Pastaruoju metu žinių laidose vyrauja prastos naujienos apie ekonomiką. Nemažai daliai žmonių tai tampa pagrindine streso priežastimi. Infliacija, augančios kainos, didėjančios skolos ir mažėjančios pajamos, nedarbo grėsmė…Nuolatinės kalbos apie galimą pasaulinę ekonominę depresiją ar net pasaulio galą. Mūsų vaizduotė kuria siaubingiausius (nebūtinai realius) ateities gyvenimo planus! Jaučiame nuolatinį psichologinį spaudimą, blogėja net ir fizinė sveikata. Ar įmanoma išgyventi be liūdesio ir sveikatos praradimo?
Prisiminkime kas yra stresas
Stresas įvairiuose žodynuose, žinynuose apibrėžiamas kaip protinis, emocinis ar fizinis krūvis arba įtampa, panaši į susikrimtimą. Vienas pirmųjų šios srities tyrinėtojų vengrų kilmės kanadietis gydytojas endokrinologas Hansas Selje (Hans Seyle) (1907–1982) stresą apibrėžė kaip „necharakteringą kūno atsaką į kokį nors reikalavimą“. 1936 m. H. Selje pirmasis pavartojo streso terminą ir sukūrė streso teoriją, kuri yra aktuali ir šiam metui. Nedidelis stresas skatina; didelis stresas sekina. Pavyzdžiui, šioks toks nerimas prieš egzaminą gali pagerinti suvokimą bei gebėjimą spręsti užduotis, padeda prisiminti dalykus, kurie atrodė užmiršti, ir tinkamiau pasirengti atsakymui.
Tačiau didelis stresas tiesiog ‚sprogdina“ kūną iš vidaus, „drasko jį į gabalus“. Taip yra, todėl, kad stresinė reakcija apima mintis, emocijas, cheminius pokyčius smegenyse ir kūne, taigi ir šių pokyčių pasekmes – fizinius pojūčius. Galiausiai išsivysto liga. Jei apsilankysite pas psichiatrą, jis, nuodugniai jus ištyręs, pasakys, kad tai, kas su jumis vyksta, yra reakcija į sunkų stresą ir adaptacijos sutrikimas.
Streso poveikio pasekmės*
• Fiziniai simptomai: miego sutrikimai, raumenų įtampa, galvos skausmai, virškinimo sutrikimai ir nuovargis.
• Emociniai ir elgesio simptomai: nervingumas, nerimas, mitybos įpročių pokyčiai, taip pat persivalgymas, entuziazmo ar energijos netekimas, nuotaikos pokyčiai.
• Dėl streso žmonės dažnai nesveikai elgiasi. Jie piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais ar rūkymu, dažnai pasirenka netinkamą maistą.
*Nepamirškite, kad visi šie simptomai gali atsirasti ir dėl kitų medicininių ar psichologinių priežasčių. Todėl būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Streso nauda ir pavojai
Stresas yra vidinis organizmo procesas, kuris padeda žmonėms tvarkytis su išorinėmis grėsmėmis ir iššūkiais. Dėl stresą sukeliančių veiksnių įtakos mūsų kūnai išskiria į kraują vadinamąjį streso hormoną kortizolį. Tačiau užsitęsęs kortizolio išsiskyrimas, nesulaukdamas būtino atpalaiduojančio atsako, sukelia nuolatinį stresą. Jam veikiant vystosi aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, raumenų audinio pažeidimai, nevaisingumas, vaikams sutrinka augimas, slopinama imuninė sistema, spartėja senėjimo procesai, gausėja pilvo riebalų, sutrinka atmintis ir sunkėja mokymasis.
Ekonomikos ar proto krizė?
Labai įdomius ir originalius pastebėjimus pateikia streso specialistas psichologas Grandville J. Jo nuomone, lyderiams, susijusiems su finansine krize, yra būdingi sutrikusios smegenų veiklos požymiai. O tai – tipiškos ilgalaikio streso poveikio pasekmės, dėl kurių slopinami aukštesnieji smegenų centrai, atsakingi už intelektą, sprendimus, įžvalgumą, etiką ir emocinę pusiausvyrą. Galima ginčytis, bet tai gali būti viena iš svarbių dabartinės pasaulinės krizės priežasčių.
Stresas slopina aukštesniuosius smegenų centrus, lemiančius įžvalgumą, intelektą ir teisingų sprendimų priėmimą (Grandville J.)
Dėl streso primityvūs vidurinių smegenų centrai vadovauja elgesiui ir sukelia atitinkamą elgsenos modelį, kuris lemia:
• neatsakingumą,
• trumparegiškumą,
• nesąžiningumą,
• nejautrumą/abejingumą/kitų supratimo stoką,
• savanaudiškumą. Ekstremali egoizmo forma yra nepasotinamas politinės galios ar pinigų godumas.
Padeda draugai, tikėjimas, meditacija
Tyrimais jau yra įrodyta, kad streso poveikį veiksmingai mažina nuolatinės fizinės pratybos, ypač aerobika. Taip pat atsipalaidavimas, meditacija, maldos, psichoterapija, aktyvi dvasinė ir religinė veikla, socialinė parama.
