Farmacininkai ir svarbiausi vaistų vartotojai – pensininkai – su baime laukia žadamos mokesčių reformos ir neišvengiamo vaistų pabrangimo 15 procentų, jeigu vaistams būtų atsisakyta lengvatinio 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo. Centro dešinės koalicija susitarė, kokiomis priemonėmis ir mokestinėmis reformomis bus įveikiama finansų ir ekonominė krizė. Pridėtinės vertės, pelno ir gyventojų pajamų mokestis nuo kitų metų sausio pirmosios turėtų būti vienodi – po 20 procentų. Labiausiai augs PVM vaistams. Jis nuo dabar taikomų 5 proc. PVM pakiltų iki 20 proc.
|
Vaistų gamintojų asociacijos direktorius dr. Albertas Bertulis:
Didindama mokesčius, valstybė turi nepamiršti piliečių
– Vaistų gamintojų asociacija su nerimu laukia pokyčių farmacijos rinkoje įvedus 20 proc. PVM mokestį vaistams, kas teoriškai sąlygotų vaistų kainų kilimą 15 procentų. Tai neabejotinai gyventojams pablogins vaistų prieinamumą, kuris jau iki šiol buvo palyginti žemas.
Lietuvos gyventojų vaistams išleidžiama suma yra iki 4 kartų mažesnė lyginant su Europos Sąjungos senbuvėmis. Visa prekybos vaistais (įskaitant kompensuojamus) rinka Lietuvoje yra viena mažiausių Europos Sąjungoje ir siekia tik apie 20 proc. vienam gyventojui lyginant su Vakarų Europos vidurkiu. Valstybės parama gyventojams įsigyjant vaistų Lietuvoje taip pat yra viena mažiausių Europos Sąjungoje.
Tikėtina, kad pabrangus vaistams gyventojai dažniau kreipsis pas gydytojus prašydami skirti jiems kompensuojamųjų vaistų. Tai, be abejonės, didins valstybės biudžeto išlaidas. Be to, didės vieno kompensuojamojo vaisto recepto kaina, o tai reikš, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondas teoriškai galės kompensuoti mažesnį vaistų pakuočių skaičių esant apibrėžtam finansavimui.
Todėl didindama mokesčius, valstybė turi nepamiršti ir savo piliečių. Yra žinoma, kad net ir kylančios ekonomikos laikmečiu daugelis šalių didėjantį lėšų poreikį vaistams kompensuoja skatindamos generinių vaistų vartojimą. Lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuva pagal generinių vaistų suvartojimą užimą vieną paskutinių vietų. Lietuvoje tokių vaistų išrašymai pagal išlaidų dalį yra mažiausi Europoje ir pagal pardavimų apimties dalį lenkia tik Vengriją.
Paradoksalu, tačiau Lietuvoje generinių vaistų rinkos dalis kasmet mažėja, kai tuo tarpu kitose šalyse šių vaistų išrašymai didėja. Dėl to valstybė skatindama generinių vaistų išrašymą, mažina bendras išlaidas vaistams. Skaičiavimai rodo, kad Lietuvoje generinių vaistų pardavimus padidinus 1 proc., per metus biudžetas sutaupytų mažiausiai 7 mln. litų.
Nors ir pirmaujame Europos Sąjungoje pagal vaistinių skaičių 1000-iui gyventojų, šis faktas taip pat neprisideda prie vaistų kainų mažėjimo ar farmacinės paslaugos teikimo gyventojams kokybės.
VGA analizuoja susidariusią situaciją farmacijos rinkoje ir artimiausiu metu naujai valdančiai koalicijai pateiks pasiūlymus, kaip gerinti vaistų prieinamumą gyventojams bei taupyti sveikatos biudžeto lėšas.
|
UAB “Berlin Chemie Menarini Baltic” generalinis direktorius dr. Algimantas Blažys:
Pabrangus vaistams pirmiausia nukentėtų pensininkai
– Atsakymas į klausimą, kas atsitiks padidinus pridėtinės vertės mokestį vaistams, visiškai aiškus – vaistai pabrangtų tiek procentų, kiek padidėtų PVM. Todėl pirmiausia siūlyčiau paklausti Valstybinės ligonių kasos – ar padidinus PVM vaistams nuo 5 iki 20 procentų, ji atitinkamu procentu padidins ir vaistams kompensuoti skiriamas lėšas?
