Europarlamento mokslinių tyrimų valdyba pasiūlė uždrausti vaikams iki paauglystės naudotis mobiliaisiais telefonais. Tačiau mobilieji telefonai ir toliau išlieka ne tik prestižiniu, bet ir itin svarbiu daiktu vaiko rankose. Daugelis Europos šalių tokią mokslininkų rekomendaciją priėmė labai rimtai. Ji buvo paremta tyrimais, kurie nepaliko abejonių, jog mobilieji telefonai daro akivaizdžią žalą vaikų sveikatai.
Mobiliojo pavojaus akivaizdoje – vaikaiSusirūpinimo vaikų sveikata banga kilo dar prieš kelerius metus.
2001 m. mobilieji telefonai buvo uždrausti Didžiosios Britanijos mokyklose. 2002-aisiais ekologinė Vokietijos medicina vyriausybei rekomendavo uždrausti naudoti mobiliuosius telefonus vaikams ir riboti jų naudojimą tarp paauglių. Tais pačiais metais Prancūzijos vyriausybė kvietė tėvus labai rimtai kontroliuoti, kiek jų vaikai kalba mobiliuoju telefonu.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pozicija šiuo klausimu jau seniai aiški: mobiliojo telefono skleidžiamas elektromagnetinis laukas kenkia vaikų sveikatai.
Didžiosios Britanijos ekspertai įsitikinę, jog mobiliojo telefono skleidžiamas elektromagnetinis laukas silpnina vaiko imuninę sistemą, todėl organizmas tampa neatsparus įvairioms ligoms.
Pasak Rusijos apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komiteto pirmininko medicinos mokslų daktaro Jurijaus Grigorjevo, šiandien jau niekas nebesiginčija dėl įrodyto fakto, jog mobiliojo telefono elektromagnetinė energija prasiskverbia į smegenis. Juo naudojantis, žmogaus kūnas tampa tarsi antena.
Atlikę eksperimentą mokslininkai nustatė, jog per vienodą mobiliuoju telefonu naudojimosi laiką vaikai gauna nuo dviejų iki keturių kartų daugiau elektromagnetinės energijos nei suaugusieji.
Specialistai neabejoja, jog mobiliojo telefono elektromagnetinis laukas keičia ir normalų žmogaus centrinės nervų sistemos funkcionavimą. Galbūt todėl vaikai ir tampa vis agresyvesni, nervingi, nenuspėjami…
Labiausiai gąsdinančias išvadas pateikė švedų mokslininkai. Jie surinko duomenis apie smegenų auglių rizikos padidėjimą tarp 20–29 metų amžiaus žmonių, kurie mobiliuosius telefonus naudojo nuo vaikystės.
Dažniausiai teigiama, kad aparato skleidžiamos elektromagnetinės bangos sukelia smegenų vėžį. Anot britų medikų, jei žmogus mobiliuoju telefonu intensyviai naudojasi daugiau nei 10 metų, auglio rizika išauga 39 proc. Kai kurių mokslininkų manymu, iki 2010 metų 300–500 tūkst. naujų vėžio atvejų priskiriama mobiliųjų telefonų poveikiui.
Elektromagnetinė spinduliuotė, kurią skleidžia ir mobilieji telefonai, yra vienas stipriausių onkologines ligas provokuojančių veiksnių. Tad mobilusis telefonas nėra nekaltas žaisliukas.
Bene visi medikai sutaria tik dėl vieno dalyko: vaikams elektromagnetinės bangos dar pavojingesnės nei suaugusiesiems.
Tai jau epidemija!Entuziastingiausi mobiliųjų telefonų naudotojai – vaikai. Nors medikai įspėja, kad jiems elektromagnetinės bangos kenkia labiau nei suaugusiesiems, sustabdyti šią epidemiją specialistai yra bejėgiai. Vaikai – sparčiausiai auganti mobiliųjų telefonų vartotojų grupė. Taip yra visame pasaulyje.
„Eurobarometro“ duomenimis, Europos Sąjungoje 70 proc. vaikų nuo 12–13 metų ir 23 proc. vaikų nuo 8–9 metų gyvenimo be mobiliojo telefono jau neįsivaizduoja.
Didžiojoje Britanijoje beveik 5 mln. vaikų (5–14 metų) turi mobiliuosius telefonus.
Būtent vaikai pirmiausia išbando naujųjų technologijų privalumus. Taip yra todėl, kad vaikai, kitaip nei dauguma suaugusiųjų, nebijo rizikuoti ką nors sugadinti ir drąsiai naudojasi tokiais įrenginiais.
Niekas nesiginčija, kad šiais laikais išsiversti be mobiliojo telefono beveik neįmanoma. Tačiau medikai dėl tokio dažno jo naudojimo yra ne juokais sunerimę.
Todėl patartina tėvams pirkti mobilųjį telefoną atžaloms kuo vėliau – bent jau sulaukus 7–8 metų. Mažiau jais naudotis turėtų ir paaugliai. Neverta penkiamečiui brukti į rankas mobilųjį telefoną tikintis, kad, jeigu jis bus visada pasiekiamas, tai ir saugus. Be to, telefonas turėtų būti tik ryšio priemonė ir naudojama tik tuomet, kai tikrai reikalinga.
