+0
-1
-1

Olandijos mokslininkai nustatė, kad priartėjus prie draugo, šeimos nario ar mylimo žmogaus per 60 centimetrų, mūsų kūno temperatūra pakyla net dviem laipsniais. Vis dėlto, temperatūrą veikia ne tik malonios emocijos. Ji dažniausiai pakyla karščiuojant, kai organizmas kovoja su ligos sukėlėjais. Aukšta temperatūra gali būti pavojinga, todėl susirgus svarbu ją stebėti.

Kada susirūpinti?

37–38 laipsniai – dar nedidelė temperatūra. Vertėtų sunerimti, jeigu ji nenukrenta porą dienų arba ima kilti.

39–40,5 laipsniai – aukšta temperatūra. Ji nualina visą organizmą: krūvį patiria širdis, organizmas dėl gausaus prakaitavimo praranda skysčių. Esant tokiam karščiavimui gali prasidėti haliucinacijos ir net ištikti šilumos smūgis.

Daugiau nei 40,5 laipsnių – gali grėsti pavojus gyvybei, nes sutrinka kvėpavimo sistema.

Taigi, termometras turėtų būti po ranka. „Camelia“ vaistininkai pastebi, kad jauni žmonės, ypač studentai, dažnai termometro nelaiko būtinu daiktu ir retai jį turi. Todėl blogai pasijutus darbe ar universitete vaistininkai ragina tiesiog ateiti į artimiausią vaistinę ir nemokamai pasimatuoti temperatūrą moderniu bekontakčiu termometru. Laiku pastebėję kylančią temperatūrą ir pradėję gydytis, greičiau pasveiksite.

Kas įspėja apie kylančią temperatūrą?

Apie karščiavimą dažniausiai praneša krečiantis šaltis, „žąsies oda“ ir gausus prakaitavimas. Taip pat pablogėja bendra savijauta, jaučiamas silpnumas, nuovargis, skauda galvą, raumenis, dingsta apetitas, apima mieguistumas. Pajutę šiuos požymius, būtinai pasimatuokite temperatūrą.

Ką daryti esant aukštai temperatūrai?

Turėdami temperatūros ir eidami į darbą ar paskaitas, neleisite organizmui pagyti, todėl karštis gali kilti, o sveikata stipriai pablogėti. Jei pradėjo krėsti šaltis, ėmėte prakaituoti, o termometras rodo daugiau nei 38 laipsnių ir nekrinta, geriau pasilikite namuose ir pabandykite sumažinti karščiavimą. „Camelia“ vaistininkai pataria:

1. Atsigulkite į lovą, šiltai apsiklokite ir išgerkite karštos liepžiedžių, aviečių stiebų, šeivamedžio žiedų arbatos. Ji padės „išprakaituoti“ infekciją. Apsirenkite medvilniniais drabužiais (kojinės, marškinėliai), kurie gerai sugeria drėgmę. Suprakaitavę drabužius būtinai pakeiskite švariais.

2. Karščiavimą sumažinsite dėdami ant kūno šaltus kompresus tose vietose, kur yra stambių kraujagyslių (kur galima užčiuopti pulsą), taip pat galite išsitrinti kūną drėgnu rankšluosčiu.

3. Būtinai vėdinkite kambarį ir palaikykite jame 18 laipsnių temperatūrą. Kol patalpą vėdinate – pabūkite kitame kambaryje.

4. Jei kūno temperatūra aukšta ir nekrinta keletą dienų, kreipkitės į gydytoją – jis nustatys karščiavimo priežastį ir paskirs karščiavimą mažinančių vaistų.

Kada karščiavimas tampa pavojingas?