Natūralu, ekologiška, sveika. Dabar madinga apie tai kalbėti. Bet gal tikrai
verta žinoti, kas gali pakenkti sveikatai?
Konsultuoja Baltijos aplinkos forumo projektų koordinatorė, cheminių medžiagų
ekspertė ekologė Zita Dudutytė
LAUKIMAS
Besilaukianti moteris turėtų rinktis kuo mažiau perdirbtus maisto produktus,
atsisakyti pusgaminių, kuriuose netrūksta priedų (konservantų, stabilizatorių,
kvapų, dažų). Juk nuo to, ką būsima mama valgo, priklauso kūdikio sveikata. Be
to, reikėtų atidžiau rinktis kosmetiką, higienos priemones. Rekomenduojama
mažiau naudoti ar visiškai atsisakyti plaukų, nagų lako, plaukų dažų, nagų lako
valiklio. Šių priemonių sudėtyje gali būti medžiagų, kurios didina persileidimų
tikimybę, dirgina odą, kvėpavimo takus, ardo endokrininę sistemą, sutrikdo
medžiagų apykaitą, gali pažeisti kepenis. Patekusios į moters organizmą žalingos
medžiagos per placentą ar pieną pasiekia ir kūdikį. Vis dėlto galima rinktis
ekologiškus produktus, kuriuose nebus sveikatai kenksmingų medžiagų.
APLINKA
Suaugusieji vidutiniškai 65, o naujagimis – net 95 proc. laiko praleidžia
namuose. Norėdami, kad būtų gražus, kas keleri metai būstą perdažome,
atnaujiname. Daugelyje dažų, lakų, skiediklių, tirpiklių, klijų, dekoratyviųjų
dangų, glaistų yra nuodingųjų ir degių medžiagų. Visa tai kaupiasi dulkėse,
kurias įkvėpiame. Įsirengiant naują būstą reikėtų vengti plastikinių langų,
grindų, sienų, lubų dangų. Plastiko sudėtyje esantys junginiai gali sukelti vėžį,
pažeisti lytines funkcijas. Netinka Kinijoje pagamintos granito, marmuro,
glazūruotos plytelės, nes viena sudedamųjų medžiagų – radonas gali paskatinti
kraujo ir plaučių vėžį. Rinkitės medinius langus, medines grindis, kamštinę
dangą, natūralų linoleumą. Sienas, grindis, baldus dažykite vandeniu
skiedžiamais dažais. Juos galima plauti vandeniu ir muilu, jie ne tokie
pavojingi kaip aliejiniai, aerozoliniai. Tieskite natūralios medžiagos kiliminę
dangą iš medvilnės, vilnos, bambuko, kanapių, nendrių.
BALDAI
Prekiaujama vis daugiau baldų, užuolaidų, kilimų, užtiesalų, kurie apdirbti
degumą mažinančiomis medžiagomis (žymimos PBDE, HBCD). Dėl ypatingo dėmesio
vaikų saugumui Didžiojoje Britanijoje reikalaujama, kad vaikų pižamos, patalynė,
užuolaidos būtų apdirbamos šiomis medžiagomis. Tačiau jos pavojingos sveikatai,
kaupiasi gyvūnų ir žmonių organizme, ardo hormonų sistemą, o kaip paveikė nervų
sistemą ir vystymąsi, paaiškėja tik po kurio laiko. Rinkitės medinius baldus,
maitinimo kėdutę, kūdikio lovytę – taip pat medinę. Kartais tėvai lovytę
iškeičia į maniežą. Tai prastas sprendimas, nes plastikinės, sintetinės
medžiagos kenkia mažylio sveikatai, o nestabilus dugnas yra nesaugus.
Pirmais metais į lovytę reikėtų kloti kokoso čiužinį, kuris kietas, todėl labai
tinka dar nesusiformavusiam vaiko stuburui. Antrais gyvenimo metais tinkamesnis
grikių čiužinys ir grikių lukštų pagalvė. Antklodė – vilnonė. Mažytį renkite
natūralios medžiagos drabužiais, naudokite ekologiškas daugkartines sauskelnes.
