Vis daugiau mamų negali sau leisti prabangos auginti vaikutį namuose ilgiau
negu metus. Nuo vienerių iki trijų metų mokama 93 litų per mėnesį šeimos pašalpa
verčia mamas grįžti į darbą tada, kai jų aukselis dar tik mokosi žengti pirmąjį
žingsnį ir tarti pirmąjį „mama“. Kai šeima neturi paslaugiųjų močiučių ar
neišgali samdyti auklės, jie mažylį atiduoda į lopšelį. „Tavo vaiko“ žurnalistai
nusprendė savo akimis įsitikinti, kaip valdiškuose namuose adaptuojasi metų ar
pusantrų pypliukai.
Priima ne visur
Tądien, kai pasibeldėme į vaikų lopšelio- darželio „Žiedas“ mažiausiųjų grupę,
buvo pietų metas. Metų ir septynių mėnesių Germantas čia tikras senbuvis –
lopšelį lanko jau pusę metų. Nė nežvilgtelėjęs į mus vyrutis susikaupęs stengėsi
sriubos lėkštėje pagauti mėsos gabalėlį. Ir ne tik pagavo, bet ir įsidėjo jį į
mažą burnelę. Pats! Tokie savarankiški pipirai šiandien nestebina auklėtojų,
nors dauguma metinukų čia atėjo nemokėdami valgyti, kalbėti, prašytis ant puodo
ar net… vaikščioti. Direktorė Česlava Orlovska sako, kad pagal įstatymą į
lopšelius priimami vaikai nuo 1 iki 3 metų, į darželius – nuo 3 iki 7. Vilniaus
lopšelyje darželyje „Giraitė“ prieš metus įsteigta lopšelio grupė vaikams nuo
metų, nes pasak direktorės Arinos Petrovos, norinčiųjų vis daugėja. Štai vakar
pas ją atėjo dvi mamos nešinos pusmečio kūdikėliais ir užrašė juos į lopšelį nuo
vienerių metukų. Pagrindinė priežastis, genanti mamas iš namų – jos grįžta į
darbą, o auklei – nėra pinigų. Tačiau yra ir tokių šeimų, kurios gyvena sočiai
ir laimingai, bet mažus vaikus į lopšelius atiduoda todėl, kad vaikai juose
bendrautų su bendraamžiais.
Mažiau ašarų
Mūsų kalbintos pedagogės vienbalsiai teigė, kad metų vaikas lopšelyje
adaptuojasi lengviau negu trijų ar keturių. ,,Tai, kad vaikas verkia
atsiskirdamas nuo mamos, yra normalu. Juk keičiasi erdvė – iš dvidešimties
kvadratų kambario vaikas patenka į trigubai didesnę erdvę, čia nauji žmonės,
daiktai. Būtų keista, jei vaikas niekaip nereaguotų į pasikeitimus“ – sako Arina
Petrova. Mažiausieji šį atsiskyrimą išgyvena lengviau – gal jie nelabai
supranta, kas čia vyksta, gal lengviau priima svetimus žmones. Pusantrų metukų
Darių tėtis pratino bene du mėnesius – ateidavo į grupę, pabūdavo su juo – ir
tai buvo bene ilgiausias laikotarpis, kol priprato vaikas. Kitiems vaikams buvo
paprasčiau. „Kita vertus, į darželį atėjus penkiamečiui, čia jau būna
susiformavęs grupės kolektyvas, bendraamžiai sunkiai priima naujoką į savo
tarpą“ – pastebi pašnekovė.
Sauskelnės, čiulptukas, buteliukas
Tai, kad atėjusieji nemoka prašytis ant puoduko – ne bėda. Sako, kad vaikų
būryje mokytis lengviau, negu namuose: „Pavalgo vaikučiai, ir juos sodina ant
puodukų. Pažaidžia valandėlę – ir vėl sodina. Ne visoms mamoms namuose užtenka
tiek kantrybės. Jos skundžiasi, kad namie vaikai bėga nuo puoduko, tuo tarpu
darželyje viskas paprasčiau“. Teoriškai metų vaikai turėtų miegoti du kartus,
tačiau mūsų aplankytuose lopšeliuose tėvai pageidavo, kad jų atžalos miegotų
kartą. Išimtis – beveik trimetė Gabrielė. Ją tėvai kas rytą atveda dar prieš
septynias ryto, todėl apie vienuoliktą, nesulaukusi visų, mergaitė „lūžta“
miegučio.
