Erkinis encefalitas – liga, gąsdinanti ne vieną gamtos mėgėją. O įsisiurbus encefalito virusą galinčiai pernešti erkei, nerimaujame dėl savo sveikatos ir ateities. Ši liga turi kelis veidus.
Šiemet Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų skyriuje gydyti penki šia liga susirgę 20-40 metų asmenys – trys vyrai, dvi moterys. Keturi jų persirgo vidutinio sunkumo ligos forma, vienas – sunkesne. Erkės jiems buvo įsisiurbusios įvairiose Žemaitijos vietose.
Infekcinių ligų gydytoja Silvija Želnienė įsisiurbus erkei pataria mėnesį stebėti savo organizmą – jei virusas perduotas, per tą laiką išryškės pagrindiniai ligos simptomai.
Ar visi erkiniu encefalitu susirgę asmenys pakliūva į ligoninę?
Ligoninėje gydyti nebūtina, jei asmuo susirgo lengvesne – bendra infekcine – ligos forma. Persirgti ja gali namuose, net neįtardamas, kuo serga. Mat lengvesnė ligos forma pasireiškia į gripą panašiais požymiais. Į ligoninę žmogus paguldomas atsiradus meningito, meningoencefalito simptomatikai.
Kaip atpažinti erkinį encefalitą? Ar užsikrėtus šiuo virusu įkandimo vieta parausta?
Erkiniam encefalitui įkandimo vietos paraudimas nebūdingas. Ligos eiga 80 proc. atvejų yra dvibangė – pirmiausia pajuntami gripą primenantys požymiai: iki 38-38,5 laipsnio pakyla kūno temperatūra, būdingas bendras silpnumas, kaulų laužymas, nuovargis, nežymus galvos skausmas, svaigimas, gali kiek papykinti. Po 5 -7 dienų simptomai aprimsta ir 5-8 dienas žmogus jaučiasi visai neblogai. Apie 30 proc. užsikrėtusių asmenų išsivysto antra ligos fazė ir klinikoje išryškėja centrinės nervų sistemos (CNS) pažeidimo simptomai – stiprūs galvos skausmai, lydimi pykinimo, vėmimo, sąmonės, mąstymo sutrikimo, traukulių, pusiausvyros sutrikimo, paralyžių, tremoro. Išryškėjus šiems meningito, meningoencefalito ar meningoencefalomielito požymiams ligoniai būtinai hospitalizuojami.
Lietuvoje meninginė erkinio encefalito (EE) forma sudaro apie 44 proc. sergančiųjų, meningoencefalitinė – apie 52 proc.
Po kiek dienų įkandus erkei pasireiškia pirmieji ligos požymiai?
Trumpiausias laikas, literatūros duomenimis, – po trijų dienų. Bet dažniausiai po 7-14 dienų. Žinoma, ne visada žmonės ir pastebi, kad erkė buvo įsisegusi.
Kas sukelia šią ligą? Kaip jos išvengti?
Šią galvos smegenų dangalus ir parenchimą pažeidžiančią ligą sukelia virusas, gyvenantis laukinių gyvūnų organizmuose ir platinamas erkių. Kad nesusirgtume, rekomenduoju pasiskiepyti.
Žinau atvejų, kada žmonės, baimindamiesi šios ligos, skiepijosi jau po to, kai erkė įsisiurbė. Ar tai bepadės?
Ne, skiepas, jei žmogus užsikrėtė, jau nebeišgelbės. Mat susiformuoti žmogaus organizme imuniniam atsakui kovoje su virusu reikalinga apie du mėnesius. Žmogus visiškai apsaugotas nuo erkinio encefalito tampa praėjus dviem savaitėms po antrosios vakcinos dozės suleidimo.
Yra antivirusinių vaistų, kurių instrukcijose nurodyta, esą jie padeda ir nuo erkinio encefalito. Ar įkandus erkei nebūtų galima jų pagerti profilaktiškai?
Mes stacionare jų, gydydami erkinį encefalitą, nenaudojame ir neteko girdėti, kad jie būtų naudojami gydant šią ligą.
Ar dažni neįgalumo atvejai persirgus erkiniu encefalitu?
Trečdalis ligonių pasveiksta per tris mėnesius nuo ligos pradžios, trečdalis – per vienerius metus, trečdaliui persirgusiųjų lieka liekamųjų reiškinių ilgą laiką ar net visą gyvenimą. Mūsų ligoninėje gydytiems ligoniams išvykstant iš stacionaro stebėti vidutinio sunkumo liekamieji reiškiniai – atminties pablogėjimas, dėmesio, miego sutrikimas, galvos nežymus skausmingumas.
Sunkūs liekamieji reiškiniai po persirgto erkinio encefalito – pečių lanko raumenų parezė ir raumenų atrofija, koordinacijos sutrikimai.
"Skiepytis ne vėlu"
Jadvyga MALŪKIENĖ, Klaipėdos imunoprofilaktikos tarnybos vadovė
Artėja antrasis erkių aktyvaus siurbimosi periodas, todėl ne vėlu skiepytis. Vakcinos nuo erkinio encefalito šiemet pabrango bemaž dvigubai: iki 98 litų suaugusiesiems, 88 litų vaikams.
Šiemet vien mūsų tarnyboje paskiepyta 510 suaugusiųjų ir 91 vaikas. Pernai per visus metus – 554 suaugusieji, 157 vaikai. 2007-aisiais – 843 suaugusieji, 108 vaikai. Mūsų kontingentas nelabai keičiasi, o vakcinos pasidarė ilgalaikiškesnės. Prasitęsus intervalams tarp skiepijimų jų skaičius mažėja. Daugiausia skiepijasi žmonės, kurių darbas susijęs su miškais, gamta, nes jiems pavojus užsikrėsti erkiniu encefalitu didesnis.
Vakarų ekspresas