Nuodugniausia kada nors atlikta ligų apžvalga parodė, kad pirmą kartą istorijoje daugiau problemų kyla dėl valgančių per daug, o ne dėl valgančių per mažai.

Nutukimas tapo didesne pasaulios veikatos problema nei maitinimosi stoka. Taip rodo didžiausias kada nors atliktas pasaulio sveikatos būklės tyrimas. Ir tai dar ne viskas. Pasaulinės ligų naštos (Global Burden of Disease) ataskaitoje – didžiuliame tyrime, vykdytame beveik 500 mokslininkų iš 50 šalių – taip pat pažymima, kad, pažabojus kai kurias infekcines ligas, išgelbėti milijonai vaikų. Tačiau, bendrai paėmus, didesniąją gyvenimo dalį praleidžiame sirgdami ir negaluodami. „Tai nuodugniausias žmonijos sveikatos įvertinimas medicinos istorijoje,“ teigia Richardas Hortonas (Richard Horton), kuris žurnale The Lancet paskelbė minėtą ataskaitą. Joje įvertintos ligų ir mirties priežastys pasaulyje 2010 m. ir palygintos su 1970–1990 m. duomenimis.

1990 m., vertinant pagal tai, kiek vidutiniškai asmuo galėtų prarasti sveiko gyvenimo metų dėl ligos ar ankstyvos mirties, pagrindinė ligų priežastis buvo nepakankamas maitinimasis, o aukštas kūno masės indeksas (KMI) buvo dešimtoje vietoje. Pastaruoju metu nepakankamas maitinimasis nukrito į aštuntą, tuo tarpu didelis KMI pakilo į šeštą ligų naštos vietą.

Antsvoris gali didinti kraujo spaudimą ir sukelti insultą bei širdies ligas; kartu šios dvi priežastys atsako už ketvirtadalį visų mirčių. Ir tai būdinga ne tik Vakarams, Vidurio Rytuose taip pat stebimas KMI padidėjimas. Nors yra daugiau nutukusių žmonių, bet gyvename ilgiau.

Gyvenimo trukmės pokytis

Kai kuriose šalyse pokyčiai buvo milžiniški, pavyzdžiui, Maldyvuose tikėtina gyvenimo trukmė nuo 1970-ųjų pailgėjo beveik 30-čia metų. Gyvenimo trukmės pailgėjimas stebimas Bangladeše ir Irane, tam įtakos turi naujos kaimų gyventojų sveikatos programos. Stebimas ankstyvos vaikų mirties priežasčių – daugiausia infekcijų, viduriavimo ir gimdymo komplikacijų – mažėjimas. Jaunesnių nei 5 metų vaikų mirtingumas nuo 1990-ųjų sumažėjo 60 procentų. Tačiau Šiaurės Afrikoje vis dar aukštas mirtingumo lygis nuo ŽIV ir maliarijos.

Daug dėmesio reikalauka senatviniai negalavimai. Reikia padidinti šių problemų sprendimą besivystančiose šalyse, teigia Irene Agyepong iš Akros (Gana) universiteto. „Turime susitelkti į jas dabar, užuot laukę, kol jos ištiks mus.“

Alkoholis ir tabakas išlieka pagrindinė pasaulinė grėsmė

Tabakas ir alkoholis – du didžiausi rizikos faktoriai, lemiantys sveiko gyvenimo trukmę. Nuo XX a. 10 dešimtmečio alkoholis tapo pagrindiniu rizikos faktoriumi didžiojoje Lotynų Amerikos dalyje ir sukelia ketvirtį ligų Rytų Europoje. Ukrainoje ir Baltarusijoje per porą dešimtmečių ypač sutrumpėjo vyrų gyvenimo trukmė. „Priemonių, skirtų alkoholio vartojimui mažinti, šiose šalyse visiškai atsisakyta,“ – pažymi Majid Ezzati iš Londono imperinio koledžo, rengęs Global Burden of Disease ataskaitą. „Žmonėms (Rytų Europoje) dabar daug paprasčiau gauti alkoholio, ypač kenksmingo, nes didelė jo dalis yra pramoninis,“ teigia jis.

Besivystančiose šalyse auga ir tabako vartojimas. „Didelėse, gausiai apgyvendintose šalyse, tokiose kaip Indija ir Bangladešas, rūko nuo 50 iki 60 procentų vyrų,“ – teigia Alanas Lopezas (Alan Lopez) iš Kvynslendo universiteto (Australija). Jis priduria, kad šios šalys turėtų pasimokyti tabako ribojimo iš JK ir Australijos. „Visada bus dalis priklausomų gyventojų, tačiau turėtume stengtis, kad jų būtų mažiau nei 10 procentų,“ – svarsto jis.

