Australijoje mokslininkai susidomėjo juodosios arbatos poveikiu žmogaus organizmui, ypač jos įtaka kraujotakai. Johnas Hodgsonas ir bendraautorių atlikto šešių mėnesių trukmės tyrimo išvados teigia, kad juodosios arbatos vartojamas siejamas su 2–3 mm Hg arterinio sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimu. Duomenys pateikiami lyginant grupes po 3 ir po 6 mėnesių. Visi dalyviai kelias savaites prieš tyrimą nuolat vartojo juodąją arbatą. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: pirmoji visiškai nutraukė arbatos vartojimą, o antroji šešis mėnesius gėrė juodąją arbatą, kitaip tariant, niekas nepasikeitė, nebent teko atsisakyti įprasto arbatos gardinimo pienu. Galimos kelios hipotezės, kalbant apie kraujospūdžio skirtumą tarp tiriamųjų grupių, kurių šios publikacijos diagramos bei diskusija paaiškinti negali. Pirmoji yra ta, kad vartojusiųjų juodą ją arbatą kraujospūdis sumažėjo, bet nėra visiškai aišku, koks veikimo mechanizmas galėjo lemti šį kritimą. Įtakos galėjo turėti pienas, kuris įprastai buvo pilamas į arbatą iki tyrimo pradžios. 2007 m. atliktame Mario Lorenzo ir bendraautorių tyrime pateiktose išvadose apibendrinama, kad pienas neutralizuoja teigiamą arbatos veikimą organizmo kraujagyslėms. Antroji galimybė – kraujospūdžio padidėjimas placebo grupėje. Galimai arbatos nevartojimas buvo lemiamas veiksnys, kuris nutraukė vieną iš kraujospūdžio kontrolės mechanizmų. Dar nėra išaiškinta, ar toks kraujo spaudimo padidėjimas yra grįžimas iki bazinio tiriamojo kraujospūdžio ribos (kuri buvo sumažinta geriant arbatą), ar visgi lemia patologinį kraujo spaudimo padidėjimą. Reikia tolesnių atsitiktinių imčių tyrimų, lyginančių tiriamųjų grupes, geriančias tiesiog juodąją arbatą, arbatą su pienu, bei kontrolinę, nuolat nevartojusią arbatos grupę, kurios kraujospūdis būtų normos ribose. Toks tyrimas taip pat padėtų išsiaiškinti, ar juodoji arbata gali sumažinti asmenų, vartojančių antihipertenzinius vaistus, kraujo spaudimą.