairiausių priežasčių ir galiausiai tai gali prisidėti prie klastingosios arterinės hipertenzijos išsivystymo. Šios ligos atsiradimą gali nulemti ir visas kompleksas priežasčių.