Automobilių eismas: netikėtas vyrų žudikas

Du trečdaliai pasaulio gyventojų mirs ne nuo infekcinių ligų, o nuo vėžio, širdies ligų ir insulto. Tačiau yra stulbinančių skirtumų tarp didžiausių žudikų, nusitaikiusių į vyrus ir moteris.

Pasauliniu mastu didžiausia moterų mirties priežastis yra AIDS, pasiglemžianti 14,4 proc. moterų, tuo tarpu traumos ir gimdymo komplikacijos atsakingi atitinkamai už 7,5 ir 7,3 procento visų mirčių.

Svarbiausia vyrų mirties priežastis yra širdies kraujagyslių ligos – 12,8 proc. visų mirčių; antroje vietoje – AIDS ir nelaimingi atsitikimai kelyje (po 10,7 proc.). Smurtas irgi svarbus faktorius, tampantis 5,2 proc. vyrų mirčių priežastimi. Moterų eismo įvykiuose žūsta vos 0,5 proc.

Nors gyvenimo būdą ir ligų epidemijas suvaldyti labai sunku, nelaimingų atsitikimų keliuose galima būtų išvengti, teigia Majid Ezzati iš Londono imperinio koledžo.

Vaisiai ir mankšta – raktas į ilgesnį gyvenimą

Tinkamai valgykite ir treniruokitės – skamba kaip akivaizdi sveiko gyvenimo formulė, bet judėjimo stoka ir netinkamas maitinimasis atsakingi vidutiniškai už 10 prarastų sveiko gyvenimo metų. Kalbant apie maistą, didžiausia grėsmė kyla dėl per mažo vaisių ir per didelio druskos vartojimo.

Tačiau padidinti vaisių vartojimą nėra taip paprasta. „Kadangi tai sezoninis produktas, daugelis vaisių yra brangūs ir net prabangūs didžiąją metų dalį,“ – sako Majid Ezzati iš Londono imperinio koledžo. – Galima padidinti vaisių prieinamumą visais metų laikais, tačiau tai neišvengiamai padidins ekonominius kaštus.“ „Suvartojami didžiuliai druskos kiekiai, ypač skurdžiose šalyse,“ – sako Alanas Lopezas (Alan Lopez) iš Kvynslendo universiteto. Didėjantis druskos vartojimas iš dalies atsakingas už globaliai augantį kraujo spaudimą – aukštas kraujospūdis tapo didžiausiu rizikos faktoriumi pasaulyje. „Reikėtų daug labiau susirūpinti maisto gamyba,“ – teigia M. Ezzati. Jessica Hamzelou

New Scientist, № 2896

Parengta pagal straipsnį

www.technologijos.lt

Japonija, kokia tavo paslaptis?

Japonija – sveiko senėjimo lyderė pasaulyje. Joje 82,6 metų tikėtina gyvenimo trukmė ne tik ilgiausia pasaulyje, bet ir sveiko gyvenimo trukmė – metai, praleisti esant geros sveikatos. Pavyzdžiui, japonų vyrai gali tikėtis 79,3 metų geros sveikatos. Tai 10,5 metų ilgiau nei pasaulio vidurkis.

Tad, kokia jos paslaptis? Nesena analizė, atlikta Nayu Ikeda ir kolegų iš Tokijo universiteto, pateikė keletą užuominų. Japonų mityba yra sveika, o gyventojų sveikata tikrinama reguliariai. Kasmet maždaug 3 mln. žmonių atliekama išsami medicininė apžiūra (vadinamasis žmogiškasis sausasis dokas), kurios metu klinikoje pasiliekama pernakt.

Aukštas kraujospūdis tapo svarbiausia sveikatos netekimo priežastimi pasaulyje, o Japonijoje kraujospūdis mažėjo. Ko gero, tam įtakos turėjo antihipertenzinių vaistų prieinamumas ir mažesnis druskos suvartojimas. Joshua Salomono (Joshua Salomon), Harvardo universiteto profesoriaus, nuomone, jei japonai gali pasiekti sveiką senėjimą, galime ir mes. „Tai optimistiška žinia, kad sveikas senėjimas yra įmanomas,“ – teigia jis.

Nuodugniausia kada nors atlikta ligų apžvalga parodė, kad pirmą kartą istorijoje daugiau problemų kyla dėl valgančių per daug, o ne dėl valgančių per mažai.