Pasitaikė, kad metų lopšelinukas nemokėjo pats kramtyti – auklėtojos kurį laiką
jam trynė maistą it kūdikiui. Beje, lopšelio ir darželio maisto porcijų dydis
skiriasi, todėl už lopšelį tėvai atitinkamai moka mažiau, negu už darželio
grupę. Skirtumas – apie keliolika litų. Skiriasi ir kai kurie patiekalai.
Mažulėliai vietoj bulvių plokštainio gauna mėsos maltinuką, o vietoj guliašo –
žuvies kotletuką. Pedagogės tvirtina, kad metų – pusantrų vaikai yra valgūs,
palyginus su vyresniaisiais. Jie suvalgo viską ką siūlo, kai tuo tarpu
darželinukai jau įnoringiau žiūri į maistą.
Pasikeitę vaikai
Dar ir dabar kai kurios dabartinių mamų mamos mena tarybinius laikus, kuomet
palikti lopšelyje net ir dešimties mėnesių kūdikį nebuvo keista. Anuomet nebuvo
įstatymo, saugančio mamoms darbo vietą iki trejų metų, todėl moterys buvo
priverstos grįžti į darbą dar neatsigavusios po gimdymo. Specialiai
nevaikščiojantiems pipirams buvo įrengti maniežai, kur jie leisdavo savo
dieneles. Auklėtoja Aldona Pupkevičiūtė turi keturiasdešimties metų darbo stažą
– dar ir šiandien lopšelyje – darželyje „Giraitė“ moteris (auklėtinių šaukiama „baba“)
dirba su pačiais mažiausiais lopšelinukais. „Vaikai šiandien labai pasikeitę –
jie daugiau žino, nenusėdi vietoj, jiems tik keisk ir keisk veiklą, reikia
tikrai daugiau išradingumo, negu anksčiau“ – prisipažįsta moteris. Po
Nepriklausomybės atgavimo masiškai užsidarę lopšelių grupės šiandien pamažu
atsigauna iš komos. „Aš pati lankiau lopšelį nuo metukų ir neprisimenu jokių
blogų emocijų“ – į klausimą, ar toks ankstyvas vaiko vedimas į lopšelį nekenkia
vaiko psichikai, atsako „Žiedo“ direktorė. „Darbuose paskendę tėvai mažai
dėmesio skiria savo vaikams, pastarieji tampa vis labiau nervingesni. Būna, kad
tėvai pamiršta iš darželio pasiimti savo vaikus. Ir tokių atvejų daugėja“ – sako
pedagogė.
Mamos patirtis:
Silvija, auginanti ketverių Emilį ir pusantrų metų Miglę (foto)
„ Kai tik sutvarkiau sūnaus gimimo dokumentus, jį iš karto užrašiau į keletą
netoliese esančių darželių. Tai, kad metų sūnų atidaviau į lopšelį, o ne palikau
su aukle, iš dalies lėmė pinigai. Pirmą dieną lopšelyje pabuvome kelias
valandas, mačiau, kad kolektyve sūnui patiko. Vėliau kurį laiką ėjom po pusę
dienos. Lopšelis nekėlė mums jokių reikalavimų: žadėjo keisti sauskelnes,
pratinti ant puoduko, mokyti savarankiškai valgyti. Buteliukai, čiulptukai,
mėgstami žaislai – viską leido atsinešti. Grupėje net viena lova su lingėmis
buvo, kad esant reikalui, būtų galima migdyti pasupant. Pasisekė, kad grupėje
daugiausia būdavo šeši vaikai, o kartais –tik du. Gaila tik, kad su tokiais
mažiukais auklėtojos neidavo i lauką. Rudenį gražiomis dienomis juos dar
išvesdavo pasivaikščioti, bet žiemą jie tupėdavo grupėje. Kita vertus, sūnus gan
anksti išmoko valgyti pats, prašytis ant puoduko, įprato prie disciplinos.