Žinoma, galima manyti, kad dėl konkurencijos rinkoje lygiai tokiu pačiu procentu vaistai nebrangtų. Kita vertus, mūsų produktų kaina yra tokia pati kaip Europoje ir mes negalime savo vaistų pardavinėti pigiau. Todėl jie brangtų tiek, kiek padidėtų pridėtinės vertės mokestis.
Visoje Europos Sąjungos, kurią sudaro 27 valstybės, erdvėje mes “žaisti” su kainomis – didinti ar mažinti – beveik negalime. Kaina yra visur ta pati, kadangi lygiagretus importas, kuris net skatinamas, tuoj pat išlygina kainas. Todėl mums nėra prasmės vienoje šalyje pardavinėti brangiau, kitoje – pigiau. Kainų svyravimai labai nedideli. Kita vertus, tai, kad lygiagretaus importo nėra, kaip tik įrodo, jog mūsų vaistų kainos yra žemos. Juk vaistus iš pigių šalių veža į brangesnes. O į Lietuvą neveža, kadangi mes iš motininių kompanijų ir taip esame išsikovoję įmanomai mažiausias kainas.
Kadangi brangūs inovaciniai preparatai taps dar brangesni, o generiniai pabrangs, bet vis tiek bus gerokai pigesni, gali būti, kad atsivers platesnis kelias pigesniems generiniams preparatams. Neatmetu tokio varianto.
Kaip ten bebūtų, savaime suprantama, kad vaistų brangimas neigiamai atsilieptų jų prieinamumui. Natūralu, kad jei prekės brangsta, jų bus suvartojama mažiau.
Kaip valstybės pilietis aš suprantu ir pritariu, kad reikia šalinti visokias išimtis ir lengvatas, bet kaip farmacijos kompanijos vadovas matau daug pavojų. Netgi negalvodamas apie mūsų verslo ateitį, bet galvodamas apie savo tėvus ir kitus vyresniuosius gimines, įsivaizduoju, kad jiems gyvenimas tikrai pasunkėtų. Juk vienareikšmiai aišku, kad daugiausia vaistų vartoja pensininkai. Juk kam nereikia, nelabai ir perka. Perka tie, kurie neturi kitos išeities. Todėl vaistų brangimas pensininkams sukurs problemų. Ir nežinau, ar tą pabrangimą jiems kas nors kompensuos.
Vaistai yra išskirtinė prekė ir, mano žiniomis, visose šalyse vaistams yra taikomas daug mažesnis PVM nei kitoms prekėms.
Žinau, kad estai kaip ir mes taiko 5 proc. PVM vaistams, ir nuo sausio 1 dienos jį didins iki 9 procentų. Daugiau didinti turbūt nedrįsta. O kitose, net labai išsivysčiusiose šalyse PVM vaistams yra daug mažesnis negu kitoms prekėms. Nors yra ir kitų variantų. Pavyzdžiui, Danijoje visoms prekėms, įskaitant ir vaistus, taikomas 25 proc. PVM.
Pasikartosiu, kad išimtis reikia tvarkyti, tačiau iš tokio tvarkymo, kai PVM vaistams nuo 5 proc. padidinamas net iki 20 proc., laimėtojų aš nematau.
