Nacionalinei gimdos kaklelio vėžio programai kasmet skiriama vis daugiau pinigų, tačiau moterų kasmet patikrinama vis mažiau. Šeimos gydytojai ir ginekologai ginčijasi, kas iš jų turėtų dėti daugiau pastangų, kad patikra vyktų aktyviau.
Kur rasti moterų
Gimdos kaklelio vėžys išlieka lyderiu tarp onkologinių susirgimų, nusinešančių daugiausia moterų gyvybių. Tam, kad ši kraupi statistika pasikeistų, Lietuvoje pradėta įgyvendinti gimdos kaklelio vėžio patikros programa.
Nors joje pinigai skiriami ir už pacienčių informavimą, tačiau apie įgyvendinamą prevencinę vėžio programą bei galimybę nemokamai pasitikrinti pranešama tik pusei gydymo įstaigų pacienčių.
Šeimos gydytojai ir ginekologai tarpusavyje nesutaria dėl atsakomybės pasiskirstymo: kas turėtų pacientes labiau skatinti nemokamai tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio.
Šeimos gydytojai ginasi, jog moterų patikrinimu dėl gimdos kaklelio vėžio labiau turėtų būti suinteresuoti ginekologai. Šie esą privalėtų skleisti daugiau informacijos ir raginti pacientes pasitikrinti.
"Nejau vaikščiosime po namus?" – į pastabas dėl vangumo atšauna šeimos gydytojai.
Jie teisinasi, kad moterų informavimą apsunkina beveik nebenaudojami laidiniai telefonai, o rašyti laiškus – per brangu. Tad pasitikrinti pasiūloma tik dėl kokių nors sveikatos problemų į polikliniką atėjusioms pacientėms.
Nacionalinė gimdos kaklelio vėžio patikros programa Lietuvoje įgyvendinama nuo 1994 m. Ji skirta ikivėžiniams gimdos kaklelio susirgimams ir pradinėms vėžio stadijoms išsiaiškinti.
Pagal šią programą kartą per trejus metus profilaktiškai tikrinamos moterys nuo 25 iki 60 metų.
Neskuba tikrintis
Šiemet gimdos kaklelio prevencinei programai skirta daugiau pinigų nei pernai, tačiau patikrinamų moterų kasmet mažėja.
Pernai ši programa Klaipėdos ir Tauragės apskrityse atsiėjo 888 tūkst. litų. Tačiau ji buvo įgyvendinta tik 73,5 proc. Pernai tepinėlių tyrimams per pusmetį buvo paimta mažiausiai nuo programos pradžios.
Prieš porą metų buvo skirta per 856 tūkst. litų, tačiau patikrinta vos 70,7 proc. moterų.
Šiemet moterų patikrai skirta šiek tiek daugiau nei 934 tūkst. litų – beveik 50 tūkst. litų daugiau nei pernai. Tačiau ar nepritrūks norinčiųjų pasitikrinti?
Per pirmąjį šių metų pusmetį planuota patikrinti per 12 tūkst. moterų. Informuotos apie šią programą buvo daugiau nei 10 800 pacienčių.
Nors apie programą informuotų moterų procentas gana didelis, tačiau abejojama, ar visos jos pasinaudos galimybe nemokamai pasitikrinti.
Trūksta informacijos
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėja Zina Daublienė negalėjo konkrečiai atsakyti, kodėl nemokama patikra sulaukia vis mažiau moterų dėmesio.
Medikė spėjo, kad rūpinimąsi savo sveikata užgožė krizė bei materialiniai rūpesčiai. Ji neatmetė galimybės, kad nemažai moterų yra išvykusios gyventi į užsienį.
Z.Daublienė mano, kad galbūt trūksta informacijos apie šią programą, galbūt ši informacija nepasiekia visų moterų, kurioms ši patikra būtų aktuali.
Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėja Irina Bondarenko įsitikinusi, kad programa pasitvirtina – apie ją puikiai žino šeimos gydytojai, slaugytojos, ginekologai.
Tai, kad vis mažiau moterų pasitikrina, I.Bondarenkos manymu, lemia tyrimo specifika – pacientės tikrinamos kas trejus metus. Programa gyvuoja seniai, tad per šį laiką nemažai tinkamo amžiaus moterų jau patikrinta.
Abi akušerės-ginekologės vienu balsu pasisakė už programos teikiamą naudą. Statistiniai duomenys patvirtina, kad pastaraisiais metais gerokai padaugėjo nustatomų vėžinių susirgimų ankstyvojoje stadijoje ir ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų. Tokiais atvejais pacientes galima sėkmingai išgydyti.
Taip pat pastebėta, kad sumažėjo atvejų, kai gimdos kaklelio vėžys nustatomas vėlyvose stadijose.
Lemia programos specifika
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Jankus paaiškino, kad gimdos kaklelio patikros programai skiriami pinigai nevisiškai panaudojami dėl įvairių priežasčių.
Viena jų – specifinis tyrimas. Norint paimti citologinį tepinėlį nepakanka tik ateiti į gydymo įstaigą, kaip pavyzdžiui Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvaujantiems vyrams.
Kad būtų galima paimti tepinėlį, turi būti tam tikra ciklo diena. Dalis tepinėlių būna paimti nekokybiškai, tad netinka tyrimui ir pan. TLK atstovas taip pat neatmetė galimybės, kad nemažai potencialių programos dalyvių yra išvykusios į užsienį.
Pasak G.Jankaus, kas turėtų būti suinteresuotas moterų skatinimu pasitikrinti, neturėtų kilti diskusijų – už patikrą pinigus gauna pirminė grandis, šeimos gydytojai, tad jie ir yra atsakingi už šios programos įgyvendinimą.
Ligonių kasos gydymo įstaigoms sumoka tik už patikrintas pacientes.
Medik