Didesnių mokesčių vaistams visi laukiame kaip atominio karo", – prasitarė vienos didmeninių vaistų tiekimo įmonių vadovas. Kas tie visi? Vaistų gamintojai, jų tiekėjai, vaistininkai ir ligoniai. ?Ekstra" pasidomėjo, kaip krizės įveikimo planas palies vaistų rinką, o kartu – ir kiekvieno žmogaus kišenę.
Bronchinė astma, širdies liga (sinusinė takichardija) ir trys stuburo išvaržos. Tokią negalią tenka pakelti 58 metų Petronėlei Bakanovienei. Ar sveikas žmogus gali įsivaizduoti, kiek pinigų per mėnesį vaistams išleidžia nedirbanti, II grupės invalidumą turinti moteris?
Už vaistus, užkertančius kelią astmos priepuoliams, kas mėnesį ji moka, atrodytų, nedaug. Bemaž visa šių vaistų kaina yra kompensuojama, tad už juos reikia primokėti apie 5 litus.
P.Bakanovienei nuolat tenka vartoti ne tik nuo priepuolių gelbėjančius vaistus, bet ir preparatą, mažinantį kraujospūdį ir šiek tiek retinantį širdies ritmą.
Per mėnesį už šiuos, taip pat kompensuojamuosius, vaistus moteris primoka apie 35 litus.
Bet kartais širdis ima daužytis, pulsas tampa labai dažnas ir vienos vaistų dozės nepakanka. Tuomet vaistų tenka nusipirkti papildomai", – paaiškino P.Bakanovienė.
Prieš porą mėnesių skubos tvarka jai buvo padaryta stuburo išvaržos operacija. ?Skausmai iki operacijos buvo žiaurūs. Negelbėjo jokie vaistai. Ir gėriau juos, ir leidausi, bet visos injekcijos – tarsi dūriai į pagalvę. Niekas negelbėjo, nes išvaržos spaudžiamas nervas kėlė skausmus, kurių nenuslopino net vaistai", – guodėsi moteris.
Per tris savaites, laukdama operacijos, ji vien vaistams nuo skausmo išleido apie 300 litų. Tad rugsėjį ligos iš jos piniginės ištraukė apie 350 litų.
Manęs laukia ne viena stuburo operacija: dar yra likusios dvi išvaržos, o ir stuburo slankstelius ties jomis teks sutvirtinti", – užsiminė moteris. Kad ir kas būtų, visą gyvenimą jai teks vartoti vaistus.
Permainų niekas nelaukia
Nieko ypatinga vaistinėje nepirkau. Paėmiau tik magnio preparato pakuotę mamai ir kraujagyslių sistemą reguliuojančių vaistų. Jų receptą buvo išrašiusi mano gydytoja. Sumokėjau apie 120 litų", – sakė praėjusią savaitę vaistinėje pakalbinta 56 metų moteris. Tai, ką ji pirko, buvo ?paprasti" -parduodami su receptais, bet nekompensuojamieji vaistai.
Kiek pinigų už šiuos vaistus moteris sumokės kitąmet, kai vaistai bus apmokestinti 20 proc. pridėtinės vertės mokesčiu (PVM)?
Šiuo metu visiems – ir kompensuojamiesiems, ir kitiems vaistams yra taikoma mokesčių lengvata: jie yra apmokestinti 5 proc. PVM tarifu. Vadinasi, tuos pačius vaistus
pirkdama sausį moteris turės sumokėti 15 proc., t.y. 18 litų brangiau.
Tačiau tai – tik teorija. Faktiškai visi nekompensuojamieji (receptiniai ir nereceptiniai) vaistai gali pabrangti dar smarkiau. Nes vaistų rinkoje galioja ir kitokių dėsnių.
Net ir žmonėms, kurie turi galimybę gydytis kompensuojamaisiais vaistais (pavyzdžiui, vaikai, sergantieji lėtinėmis ligomis, pensininkai, invalidai), už vaistus teks primokėti daugiau.
