Jei vaikas nevalgo – ligos simptomas ar gudravimas?

Labai dažna mamų, auginančių vaikus, pokalbių tema – mažylis nenori
valgyti.Tėveliai , visokiais metodais norintys priversti vaikutį valgyti, tampa
net populiarių anekdotų veikėjais. ,,Kąsnelį už mamytę, už tėvelį…“ – girdime
tėvų maldavimą ir realiame gyvenime.

Apetito vaikai netenka dėl įvairių priežasčių, bet būna ir taip, kad paaugliukai
šitaip manipuliuoja tėvų jausmais siekdami kokio nors tikslo. Kaip reikėtų
tėveliams elgtis, kai vaikas demonstratyviai atsisako siūlomo maisto?

Neblogų rezultatų pasiekiama, kai tėvai su vaikais nutaria valgyti konkrečią
valandą. Vaikai informuojami, kad tarp valgymo valandų jie negalės užkandžiauti:
nevalgei pusryčių – lauksi pietų ir t.t. Galima imtis net labai griežtų
priemonių – užrakinti virtuvę, šaldytuvą, kad vaikas nepradėtų smaguriauti pirma
laiko. Be to, šaldytuve laikykime tik pačius reikalingiausius produktus.
Tėveliams į parduotuvę teks keliauti kasdien, bet tikslas bus pasiektas – vaikai
nebeieškos šaldytuve ,,ko nors užkąsti“.

Kai kurie vaikai pradeda nevalgyti kokio nors konkretaus patiekalo, produkto.
Šią ,,ligą“ efektyviai išgydo mama, patiekdama patiekalą kiekvienam šeimos
nariui. Tiesdama lėkštę su garuojančiom bulvytėm broliui ar sesei,
besiožiuojančiam vaikui ji pareiškia: ,,Kadangi tu nemėgsti bulvių, tai jų ir
nesiūlau.“ Iš pradžių vaiką ši žinia nudžiugins, bet tai, kad jis išskiriamas iš
kitų, jį nemaloniai nustebins. Po kurio laiko, šiai procedūrai besikartojant,
vaikas greičiausiai neiškęs: ,,Aš persigalvojau – įdėk ir man bulvių, tik
nedaug.“ Mamai belieka pasidžiaugti, kad sūnus pradėjo valgyti ,, nemėgstamas“
bulves, ir akcentuoti savo pažadą, kad ji nevalgančio vaiko nekankins savo
maldavimais. Taip ,,nevalgus“ mažasis šeimos narys, nesulaukęs tėvų dėmesio,
greit pamirš savo kaprizus.

Jeigu tėvai pastebi, kad vaikas valgydamas žaidžia, jie turi šį žaidimą
nutraukti. Mažyliui išsakomas ultimatumas – arba jis viską gražiai suvalgys,
arba eis nuo stalo ir lauks, kol jam bus vėl pasiūlyta valgyti. Jei vaikas
nepaklūsta, mama tylėdama nuima lėkštę, nuveda mažylį nuo stalo ir nebereaguoja
į jokius vaiko riksmus, grasinimus… Jeigu vaikas pajunta nors mažiausią tėvų
nuolaidžiavimą, manipuliavimas jų jausmais tęsis. Tėvai, norėdami priversti
vaiką valgyti, neturi parodyti savo gailesčio. Besiskundžiančiam alkiu vaikui
tėvai turėtų ramiai paaiškinti: ,,Mes žinome, kad tu alkanas, bet privalai
iškentėti, kol vėl ateis valgymo metas.“

Apgalvotas tėvų elgesys greitai išspręs nevalgumo problemą.

Parengė Marija Eimantienė