Jeigu toks sprendimas būtų priimtas, reikėtų galvoti ir apie padidėjusių kainų kompensavimo mechanizmą. Jeigu valstybė, suvienodindama PVM ir surinkdama daugiau lėšų į biudžetą, atitinkamą sumą skirtų pabrangusių vaistų kompensavimui ir išlygintų kainų padidėjimą, gal nieko baisaus ir neatsitiktų. Gal tada iš tikrųjų vaistų vartojimas taptų racionalesnis?
|
UAB “GlaxoSmithKline Lietuva” generalinis direktorius Kęstutis Čereška:
Gydymo kokybė pablogės, vaistų rinka apmirs
– “Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką”, – taip parašyta pagrindiniame Lietuvos įstatyme, įtvirtinančiame piliečių teises ir laisves.
Mūsų sveikatos sistema jau senokai nutolo nuo nemokamos medicinos ribų. Tai atsitiko todėl, kad sveikatos apsaugos sistema, politikų deklaruojama prioritetine sritimi, niekada tokia nebuvo. Apie tai byloja ekspertų pateikiami skaičiai: Lietuvos sveikatos sistemos finansavimas yra vienas skurdžiausių Europos Sąjungoje (ES). Todėl Lietuvos piliečių gyvenimo trukmė – viena trumpiausių ES. Didelis mirtingumas yra visai ne dėl traumų, kaip kartais bandoma klaidingai traktuoti statistinius rodiklius, o dėl lėtinių ligų, kurias galėtume sėkmingai gydyti. Žinoma, jeigu netaupytume sveikatos sąskaita.
Skaičiavimai rodo, kad vos keliais procentais sumažinus mirtingumą galima turėti apčiuopiamos vertės valstybės bendrajam vidaus produktui. Jo augimas būtų didesnis. Todėl sveikatos sistemos finansavimo didinimą reikėtų suvokti ir įvardinti kaip valstybės investiciją, bet ne kaip išlaidas.
Nekyla abejonių, kad dėl išaugusio pridėtinės vertės mokesčio vidutiniškai 15 proc. padidės ir taip nemažos priemokos vaistams. Vadinasi, ligoniams sumažės galimybė juos vartoti, o socialiai jautresnių žmonių grupei medicininės naujovės taps nepasiekiamos. Įtaka ypač pasijus tose srityse, kur vaistų kompensacijos lygis mažesnis. Ligoniai bus priversti gydytis senesnės kartos vaistais, kurių veiksmingumas mažesnis, o toksiškumas neretai didesnis.
Tačiau liaudies išmintis byloja: nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Mažesne blogybe būtų, jeigu valstybė, kompleksiškai padidinusi PVM vaistams, tuo pačiu metu pradėtų reguliuoti nekompensuojamų vaistų didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius. Toks reguliavimas Lietuvoje prieš kelerius metus egzistavo. Taip pat kompensuotų ambulatoriniam gydymui skirtų ir valstybės dotuojamų vaistų padidėjusį pridėtinės vertės mokestį, o dalį gautų papildomų pajamų dėl padidėjusio PVM sugrąžintų į sveikatos sektorių ir padidintų vaistų kompensacijos lygį mažesnes pajamas gaunantiems ligoniams.
Paskaičiuokime. Visa vaistų rinka mažmeninėmis kainomis sudaro apie 1,9 mlrd. litų. Apie 0,9 mlrd. litų šios rinkos dalies kompensuoja valstybė. Tai ambulatoriniam gydymui skirti vaistai, centralizuotai perkami, ligoninėse vartojami vaistai bei vakcinos. Pagal galiojančią tvarką, valstybė kompensuoja šios rinkos dalies 5 proc. PVM. Tai sudaro apie 45 mln. litų. Iš visos vaistų rinkos valstybė surenka apie 100 mln. litų PVM. Padidinus jį iki 20 proc., valstybė surinktų apie 380 mln. litų, iš kurių apie 180 mln. litų turėtų išleisti kompensuojamų vaistų naujajam pridėtinės vertės mokesčiui padengti. Taigi liktų dar 200 mln. litų, kuriuos valstybė galėtų sėkmingai investuoti į savo piliečių sveikatinimą, bent šiek tiek švelnindama Lietuvos sveikatos sistemos finansavimo stygių.
