• 2009-05-19 18:00:00
Tėvams neramu, kai jų mažylis į pasaulį ateina šiek tiek kitoks. Įgimti veido defektai – nesuaugusi lūpytė – ypač sujaudina. Įgimti veido nesuaugimai (liaudyje vadinami „kiškio lūpa“) – vienas dažniausių kūdikių apsigimimų. Tačiau ši įgimta patologija dabar nesunkiai panaikinama. Per metus daugiau kaip 40 tokių vaikučių operuojami Vilniuje, specializuotoje Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje.

Merginą iš užkrosnio ištraukė kaimynai
Gerai, kad šiais laikais vaikai, gimę su tokiomis problemomis, nebeslapstomi užkrosniuose, kaip tai buvo daroma seniau. Deja, dar ir dabar visko pasitaiko.
Tai įvyko visai neseniai. Į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką kaimynai atvežė dvidešimties metų merginą, kurios įgimti veido defektai vis dar nebuvo pašalinti. Asocialūs tėvai laiku nesikreipė į medikus. Pagaliau beveik nekalbančią ir nuo visų besislapstančią merginą surado ir ja pasirūpino geri žmonės. Ligoninės medikams teko sudėtingas uždavinys. Nors ir gerokai pavėluotai, bet jauną žmogų vis tiek reikėjo grąžinti į aktyvų gyvenimą.
VU ligoninės Žalgirio klinikoje dirba grupė specialistų, kurie ištaiso gamtos klaidas – po operacijų ir ilgo ortodontų bei logopedų gydymo apie buvusią kūdikystės problemą primena tik naujagimio nuotraukos. Burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos centro vadovas, docentas, medicinos daktaras Linas Zaleckas sako, kad operacijų būdai vis tobulėja. Po gydymo buvusio išvaizdos defekto beveik nesimato.

Vaikai lankosi iki 18 metų 
Tėveliams labai svarbu žinoti, ar tik rai veido defektą turintis jų vaikutis bus toks pat kaip visi kiti. „Taip, tačiau tam reikės ne tik medikų, bet ir tėvelių pastangų“, – sako gydytoja ortodontė Laura Linkevičienė, VU ligoninės Žalgirio klinikos Veido nesuaugimų gydymo poskyrio vadovė. Ji pasakoja, kad su nesuaugusia lūpyte ir gomuriu gimę vaikai pirmą kartą operuojami tada, kai sulaukia trijų mėnesių. Juk visiems labai svarbu, kad vaikutis būtų gražus, todėl pirmiausia norisi atkurti estetinį vaizdą. Ligoninėje tai būna svarbus įvykis, nes tai unikalus pacientas – mažutis 3 mėnesių žmogutis su mama. Per operaciją chirurgas prasiskyrusius audinius sujungia taip profesionaliai, kad beveik nieko nesimato. Žinoma, priekabūs tėvai aptinka nedidelį randelį. Tačiau juk neįmanoma išoperuoti be jokio ženklo.
„Veidas yra ta sritis, kurios niekaip neužmaskuosi. Kaip ir kalbos – juk netylėsi amžinai“, – pasakoja L.Linkevičienė. Turinčių veido defektų vaikų dantų dygimas taip pat būna sutrikęs, dantukai dygsta pasisukę į vieną ar kitą pusę. Galutinai dantukai labai gerai atkuriami, bet ne mažam vaikui – protezuoti galima tik nuo 18 metų, o tai reiškia, kad vaikui patį sunkiausią laiką reikia pabūti šiek tiek kitokiam. Niekas nenorime būti blogąja prasme išskirtiniai, o tam mažam vaikeliui tenka nešioti lyginamąjį lanką, dažnai eiti pas gydytojus.
Po pirmosios operacijos, kai vaikui sukanka 1,5 metų, būtina antroji – gomurio sujungimo operacija. Paskui, sulaukę 3 metų, vaikai pradeda bendrauti su logopedu. Jiems svarbu suformuoti taisyklingą tartį. Nuo 5 metukų mažyliui kas pusmetį tikrinami dantukai. „Aš jiems dantukus ir žandikaulius tvarkau, o mano tėtis šioje ligoninėje anksčiau darydavo atkuriamąsias lūpos ir gomurio operacijas, – pasakoja Laura Linkevičienė, mikrochirurgo, o šiuo metu – Seimo nario Juozo Oleko duktė. Neabejotinai ir profesiją jauna moteris pasirinko tik todėl, kad susižavėjo tėčio darbu.

Naudinga žinoti, kol vaikelis dar negimė 
 

Apie būsimą burnos ir gomurio defektą tėvai gali sužinoti dar vaikeliui negimus, tai matoma tiriant vaisių ultragarsu. Laura Linkevičienė pasakoja, kad sužinojusios, jog laukia ši problema, į Žalgirio kliniką ateina pasikonsultuoti net ir nėščios moterys. Kai jos įsigilina, koks gydymas laukia, ką reikės daryti ir kiek laiko tai truks, nusiramina. Juk visada geriau, kai žinai. Vėliau jos prisipažįsta – kaip gerai, kad žinojau, kaip aš būčiau ištvėrusi, pamačiusi tik gimusį vaikelį tokį? Juk nėra paprasta suvaldyti emocijas, ypač kai vaikas rėkia, o audinių prasiskyrimas būna didžiulis. Tačiau, ar galima apie tai sužinoti dar prieš suplanuojant kūdikio atėjimą į pasaulį? „Veido nesuaugimai dažniausiai yra paveldimi, tad tie tėvai, kurių giminėje yra buvę panašių atvejų, gali atvykti pas genetikus ir išsitirti“, – pataria L.Linkevičienė. Ištyrę mamos ir tėvo kraują, genetikai informuoja, ar jie turi tą pakitimą, galintį nulemti defektą. Yra ir dar viena priežastis – besilaukiant peršąlama, pasigaunamas virusas, o dėl to pavartoti vaistai taip pat gali sukelti vienokį ar kitokį vaikelio defektą. Bėdą primins tik mažas rausvas randelis „Laurynas – linksmas, guvus, protingas ir labai draugiškas berniukas. Jis puikiai skaičiuoja, deklamuoja eilėraščius ir pasakoja įdomias istorijas apie draugystę su gydytojais. Jis vienintelis klasėje turi nedidelį randelį panosėje, ant lūpos. Kai kurie bendraklasiai jam net pavydi“, – pradeda knygelę apie Lauryną Žalgirio klinikos ligoninės gydytoja Laura Linkevičienė ir jos tėtis, mikrochirurgas Juozas Olekas. „Juk iš tiesų tokių vaikų yra nemažai, o perskaitę Lauryno istoriją, gal ir jie pasijus geriau? Vaikui reikia suprantama kalba apie jo problemą papasakoti, juk kiekvienam geriau tada, kai viską žino, – kalba gydytoja Laura Linkevičienė. Gal todėl atėję į Žalgirio ligoninę vaikai mažai verkia? Jie čia jaučiasi kaip namie, yra pripratę, žino net gydytojų vardus: chirurgas Linas, gydytoja Laura, logopedė Asta (Asta Lipnickienė).
 
iMed