GRYBELINĖS LIGOS
Dažniausiai
grybelinėmis odos ligomis užsikrečiama nuo sergančių gyvūnų arba žmonių (taip
pat nuo daiktų). Ypač gresia pavojus vaikams, tiesiogiai liečiamiems naminius
gyvūnus. Šiluma ir drėgmė, pavyzdžiui, sporto salėse, baseinuose ar bendro
naudojimo dušuose, netiesiogiai skatina grybelių augimą. Jie apsigyvena tose
odos vietose, kurios stipriai
prakaituoja, ypač vasarą. Tai sąlygoja ir mažiausi odos pažeidimai, per kuriuos
braukiama valantis prakaitą. Todėl labai svarbu prižiūrėti vaiko odą,
„skiepyti“ įprotį dažnai plautis rankas. Grybelinių susirgimų yra įvairių,
todėl svarbu žinoti susirgimų simptomus ir kaip tai atrodo.
Siūlinių grybelių (hifomicetų) požymiai
• Kūno
odos grybelis — tai apvalūs ar ovalo formos niežulį sukeliantys odos židiniai,
kurie didėja spindulio principu, o centre vėl užgyja. Jų kraštai būna raudoni,
iškilūs, aiškiai apibrėžti ir pleiskanoti. Kasantis galima sukelti pūlingą
infekciją.
•
Galvos odos grybelis panašus į kūno odos grybelį, tačiau išplitęs plaukuotoje
galvos dalyje. Jis taip pat sukelia niežulį, o kasymasis gali sukelti
infekciją. Plaukai pažeistose vietose lūžinėja arba plotais iškrenta
(trichofitija). Kita grybelinė galvos liga suformuoja miltingus, pleiskanotus
apvalius židinius su sulūžinėjusiais plaukais. Ji būna išplitusi vienodai storu
sluoksniu galvos odoje. Tai vadinama mikrosporija ir ji gali paplisti vaikų
darželiuose arba mokyklose labai plačiai. Tai pastebėjus būtina pranešti, tam
kad būtų užkirstas kelias grybeliui plisti.
•
Kojų grybelis. Tarpupirščiai ir minkštos odos dalys tarp pado ir pėdos šonų
būna paraudusios ir pleiskanotos. Jos gali sukelti papildomus uždegimus, o dėl
to susidaro šlapiuojantys, niežintys ir pleiskanojantys židiniai. Papildomai
atsiranda intensyvaus kvapo kojų prakaitavimas. Infekcijos šaltiniai yra
baseinų ir viešbučių dušai ar sporto salių grindys, jeigu treniruojamasi
basomis kojomis. Grybelinę infekciją skatina sintetinės kojinės ar pėdkelnės,
guminiai batai, sportiniai bateliai ir pigūs batai lietais guminiais padais.
Jais avint, kojos prakaituoja ir tampa imlios grybelinėms ligoms. Dėl šių
priežasčių, vaikas turi avėti gerą avalynę, kad nekiltų nereikalingų problemų.
• Nagų grybelis (siūlinis grybelis) pasiekia nago guolį ir
auga kartu su nagu aukštyn. Nagas pasidaro trapus, storas, permatomas, pieno
spalvos. Patekusios bakterijos ir prakaitas sukelia intensyvaus kvapo
infekcijas. Susirgus bet kuria grybeline liga, būtina kreiptis į gydytoją.
Gydytojo pagalba
• Gydytojas paskirs gydymą, atsižvelgdamas į ligos pobūdį:
priešgrybelinius tirpalus gydyti šlapiuojantiems židiniams, tepalus — sausiems
ir pleiskanojantiems židiniams, tepalus be
riebalų — mišriems židiniams.
•
Retais atvejais gydytojas gali skirti priešgrybelinius vaistus gerti.
•
Prieš gydant nagų grybelį, pirmiausia reikia pašalinti pažeistą nagą. Jis
suminkštinamas tepalais arba pašalinamas chirurginiu būdu.
Padėkite savo vaikui
•
Norint išvengti pakartotinės infekcijos, labai svarbu nustatyti, kur vaikas
užsikrėtė grybeliu.
•
Nagų grybelis gydomas ilgus mėnesius!
•
Vaikui leiskite plaukioti baseine ir sportuoti tik tada, kai gydytojas duos
sutikimą.
•
Iškritus plaukams, vaikas gali nešioti kepuraitę, kol plaukai ataugs.
•
Sergant grybeline kojų liga, būtina papildoma kojų higiena. Kojas reikia plauti
kas rytą ir kas vakarą iš pradžių šiltu vandeniu, paskui — šaltu, šluostyti vis
nauju (kitu) rankšluosčiu. Vaikas turėtų mūvėti atsparias virinimui
medvilnines kojines ir keisti jas kasdien. Uždarose
patalpose
geriausiai tiktų avėti odiniais sandalais. Tinka stiprūs batai, pusbačiai ir
sportiniai bateliai su priešgrybeliniu
aerozoliniu preparatu.
•
Grybeliai išnyksta tik gydomi priešgrybeliniais medikamentais ilgą laiką
(dažniausiai ilgiau nei 2—3 savaites, o kojų ar nagų grybelio gydymas tęsiasi
daugelį mėnesių).