PVM vaistams padidinus nuo 5 iki 20 proc., kompensuojami vaistai pabrangtų apie 15 proc. Šlubuojančios ekonomikos sąlygomis tai turėtų įtakos vaistų prieinamumui ir gydymo kokybei.
Dėl padidėjusio PVM išaugusias nereceptinių vaistų kainas, tikėtina, ekonomikos lėtėjimo sąlygomis iš dalies kompensuotų logistikos grandinė. Kadangi valstybė šiandien nereguliuoja šios rinkos dalies kainodaros, šių mažesnę medicininę vertę turinčių vaistų kainos ligoniams dar daugiau padidėtų ir jų suvartojimas ženkliai sumažėtų.
Kai buvo pradėta svarstyti PVM lengvatų panaikinimo galimybė, visiems taikant vienodą 18 proc. PVM, premjeras Gediminas Kirkilas iškart po pirmojo rinkimų turo pareiškė, kad 13 proc. brangtų vaistai ir suabejojo, ar verta atsisakyti “socialinę prasmę” turinčių lengvatų, nes “tų lengvatų mažinimas iš esmės neišspręstų klausimo, kadangi visų PVM lengvatų atsisakymas sudarytų tik 690 mln. litų. Socialdemokratai ir toliau sunerimę dėl tokios konservatorių “solidarių” mokesčių politikos.
PVM didinimu abejoja naujos valdančiosios koalicijos partnerių susitarimą dėl krizės įveikimo plano pasirašiusi Liberalų ir centro sąjunga (LiCS). Pasak partijos pirmininko Artūro Zuoko, nors ir pasisakanti už permainas, LiCS tebesilaiko nuomonės, jog mokesčių didinti nereikia. “Mūsų partija ir toliau laikosi nuostatos, kad PVM lengvatų naikinimui būtina detalesnė analizė ir įvertinimas. PVM didinimas yra kraštutinumas, kurio reikėtų vengti”, – pažymi A.Zuokas.
Jis ragina išnagrinėti PVM lengvatų naikinimo įtaką sveikatos sistemai, socialiai neapsaugotiems asmenims bei verslo konkurencingumui. Šią savaitę LiCS Taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį dėl bendros pozicijos, siekiant “Krizės įveikimo plane”, atsisakyti PVM didinimo.
LiCS deleguotas į sveikatos apsaugos ministrus Algis Čaplikas dar praėjusią savaitę teigė, kad reikalinga išlaidų kompensavimo kai kuriems žmonėms tvarka, jeigu panaikinus 5 proc. PVM, išaugs vaistų kainos.
Pensininkų nuomonė
|
Lietuvos pensininkų sąjungos “Bočiai” pirmininkas dr. Petras Ruzgas:
Matyt be mitingo neapsieisime
– Mūsų nuotaikos yra labai blogos. Žinoma, čia galbūt nėra galutinis sprendimas, bet kada išgirdome pasiūlymą, jau reikia mąstyti, iš kur mes tuos pinigėlius surasime vaistams. Pensijos, ačiū Dievui, tegul ir nedaug, bet šiek tiek jau padidėjo. Žinoma, nors kažkiek ir padidėjusios, jos vis tiek išlieka mažiausios Europoje. Todėl žiūrėdami į ateitį, mes esame labai atsargūs ir bijome, kad gali būti liūdnokos pasekmės.
Kaip žinote, vaistus labiausiai perka ir didžiausi ligoniai yra pensininkai. Todėl mes, aišku, esame prieš PVM vaistams didinimą. Tačiau kaip Lietuvos pensininkų sąjunga pasielgs, dar nesame nutarę. Laukiame konkretesnių sprendimų.
Mes seniai išgyvename dėl to, kad dauguma vaistų jau dabar yra brangūs. Pigių vaistų gauti nebeįmanoma ir tai yra tikrai liūdnas dalykas. Anksčiau iš Sovietų Sąjungos gaudavo pigių vaistų, juk ir dabar galima būtų iš Rusijos gauti, bet kažkodėl negaunama. Žinoma, farmacininkams yra lengviau atgabenti brangius vaistus ir gauti daugiau pelno. Lietuvos pensininkų sąjunga kelis kartus kėlė šį klausimą, bet jis iki šiol yra nesprendžiamas. Ir jeigu vaistai toliau brangs, matyt be gero mitingo neapsieisime.