Kadangi sūnus adaptavosi lengvai, ir dukrą nusprendžiau leisti panašaus amžiaus
– metukų ir trijų savaičių. Tačiau sekėsi prasčiau – Miglė buvo labiau
„mamytukė“, be to, tada dar nevaikščiojo ( dažniausiai sėdėdavo pas auklėtojas
ant kelių arba buvo manieže). Nenusisekė su ligom – jau po keturių dienų
„pasigavom“ anginą ir sirgom tris savaites. Maždaug po mėnesio pratinimo dukra
noriai pasilikdavo visai dienai. Lopšelio pliusai – pusantrų metukų Miglė bando
valgyti pati, supranta paliepimus, daug ramiau reaguoja į svetimus žmones ir
pasikeitusią aplinką. Minusai – ne visada maistas lopšelyje tinka mažiukams –
pavakariams kartais duoda baltos mišrainės, garnyras būna iš žirnelių. Be to,
grupėje po pusę dienos dirba keturios skirtingos auklėtojos, todėl vaikui sunku
priprasti prie tiek daug žmonių.
• Prieš leisdami vaiką į lopšelį – darželį, ateikite susipažinti su aplinka,
auklėtojomis, ugdymo programa, pagal kurią dirbama;
• Papasakokite auklėtojoms, koks jūsų vaikas – ką mėgsta, kokiom ligom serga,
pasakykite, ko tikitės iš darželio;
• Sužinoję, koks režimas lopšelyje, pasistenkite ir namuose eiti miegoti,
žaisti, valgyti panašiu laiku;
• Duokite vaikui šaukštą į rankas, nebijokite, kad pats valgydamas jis
apsitaškys;
• Pamažu pratinkite prie puoduko, miegojimo be čiulptuko ir buteliuko;
• Pirmą dieną lopšelyje pabūkite valandą, kitomis dienomis pamažu ilginkite
laiką.
Psichologo komentaras:
Antakalnio Psichiatrijos konsultacijų centro (tel. 8685 61848) vaikų psichologė
Lina Kalinauskienė:
Gerai, jei vaikas lopšelyje būna ne visą dieną. Tada jis turi galimybę išmokti
bendrauti su vaikais, nepasiilgsta tėvų taip stipriai, kaip vaikai, būnantys
visą dieną. Ankstyvo leidimo į darželį privalumas yra tas, kad vaikas turi
galimybę užmegzti ilgalaikį, pastovų santykį su dar vienu suaugusiu žmogumi-
auklėtoja. Dėl to labai svarbu tėvams stebėti, ar vaikui patinka auklėtoja, ar
ji sugeba gerai, greit užmegzti kontaktą su vaiku, ar jai patinka vaikas.
Mažų vaikų smegenys vystosi labai sparčiai, ši smegenų raida priklauso nuo to,
kiek ir kokių galimybių vaikas turi patirdamas jį supančią aplinką. Lopšelyje
aplinka yra pritaikyta tokio amžiaus vaikams, suteikia turiningą patyrimą. Dėl
to kasdienį ėjimą į lopšelį galime tapatinti su kasdieniu smegenų treniravimu.
Lopšelyje vaikas gauna įgūdžių, kuriuos namų sąlygomis vaikui suteikti sunkiau –
tai bendravimo su kitais vaikais patyrimas, įvairių įgūdžių lavinimas (pvz.,
muzikos).
Jeigu vaiką tenka palikti lopšelyje visai dienai, reiktų daug dėmesio skirti
vaiko pratinimui, supažindinimui su lopšelio aplinka. Labai svarbu neskubėti
vaiko palikti vieno visai dienai. Tėvams reikia žinoti, kad normalu yra jausti
nerimą, kaltės jausmą, išsiskiriant su mažu vaiku. Taip pat normalu, kad vaikas
verkia ir liūdi išsiskirdamas su mama.
Nors kai kuriuose moksliniuose tyrimuose kalbama apie ankstyvo vedimo į lopšelį
visai dienai privalumus, bet yra daugiau tyrimų, teigiančių, jog iki dviejų metų
vaiką geriau auginti namie, prižiūrint vienam asmeniui, negu leisti į darželį
visai dienai. Kalbant apie trijų metų vaiką, mokslininkų nuomonė yra beveik
vieninga – tokio amžiaus vaiko raidai darželis suteikia geresnes galimybes negu
auginimas namie.