15 procentų – ne riba
Kaip keisis vaistų kainos, kai nebeliks PVM lengvatų?
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, 5 proc. PVM, taikomus kompensuojamiesiems vaistams, dengia valstybė. Žmogus, įsigydamas tokius preparatus, moka tik nustatytą priemoką, bet ne PVM.
Priemokos irgi nėra vienodos. Nes nevienodas yra vaistų kompensavimo lygis: kompensuojama ir 50, ir 80, ir 90, ir 100 proc. bazinės vaistų kainos.
Jeigu PVM padidėtų iki 20 proc., o bazinių kainų skaičiavimo tvarka iš esmės nesikeistų, žmonės, dažnai užsukantys į vaistines, vargu ar išvengtų akibrokštų.
Niekas nežino, kokie bus valdžios planai. Kol kas tėra sutarimas vaistams didinti PVM. Ir jeigu vaistų rinkoje išties nebus imamasi jokių kitokių priemonių, prognozuoti paprasta: vaistai pabrangs mažiausiai 15 procentų", – sakė UAB ?Berlin Chemie Menarini Baltic" Lietuvos padalinio vadovas Petras Letauta.
15 proc. mažiausiai, nes padidinus PVM atsiras gera proga ir tiekėjams, o gal ir vaistinėms, dar labiau padidinti nereceptinių vaistų kainas.
Tokie vaistai ligoniams taip pat yra būtini, kaip ir kompensuojamieji: jų medicininė vertė yra didelė.
Šiuo metu valstybė reguliuoja tik kompensuojamųjų vaistų kainas.
Nereceptinių preparatų antkainius reguliuoja nebent konkurencija. PVM kompensuojamiesiems vaistams šiuo metu yra įskaičiuotas į tą kainos dalį, kuri dengiama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.
Bet ar PVM padidėjus iki 20 proc., PSDF biudžetas bus pajėgus amortizuoti papildomas išlaidas?
Esu linkęs tuo abejoti, – kalbėjo P.Letauta. – Nes niekas nežada kompensacijoms skirti papildomų lėšų. Vadinasi, jei bazinė kaina nesikeis, tie likusieji 15 procentų PVM pabrangins ir šiuos vaistus: priemoka už juos padvigubės ar padidės dar daugiau".
Kartų vaistų skonį pajustų ir ligoninės, kurios pačios apsirūpina vaistais: padidėjęs PVM padidintų ir taip skurdžias ligoninių išlaidas vaistams.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką pacientai neturi mokėti už vaistus, kuriais jie gydomi ligoninėse. Bet patirtis rodo, kad vaistų, kurių neįstengia (o gal – ir nenori) nupirkti gydymo įstaiga, įsigyti tenka patiems ligoniams.
Dalies vaistų gali nelikti
Užmojis įvesti 20 proc. PVM tarifą vaistams suglumino ir kitus vaistų rinkos dalyvius.
Tokio pasikeitimo vaistų kainoms daromą įtaką būtų įmanoma prognozuoti tik žinant kitus su juo susijusius veiksnius", – sakė didmeninės vaistų tiekimo įmonės ?Armila" generalinis direktorius Remigijus Mielinis.
Ar tuo metu, kai padidės PVM, išaugs ir kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos? Ar atitinkamai bus didinama ir PSDF biudžete vaistams kompensuoti skiriama dalis? Ar būtų skiriama papildomų lėšų ligoninėms, kurios turės pirkti brangesnius vaistus?
Tai tarpusavyje susiję klausimai. Kol nėra atsakymų į juos, neįmanoma prognozuoti galimos PVM įtakos vaistų rinkai", – mano R.Mielinis.
Pasak UAB ?GlaxoSmithKline Lietuva" vadovo Kęstučio Čereškos, padidėjus PVM, atsirastų ir daugiau grėsmių: susiklosčius tam tikrai situacijai, naujesnių kompensuojamųjų vaistų (tų, kurių patento galiojimo laikas dar nėra pasibaigęs) mūsų rinkoje apskritai gali net nelikti. Kodėl?