ŠVARA
Vis dažniau alergiją (ūmią slogą, akių ar odos perštėjimą, uždegimą) ar
kontaktinį dermatitą sukelia skalbimo priemonės, nes jose yra alergenų. Kartais
net nereikia skalbti, staigią alerginę reakciją gali paskatinti vien aštrus
skalbiamųjų miltelių kvapas ar dulkės. Drabužiuose likusios skalbiamųjų
priemonių dalelės patenka ant odos, ją dirgina, sunaikina apsauginę riebalų
plėvelę, todėl oda sausėja, skeldėja, peršti, atsiranda žaizdelių.
Vaikai be galo smalsūs, nori viską paliesti, paragauti, todėl gana dažnai „paskanauja“
skalbiamųjų priemonių, o jas pačiupinėję rankytėmis trina akis, kiša į burną.
Ieškokite ekoženklu („Gėlė“, „Gulbė“, „Mėlynasis angelas“, „Vandens lelija“)
pažymėtų skalbimo miltelių ar skirtų jautriems žmonėms, vaikams, kurių sudėtyje
fosfatai neviršytų 5 proc. Muilas, minkštikliai, balikliai, šveitimo priemonės –
visų šių prekių galima rasti ekologiškų prekių parduotuvėse.
MAISTAS
Pusės metų mažylis pradeda valgyti kieto maisto. Idealu, jei ekologiško. Šiuose
maisto gaminiuose nėra sintetinių maisto priedų, jie neužteršti cheminėmis
medžiagomis, sudėtyje nėra genetiškai pakeistų produktų. Ekologiškų daržovių,
vaisių, kruopų galima nusipirkti turguje, ekologiškose mugėse, parduotuvėse,
ūkiuose. Antra vertus, net ir neekologiškų prekių parduotuvėje pirktas
lietuviškas produktas yra kur kas patikimesnis ir sveikesnis už atvežtą. Maisto
nedėkite į vienkartinius indus, kurie didina teršalų kiekį aplinkoje, o šildyti
skirtų vienkartinių indų sudėtyje esančios kenksmingos medžiagos gali patekti į
maistą. Patikimų gamintojų vaikams skirtos plastikinės lėkštutės yra saugios.
Kūdikiams maitinti saugiausia naudoti stiklinius ar iš plastiko PET ar PP (žymimų
skaičiais „1“ ir „5“) pagamintus buteliukus. Čiulptukus rinkitės silikoninius,
nes pagaminti iš latekso gali išsiskirti medžiagų, sukeliančių alergiją, vėžį.
ŽAISLAI
Nors į apyvartą turėtų patekti tik saugūs žaislai, iš tikrųjų taip nėra.
Minkštos lėlės, kamuoliai, plaukiojimui skirtos priemonės, minkšti plastikiniai
žaislai, kuriuos mažyliai čiulpia ir kandžioja, kelia didžiulę grėsmę sveikatai.
Jų gamybai naudojama medžiagų (ftalatai, jie dažnai nenurodomi net etiketėje),
nuo kurių daiktai tampa minkšti ir lankstūs. Ši nuodingoji medžiaga nuolat
išsiskiria iš gaminio, ypač, pavyzdžiui, žaislą čiulpiant. Europos Sąjunga
draudžia žaislams naudoti šias medžiagas. Jų yra ir tamsoje švytinčiose
žvaigždėse, žaisliukuose, apyrankėse, karoliuose. Spalvotas skystis, kuriuo būna
pripildytos puodelio sienelės, raktų pakabukai, gali būti itin pavojingas, nes
nurijus gali kilti stiprus plaučių uždegimas. Kreidelių, pieštukų, dažų, klijų,
modeliavimo priemonių, surenkamųjų laivų, mašinų modeliukų sudėtyje gali būti
ftalatų, sunkiųjų metalų, odą dirginančių tirpiklių, alergiją sukeliančių
konservantų. Vaikams dovanokite medinius, nelakuotus, nedažytus žaislus,
medžiagines ar megztas lėles, akrilinius dažus, paprasto molio.
Tęsinys – spausdintiniame „Tavo vaiko“ žurnale