Viena labiausiai paplitusių alergijos formų – augalų žiedadulkių sukelta alerginė sloga (šienligė). Šiems žmonėms ypač negailestingas šiųmetinis pavasaris, kai kone vienu metu pražydo daugybė medžių. Kodėl esame alergiški žiedadulkėms? Kaip pažaboti alergiją? Konsultuoja Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Ieva Bajoriūnienė.
Kaltos nekaltos žiedadulkės
Kodėl atsiranda alergija žiedadulkėms? Į klausimą atsako jau pats alergijos apibrėžimas: alergija yra perdėtas, nenormalus žmogaus gynybinės sistemos atsakas į įprastai nepavojingas medžiagas.
Taigi alergijos išsivysto, kai imuninė sistema klaidingai ima laikyti nekenksmingą alergeną, pvz., žiedadulkę, grėsme ir todėl pradeda gintis, t.y. gaminti jo antikūnus (specifinius imunoglobulinus E (IgE)). Šie specifiniai IgE nusėda ant „putliųjų ląstelių“, kuriose yra labai aktyvių molekulių (mediatorių). Kai alergenas pakartotinai patenka į organizmą, jį atpažįsta IgE ir kartu susijungę pažeidžia putliąsias ląsteles, kurios tada „sprogsta“ ir atpalaiduoja mediatorius – histaminą ir kitas medžiagas, sukeliančias alergijos simptomus.
Ryškiausias alergija žiedadulkėms (šienligės) simptomas – slogos (čiaudulio, nosies niežulio, varvėjimo iš nosies ar sutrikusio kvėpavimo per nosį) ir akių simptomų (perštėjimo, raudimo, ašarojimo) pasikartojimas kasmet tuo pačiu metu, kai žydi tam tikri augalai. Ligos požymiai paryškėja išvykus į gamtą, saulėtą ir vėjuotą dieną.
Nukeliauja šimtus kilometrų
Alergiją sukelia vėju išnešiojamos medžių (lazdyno, skroblo, alksnio, beržo, ąžuolo), pievų žolių (motiejuko, miglės, eraičino, svidrės ir kt.) ir piktžolių (kiečio, kiaulpienės, balandos, varpučio, pelyno, dilgėlės ir kt.) žiedadulkės. Augalų žydėjimo sezono metu žiedadulkių yra visur, jos gali nukeliauti šimtus kilometrų. Net jei šalia namų nėra pievos, rugių lauko ar lapuočių miško. Augalų žiedadulkių patenka ir į patalpas jas vėdinant.
Jautriems žiedadulkėms žmonėms simptomai pasireiškia, kai žiedadulkių koncentracija ore pasiekia tam tikrą lygį (tai priklauso nuo augalo rūšies, vidutiniškai 10–20 žiedadulkių 1 oro m3).
Pavojus alergijos negydant
Įtarti ligą gali kiekvienas, tačiau, norint tiksliai nustatyti diagnozę ir tinkamai ją gydyti, būtina apsilankyti pas gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą. Netinkamai gydoma liga – ne tik varginantys simptomai, bet ir įvairių komplikacijų rizika. Ilgalaikių stebėjimų rezultatai rodo, kad sergantieji alergine sloga dažniau suserga ir bronchų astma.
Mokymas apie ligą sukeliančius alergenus ir jų pašalinimas leidžia veiksmingiau valdyti ligą. Žmogus turi žinoti, kokie alergenai sukelia ligos simptomus ir kaip jų išvengti.
Gydymas medikamentais parenkamas individualiai, įvertinant ligą sukėlusį veiksnį, ligos sunkumą ir trukmę. Dažniausia vartojami vaistai: antihistamininiai (tabletės, purškalai į nosį ar lašai į akis), vietinio poveikio gliukokortikosteroidai (purškalai į nosį), kromonai (purškiami į nosį ar lašinami į akis) ir kiti. Dar vienas veiksmingas alerginės slogos, sukeltos augalų žiedadulkių, gydymo būdas yra specifinė alergenų imunoterapija. Šiandien gydytojai specialistai gali pasidžiaugti turintys nemažai teorinių žinių apie alergijos rizikos veiksnius ir alerginių ligų išsivystymą, šiuolaikines alerginės ligos nustatymo priemones, veiksmingą ir saugų medikamentinį gydymą.
Parengė Anastasija Aleksandrova
Sveikas žmogus