Vienintelė kliniškai patvirtinta apsaugos nuo gripo priemonė yra vakcinos ir tam tikri vaistiniai preparatai, skirti profilaktikai. Tačiau yra ir kitų svarbių patarimų, kurių reikėtų laikytis, kad gripas neaplankytų Jūsų ir Jūsų šeimos. Šiek tiek žinant apie ligą ir apie ją sukeliantį virusą bei apie šio viruso plitimo būdus, įmanoma sumažinti užsikrėtimo tikimybę. Įsibėgėjus šaltajam metų laikui verta prisiminti apie gripą ir profilaktines apsisaugojimo nuo šios ligos priemones.
Kas yra gripas ir kokie virusai jį sukelia?
Gripas yra oro lašeliniu būdu plintanti virusinė infekcija. Tai ūminis kvėpavimo takų susirgimas. Gripas pavojingas dėl šios ligos sukeliamų komplikacijų ir gretutinių susirgimų (jei jų yra) paaštrėjimo. Ypatingai daug gripo atvejų pasitaiko šaltuoju metų laiku, tuomet įvairiuose Lietuvos regionuose skelbiamos epidemijos, kartais ir pandemijos. Vienais metais sergamumas gripu didesnis, kitais – mažesnis, tačiau pasitaiko ir sezonų, kai sergamumas siekia net 10 procentų. Tuomet uždaroma daugybė įstaigų ir tai tampa ne tik sveikatos, bet ir ekonomine problema.
Gripo virusas skirstomas į tris pagrindinius tipus (gentis): A, B ir C. Nuo gripo tipo priklauso jo patogeniškumas. Pastebėta, kad gripo atvejus dažniausiai sukelia A genties gripo virusas, tačiau visi trys gripo viruso tipai yra patogeniški žmonėms. A tipo gripo virusas taip pat kenksmingas žinduoliams ir paukščiams, B tipo gripo virusas kenksmingas ir šeškams, ruoniams, o C tipo gripo virusas patogeniškas ir kiaulėms, šunims (gripo virusas dar vis plačiai tiriamas). Gripo A virusas linkęs sukelti pandemijas (kai susirgimų skaičius dar didesnis, nei esant epidemijai) ir epidemijas. B tipo virusas taip pat sukelia gripo epidemijas, o C tipo virusas už susirgimus atsakingas retai ir linkęs sukelti tik pavienius atvejus.
Kaip plinta ši liga ir kokie simptomai jai būdingi?
Gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu. Ligos šaltinis – jau sergantis žmogus arba dar tik užsikrėtęs žmogus. Šis virusas labai lengvai plinta su seilėmis – nusikosėjus arba nusičiaudėjus. Užtenka įkvėpti tokio oro arba paliesti užterštą paviršių ir nešvariomis rankomis pernešti šį virusą ant veido. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po vienos, dviejų ar trijų parų. Dažniausiai inkubacinis laikotarpis trunka 48 valandas.
Gripo simptomų aštrumas priklauso nuo asmens organizmo būklės, jų sunkumas gali skirtis. Dažniausi simptomai yra gana aukšta temperatūra, sloga, gerklės skausmas, galvos, sąnarių, raumenų skausmai, sausas kosulys, apetito sumažėjimas. Pacientas taip pat dažnai skundžiasi akių raudonumu bei skausmu ir kaulų „laužymu“, nuovargiu, silpnumu. Rečiau pasitaiko pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, išbėrimas.
Koks gripo gydymas ir kaip nuo jo apsisaugoti?
Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai gripas gydomas antibiotikais, nes jis dažnai painiojamas su bakterinėmis infekcijomis. Būtina žinoti, kad gripo viruso antibiotikai neveikia, o jų vartojimas gali tik dar labiau pasunkinti ligos eigą. Profilaktikai ir gydymui gali būti vartojami nukleozidų analogai arba neuraminidazės inhibitoriai, tačiau šiuos vaistinius preparatus tik esant reikalui paskiria gydytojas. Kaip ir minėta prieš tai, vienintelė patvirtinta apsaugos priemonė yra skiepai. Vakcinacija ne tik padeda išvengti sunkių gripo sukeliamų komplikacijų (pavyzdžiui, sinusito, ausų ir plaučių uždegimo), bet ir lėtinių ligų eigos pasunkėjimo, atsirandančio susirgus gripu. Skiepytis prieš gripo sezoną verta kiekvienam, tačiau tai itin svarbu senyviems pacientams, nėščioms moterims, sveikatos priežiūros specialistams, lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams ir visiems, kurie gyvena ten, kur didesnė gripo viruso plitimo rizika (pavyzdžiui, globos namuose). Susirgimo gripu tikimybę sumažina ir profilaktinės priemonės – dažnas bei kruopštus rankų ir nosies plovimas (kasdieniniam naudojimui rekomenduojamas izotoninis jūros vanduo Quixx Soft), geras patalpų vėdinimas, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas, viešųjų vietų vengimas (ypatingai epidemijų metu).
Jau susirgus svarbu kuo skubiau kreiptis į gydytoją ir vėliau gydytis namuose – ilsėtis, gerti daug skysčių, stebėti savijautą ir simptomus.
Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė
