Jos įsiskverbia į namus per uždarus langus ir duris. Vasarą, plačiai atvėrus orlaides, storai nugula palangę ir baldus. Jų neįmanoma visiškai atsikratyti net kosminėje stotyje! Jos yra ne tik bjaurios, bet ir pavojingos sveikatai.
Nuo plaukų iki meteoritų dalelių
Namų dulkės išoriškai atrodo vienalytės, tačiau jų sudėtyje yra daug – o kartais ir netikėtų – komponentų. Organinių – odos atplaišų, nagų, pleiskanų, plaukų, maisto trupinių, žiedadulkių, grybelių ir pelėsių sporų, pjuvenų, negyvų naminių vabzdžių bei jų ekskrementų. Neorganinių- vulkaninių pelenų ir meteoritų bei mineralų mikrodalelių, druskų kristalų, gumos ir statybinių medžiagų dalelių. Mikrobiologiniai tyrimai parodė, kad namų dulkėse gyvena daug įvairių mikroorganizmų. Mokslininkai iš George Washington universiteto (JAV), tyrinėjo namų dulkes, surinktas visoje šalyje, ir rado jose apie 5000 rūšių bakterijų ir 2000 rūšių grybų.
Pavojingi kaimynai
Kyla pagrįstas klausimas: ar ši aplinka mums pavojinga? Atsakymas yra nevienareikšmis. Daugelis tyrėjų teigia, kad vis daugiau alergijų yra susijusios, visų pirma, su vaikų sąlyčio su mikrobais apribojimu. Vaiko imuninei sistemai reikia pripratimo, o namuose, kurie yra steriliai išvalyti,tai tiesiog neįmanoma. Kita vertus, pelėsių sporos dulkėse didina astmos vystymosi riziką.
Be to, vidaus dulkėse yra toksiški elementai. Vieni iš jų – antipirenai. Tai medžiagos, kurios nuo 1970 m. buvo dedamos į statybines medžiagas, plastikus, grindų dangas, baldų apmušalus, siekiant sumažinti jų degumą. Greitai paaiškėjo, kad kai kurios antipirenų grupės gali būti neurotoksiškos. Oregono universiteto mokslininkai patvirtino, kad medžiaga pažeidžia kognityvinę funkciją ir sukelia vaikų elgesio sutrikimus. Be to, tyrimai su gyvūnais įrodė, kad antipirenai gali išbalansuoti endokrininę sistemą, nes jų struktūra panaši į skydliaukės hormonų. 2017 m. kasmetiniame Jungtinių Amerikos Valstijų Endokrinologų draugijos susirinkime pripažinta antipirenų įtaka skydliaukės vėžio atsiradimui.
Dulkės kaip liudytojos
Dulkių sudėtis skirtinguose namuose skiriasi sudėtimi. Jas išanalizavus, mokslininkai gali nustatyti namo vietą (pagal dirvos daleles, įnešamas su avalyne iš gatvės), savininkų lytį, kokie augintiniai laikomi. Manoma, kad šeimininkų bakterijos į dulkes patenka iš vystyklų, neplautų rankų, taip pat unitazo purslų vandens nuleidimo metu (lašai išsitaško apie 1 m atstumu).
Pagrindinis priešas
Dar vienas dulkių pavojus yra jose gyvenančios erkutės. Šios erkės nesikandžioja, nesiurbia kraujo ir neužkrečia infekcinėmis ligomis. Minta negyvos odos dalelėmis (per mėnesį žmogus atsikrato apie 1 arbatinį šaukštelį šio „maisto”) ir išskiria išmatas. Pastarąsias žmogus įkvepia su buitinėmis dulkėmis. Šie taip vadinami išmatų kamuolėliai (fecal balls) ir yra žmogaus priešai. 70% alergijų, bronchinės astmos, atopinio dermatito ir rinito bei dusulio priepuolių atvejų kyla dėl erkių atliekų. Ideali aplinka erkių gyvavimui yra butas, kuriame temperatūra siekia 22-25 laipsnius, o drėgmė viršija 55%.
Atsikratykite šlamšto
Kaip matote, su dulkėmis reikia kovoti, ypač jei bute gyvena alergiški ar maži vaikai. Pagrindinė dulkių šalinimo taisyklė – išvalyti gyvenamąją erdvę nuo nebūtinų daiktų. Būtina atsikratyti senų baldų, kilimų, pagalvių ir antklodžių su vilnos ir plunksnų užpildu. Daug dulkių kaupia popierinės knygos – todėl jas reikia laikyti įstiklintose spintelėse, o ne ant atvirų lentynų. Drabužius, kurių tuo metu nenešiojate, įpakuokite į vakuuminius maišus, batus – į plastikines dėžes. Šlapią namų valymą atlikite kartą per savaitę, jei alergiški dulkėms – kasdien. Patalynę plaukite 1 kartą per 7-10 dienų 60 ° C temperatūroje.
Pagalbos priemonės
-Dulkių siurbliai su filtru, pagamintu iš stiklo pluošto. Jie gali sulaikyti iki 99,97% dalelių, kurių dydis yra iki 0,3 μm.
-Gariniai dulkių siurbliai. Aukštu slėgiu paduodami garai leidžia pašalinti nešvarumus ir dulkes iš sunkiai pasiekiamų vietų. Karšti garai naikina erkutes.
-Nepamirškite nosies higienos. Kasdienei nosies priežiūrai ir profilaktikai rekomenduojamas Quixx Soft, kuris drėkina ir valo nosį, padeda nuraminti sausą arba sudirgusią nosies gleivinę.
-Filtrai oro valymui. Jie išvalo orą nuo dulkių, padidina oro drėgmę. Tačiau kartu sukuria optimalias sąlygas erkutėms daugintis.
-Dulkių šluostės. Sintetinis pluoštas įelektrintas neigiamu elektros krūviu, prie jų prilimpa teigiamai įelektrintos dulkės.
-Buitinė chemija su akaricidais (nuo erkių). Aerozoliais galima apipurkšti baldus, kilimus, užuolaidas. Kai kurie produktai po vienkartinio purškimo atlaisvina namus nuo erkių iki 7 mėnesių. Taip pat yra specialių priemonių patalynės skalbimui.
-Maistinė druska. Ji taip pat turi akaricidinių savybių. Druskos tirpalas (20% druskos 80% vandens) yra naudingas purškiant kilimus ir minkštus baldus, plaunant grindis. Nužudo erkutes ir kmynų aliejų – jo reikės 10 ml litrui vandens.
Skaičiai ir faktai
-1 kubiniame metre buto oro yra 304 tūkst. dulkių dalelių;
-Namuose „dulkėčiausios“ vietos yra šaldytuvo galinė sienelė, šildymo baterijos, grindjuostės, viršutiniai baldų paviršiai;
-Per vieną dieną žmogus įkvepia apie 50 ml dulkių;
-Labiausiai pavojingos žmogui yra smulkios 0,01-0,3 μm dydžio dulkės. Stambios dalelės pašalinamos iškvepiant. Mažosios nusėda alveolėse, iš ten patenka į kraują ir išnešiojamos po visą kūną. Lankasterio universiteto mokslininkai (Jungtinė Karalystė) teigė, kad smulkios dulkės gali patekti į smegenis ir provokuoti Alzheimerio ligos vystymąsi.
Parengė: L.Varanavičienė