Tyrimus atlikę Didžiosios Britanijos mokslininkai tikina, jog tėvai bent jau turėtų skatinti mažuosius rašyti trumpąsias žinutes, o ne skambinti, nes taip vaiko smegenys gauna mažiau elektromagnetinių spindulių. Pabrėžiama, kad elektromagnetiniai spinduliai bei radiacija vaikus veikia kitaip nei suaugusiuosius. Užpernai Švedijos Orebro universiteto ligoninės atliktas tyrimas parodė, kad, jei vaikas naudojasi mobiliuoju telefonu, tikimybė susirgti smegenų vėžiu jam padidėja penkis kartus.
Gyvenimo be telefono nebeįsivaizduojantys suaugusieji perka mobiliuosius ir vis mažesniems savo vaikams, manydami, kad šie taip pat turi įsitraukti į šį visuotinį komunikavimo procesą. Nesnaudžia ir rinka, siūlanti vis daugiau specialiai vaikams skirtų telefonų modelių.
Priklausomybės pavojusVis dėlto vienas blogiausių dalykų, koks gali nutikti turint mobilųjį telefoną, tai – priklausomybė nuo jo. Daugėja žmonių, kurie, negavę per dieną nors vienos trumposios žinutės, patiria depresines nuotaikas, jaučiasi vieniši. Užtenka patekti į viešą renginį, kad įsitikintum, jog dauguma žmonių nė minutės neapsieina be savo mobiliojo palydovo. Vos tik atsiranda pauzė, mobilusis telefonas tampa tuo objektu, kurio griebiamasi norint laisvoms minutėms užpildyti. Ką kalbėti apie mūsų jaunąją kartą, kuri yra pagrindinė mobiliojo ryšio vartotoja? Juk paaugliui nėra didesnės bausmės už „atskyrimą“ tam tikram laikui nuo mobiliojo telefono! Ne veltui Europos komisija paskelbė, kad pradėjo konsultacijas su visuomene dėl mobiliuosius telefonus naudojančių nepilnamečių saugos.
Priklausomybės ligų klinikose jau gydomi ne tik alkoholikai ir narkomanai, bet ir žmonės, turintys priklausomybę nuo azartinių žaidimų, kompiuterio ir telefono.
Kaip pasireiškia priklausomybė nuo telefono? Žmonės praranda susidomėjimą gyvenimu, jei šalia nėra telefono arba juo negali naudotis. Mobilusis telefonas dažnai nepaleidžiamas iš rankų net ir naktį. Jis – visas gyvenimas, nes čia ir telefonų knyga, ir mylimojo žinutės, ir paguodžiantys draugės žodžiai…
Fantastikos rašytojai visada manė, kad grėsmę žmonijai kelia didelės mašinos. Niekas nepagalvojo, kad mažytis mielas telefonas gali žmogų paimti įkaitu. Psichologai jau turi naujus terminus: mobilioji priklausomybė, SMS manija. Mokslininkai netgi padarė išvadą, kad psichologinė priklausomybė nuo telefono yra stipresnė nei rūkymas. Jai sunkiau atsispirti, nes ji veikia mūsų emocijas.
Mokytojai teigia, kad vis daugiau pirmaklasių į mokyklą ateina nešini mobiliaisiais telefonais. Išsivysčiusių šalių jaunimas 10–15 proc. savo gaunamų pinigų išleidžia mobiliesiems telefonams, jų priedams ir priežiūrai.
Ispanijoje du vaikai buvo paguldyti į reabilitacijos kliniką, kur juos gydė nuo priklausomybės mobiliojo ryšio telefonams. Jie prastai elgėsi mokykloje, melavo artimiesiems, kad gautų pinigų, kuriuos išleisdavo mobiliosioms paslaugoms. Vaikai, kurie turi priklausomybę nuo mobiliųjų telefonų, kaip ir nuo kompiuterinių žaidimų, dažnai tampa irzlūs ir užsidarę. Priklausomybė nuo mobiliojo ryšio telefono ateityje gali tapti didele problema. Dr. Davidas Sheffieldas iš Stafordšyro universiteto teigia, kad 16 proc. iš 106 tyrime dalyvavusių asmenų pasižymėjo problemiška elgsena, susijusia su mobiliojo telefono naudojimu.
Prognozuojama, kad apie 2015 metus mobiliųjų telefonų vartotojų skaičius visame pasaulyje pasieks beveik penkis milijardus.
Skaičiai ir faktai Britų mokslininkai ištyrė šimtus studentų ir padarė tokias išvadas:
• 90 proc. 18–25 metų anglų visur ir visada nešiojasi telefoną.
• 40 proc. prisipažino, kad negalėtų gyventi be telefono.
• 17 proc. beveik visada rankoje ar kišenėje laiko telefoną.
• 13 proc. susinervina, jei kas nors į rankas paima jų telefoną.
• 8 proc. net ir naktį šalia pasideda telefoną.
Sveikas žmogus