Prisimenu, kada vienas valdžios vyras, pavardės neminėsiu, sakė – po 70 metų pensininkų į ligoninę guldyti neverta, nes jie savo nugyveno. Dabar jam pačiam per 70 metų ir dažnai guli ligoninėje puikiausiomis sąlygomis. Štai kokie mūsų valdžios žmonės.
Matyt, kad esant tokioms mažoms pensijoms ir dar pabrangus vaistams, mums, visiems pensininkams, teks naujajai valdžiai parodyti, jog nesutinkame su pensininkus diskriminuojančia valdžios politika.
|
Lietuvos pensininkų sąjungos “Bočiai” tarybos narys Jonas Treinys:
Veršimės ne diržus, bet virves per kaklą
– Kada tokie dalykai svarstomi, jie paprastai svarstomi “į vieną pusę”. Bet jeigu svarstomas ekonominis klausimas, šiuo atveju išlaidos, turi būti svarstoma, ir iš kur ateis pajamos. Negalima taip pasakyti – padarėme išlaidas ir viskas tvarkoje.
Gaunasi taip, kad valdantieji, kurie gerai uždirba, sprendžia savo reikalus. Paimkime Seimą. Seimas pirmiausia sau susitvarko atlyginimus. Nusistatė 12 tūkstančių. Tie, kurie dirba, mano, kad reikia jiems sumažinti pajamų mokestį. Mes ne prieš – reikia mažinti ir ieškoti formų. Bet tada jie sako – kaip šaltinį sumažėjusioms pajamoms padengti reikia didinti PVM. Bet pajamų mokestį moka žmonės, kurie dirba ir turi pajamų. O pensininkai nemoka pajamų mokesčio, o moka PVM. Taigi tas pakeitimas privers pensininkus einant į parduotuvę ir į vaistinę kiekvieną kartą mokėti brangiau, kad padengtų lėšų trūkumą, atsiradusį dėl sumažinto pajamų mokesčio. Aš manau, kad tai diskriminavimas. Esantys valdžioje sprendžia taip, kaip jiems naudinga, o ne kaip naudinga pensininkams.
Aš esu diabetikas. Šiuo metu mes gauname insuliną nemokamai. Vien todėl, kad vartoju labai gerą insuliną, esu gyvas. O dabar jau lyg sakoma – reikės taupyti, eiti prie mažesnio, reikės primokėti. O iš kur pensininkui primokėti, kada pensijų nenumatoma didinti? Nuo gruodžio 1 dienos brangs bilietas visuomeniniam transportui. O maistas, komunalinės paslaugos? Ką mažinti? Jau dabar žmonai liepiu mažiau riebalų į košę dėti, bet juk reikia gyventi. Ir kai sako – susiveržkite diržus, gaunančiam penkis ar dešimt tūkstančių litų, susiveržti lengviau. O iš ko veržtis pensininkams, jei pensijos mažiausios Europos Sąjungoje? Belieka veržtis ne per pilvą, o per kaklą…
Aš be insulino negaliu gyventi. Geri insulinai tikrai brangūs. Jeigu reikėtų mokėti už insuliną – neįsivaizduoju, ką reikėtų daryti. Daugumai vaistų reikia primokėti. Ir jei vaistai pabrangs, labai pablogės padėtis tų, kurie turi vartoti brangius vaistus. Juk maistas ir vaistai – gyvenimo klausimas.
Štai per televiziją rodė Algirdą Brazauską. Pasakojo, kaip jis medžioja, atlieka mankštą, kaip puikiai susitvarkęs. Laidos tema – kaip pas mus gražiai gyvena pensininkai…
Algirdas Valentas
Lietuvos Sveikata