Tyrimų metu pastebėta, kad:
• Socialinė parama ramina širdies ir kraujagyslių sistemą ir mažina streso hormonų koncentraciją
• Slaugos namuose atsitiktinai parinkti žmonės buvo suskirstyti į meditacijos ir nemedituojančią grupes. Po 3 m. buvo mirę ketvirtadalis nemedituojančiųjų, tačiau nei vienas iš medituojančiųjų.
• Tyrimais nustatyta, kad tie, kurie reguliariai lankosi bažnyčioje, miršta rečiau: 53 proc. mažiau nuo koronarinės širdies ligos; 53 proc. mažiau dėl savižudybių; 74 proc. mažiau nuo kepenų cirozės.
Socialinė parama, psichoterapija, meditacija ir maldos padeda mums įveikti nemažai sunkių gyvenimo momentų. Ir, nors apie religijos įtaką nėra vienareikšmės nuomonės, tačiau priklausymas tuos pačius įsitikinimus išpažįstančiai bendruomenei ir bendra veikla tikrai padeda susidoroti su stresu. Pas psichiatrus besilankantiems asmenims trūksta būtent to. Dažnai tenka girdėti, kad jie negauna jokios socialinės paramos, gyvena izoliuotą ir vienišą gyvenimą, nedalyvauja jokių bendruomenių veikloje, dažnai kenčia dėl gilaus emocinio skausmo, susilpnėjusios fizinės sveikatos ir nemokėjimo susitvarkyti su sunkumais. Šiais laikais labai nesunku izoliuotis ir tapti vienišiumi, prarasti ryšį su žmonėmis, šeima ir savo bendruomene. Tuomet stresas gali daryti su mumis ką nori, nes mes neturime į ką kreiptis pagalbos, padrąsinimo ar patarimo.
Paprasta ir naudinga
Šypsokitės
Šypsena keičia jūsų nuotaiką, stiprina imuninę sistemą, padeda sumažinti kraujo spaudimą ir išskiria endorfinus, natūralius skausmo slopintojus, ir serotoniną – jie visi mažina stresą. Taip pat šypsodamiesi jūs atrodote patrauklesni ir jaunesni.
Giliai kvėpuokite
Praktikuokite „kvėpavimą pilvu“. Įkvėpkite pro nosį, naudokite savo diafragmą ir išpūskite pilvą. Iškvėpdami, pilvą įtraukite.
Įkvepiant, iš nosies kanaluose esančių „saugyklų“ išsiskiria azoto oksidas. Tai teigiamai veikia organizmą ir mažina širdies susitraukimų dažnį, kraujo spaudimą, raumenų įtampą ir streso hormono kortizolio koncentraciją.
Savarankiškas masažas
Ekspertai teigia, kad savarankiško masažo poveikis toks pats kaip ir profesionalaus masažo. Aprašomas tyrimas, nustatęs, kad gilus audinių masažas pagerina kraujo cirkuliavimą, raumenų atsipalaidavimą, pagerina judesius ir padidina endorfinų koncentraciją, kurie gerina savijautą.
Jūs galite masažuoti save nuo galvos iki kojų ar masažuoti specifinę sritį. Maždaug minutę laipsniškai spauskite jautrią sritį nykščiu ar pirštu. Atleiskite ir pakartokite. Pasitarkite su specialistu apie specifinę techniką.
Atpalaiduokite veido raumenis
Ištikus stresui žmonės linkę stipriai sukąsti dantis. Tai nėra gražu ir tikrai nepadeda atsipalaiduoti. Pamėginkite taip:
• Pajutę streso poveikį, atpalaiduokite kaklo ir žandikaulio raumenis. Nesukąskite dantų.
• Pajusite, kad žandikaulio atpalaidavimas automatiškai atpalaiduoja ir smilkinius, akis ir vokus.
Skruostų ir veido raumenų, po to kaktos ir galiausiai galvos odos atpalaidavimas taip pat padeda įveikti stresą.
Svajonės dieną
Psichologų vertinimu, žmonės dienos metu svajoja nuo trečdalio iki pusės laiko, nors atskira svajonė tetrunka vos kelias minutes.
• Kaip ir meditavimas, dienos svajonė suteikia smegenims trumpalaikį poilsį, kurio metu sumažėja įtampa ir nerimas ir „sugrįžtama“ atsigavus. Tai taip pat labai naudinga fobijoms ir nerimui kontroliuoti.
Valdomos dienos svajonės kaip vizualizacija ir kryptingas įsivaizdavimas yra metodai, leidžiantys pakeisti smegenų veiklą ir nukreipti ją malonių minčių ar prisiminimų link, kas padeda protui pailsėti ir atsigauti.
Mūsų gyvenimas kupinas įvairių įvykių, dažnai tokių, kurių mes negalime kontroliuoti, bet, deja, negalime ir išvengti (pvz., ekonominė krizė). Taigi stresas yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis, bet jis gali būti nesunkiai kontroliuojamas, jei mes laiku atpažinsime jo požymius ir jam įveikti pasinaudosime nesudėtingais metodais.
"Sveikas žmogus"