Šiuo metu kompensuojamųjų vaistų kaina, už kurią juos Lietuvai parduoda gamintojai, yra nustatyta atsižvelgiant į šešių ES šalių tokių pat preparatų kainos vidurkį: Čekijos, Vengrijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Slovakijos. Jos vadinamos referentinėmis šalimis.
Anot K.Čereškos, pagal kainų lygį Lietuva laikoma mažų vaistų kainų šalimi. ?Iš mūsų, vaistų gamintojų, reikalaujama, kad vaistų kainos būtų panašios į referentinių šalių vidurkį arba būtų mažesnės už jį", – priminė K.Čereška. Todėl ir dalis patentinių vaistų Lietuvoje yra pigesni nei referentinėse šalyse. Tokia situacija netrunka pasinaudoti vaistų perpardavinėtojai: lygiagrečiu eksportu užsiimantys didmenininkai.
Yra vaistų, kurių kainos Lietuvoje santykinai yra labai mažos ir jie, esant laisvo prekių judėjimo galimybei, jau dabar išvežami iš Lietuvos. Yra buvę atvejų, kai du tris mėnesius rinkoje dėl šios priežasties nebuvo vienokių ar kitokių patentinių preparatų", – pasakojo K.Čereška.
Išlieka ir tikimybė, kad, apmokestinus vaistus didesniu PVM, vaistų gamintojai, oficialiai ir neoficialiai, bus dar labiau spaudžiami mažinti kainas. Tokiu atveju Lietuvos rinkos aprūpinimas vaistais apskritai gali sutrikti.
Viena, atsirastų gamintojų, kurie, nebeturėdami galimybių mažinti kainą, vaistų neparduotų Lietuvai. Antra, numušus kainas smarkiai padidėtų lygiagretus patentinių vaistų eksportas.
Noras spausti gamintojus paprastai sveikatos apsaugos sistemos valdininkams kyla taupymo sumetimais. Patirtis rodo, kad įsigilinti į situaciją jie nenori ir įsivaizduoja, kad Lietuva gyvena izoliuotai nuo viso pasaulio", – sakė K.Čereška.
Kad ir kokie vaistų kainų mažinimo scenarijai būtų sukurti, šioje vietoje visi jų padariniai kristų ant ligonių pečių: jie arba apskritai negautų paskirtų vaistų arba reikiamą gydymą gautų pavėluotai.
Mažesnė blogybė būtų nebent tai, jei valstybė, vaistams padidinusi PVM, tuo pat metu pradėtų reguliuoti ir nekompensuojamųjų vaistų prekybos antkainius. Toks reguliavimas Lietuvoje prieš kelerius metus egzistavo", – svarstė K.Čereška.
Vaistų aritmetika
Visa vaistų rinka mažmeninėmis (vaistinių) kainomis per metus sudaro apie 1,9 mlrd. litų.
Iš jų apie 0,9 mlrd. litų vaistų gamintojams sumokama iš PSDF biudžeto. Tai ambulatoriniam gydymui skirti kompensuojamieji vaistai, centralizuotai (ligoninėms) perkami vaistai bei tam tikros vakcinos.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, kompensuojamiesiems vaistams taikomą 5 proc. PVM dengia valstybė. Per metus tai sudaro apie 45 mln. litų.
Iš visos vaistų rinkos per metus surenkama apie 100 mln. litų PVM.
Padidinus PVM iki 20 procentų, valstybė per metus už visus nekompensuojamuosius vaistus (parduodamus su receptais ar be jų) surinktų apie 380 mln. litų.
Jei būtų priimta nuostata, kad visą kompensuojamiesiems vaistams tenkantį PVM dengia valstybė, tam prireiktų 180 mln. litų.
Kur patektų likusieji 200 mln. litų, surinktų kaip PVM už vaistus? Į bendrą valstybės ar į PSDF biudžetą?
Audrė Srėbalienė
Ekstra