Kai skydliaukės sutrikimai ima kelti pavojų

Gali būti, kad visi šie simptomai – jodo deficito jūsų organizme ir endeminio gūžio – strumos – vystymosi pasekmė. Prasidėjus tokiai patologijai nei joduota druska, nei kiti produktai, kurių sudėtyje yra šio mikroelemento, jau nebepadės.

 

 Jodo deficito problemą įveikti visai nesudėtinga. Juk jodas – pigus halogenas, o ne brangusis metalas. Atrodo, amerikiečiai yra paskaičiavę, kad šalies mastu jodo profilaktika vienam žmogui per metus kainuoja vos vieną centą. Tuo metu vienintelio paciento su tokia skydliaukės patologija kaip struma gydymas kainuoja šimtus milijonų dolerių. Dauguma mūsų per dieną gauname 40–80 mkg jodo, kai rekomenduojamoji norma yra 150 mkg. Nėščiosioms ji, beje, dar didesnė – 200 mkg per dieną, tačiau dažna besilaukianti moteris, priklausomai nuo to, kokiame regione gyvena, jodo gauna 2,5–5 kartus mažiau nei reikia.

Daug jodo yra jūros žuvyje, jūržolėse, kiek mažiau – gėlavandenėse žuvyse. Tačiau pagrindinis jodo šaltinis vis dėlto yra augalinis maistas. Atrodytų, papildyti jodo atsargas dėl to turėtų būti dar paprasčiau, bet yra, kas tam kliudo. Pavyzdžiui, kalcio ir fluoro druskų perteklius organizme sukelia sąlyginį jodo nepakankamumą.

 

 „Užslėptas badas“

Kodėl, jei viskas taip blogai, niekas neskelbia pavojaus?

Skelbia, tik ne visi ir ne visada girdime, apie ką mus įspėja medikai. Galbūt dėl to, kad nedidelis jodo deficitas žmogaus organizme dažnai nepasireiškia jokiais išoriniais simptomais. Dėl to specialistai jį ir vadina „užslėptu badu. Žmonėms, gyvenantiems regionuose, kuriuose galimas jodo stygius, medikai pataria gardinti maistą joduota druska (santykis turėtų būti 1–2,5 g kalio jodido 100 kg druskos). Vartojant ją nuo ankstyvo amžiaus, galima apsisaugoti nuo strumos, o esant padidėjusiai skydliaukei, pristabdomas ligos progresavimas. Dėl tos pačios priežasties itin nepalankiuose regionuose mokyklinio amžiaus vaikams net skiriama 1–2 mg kalio jodido per savaitę.

 

Jeigu organizmas gauna mažiau kaip 100 mkg jodo per parą, pradeda vystytis vadinamasis kompensuojamasis skydliaukės išvešėjimas. Jos masė kartais padidėja iki 40–60 g, kai normali siekia iki 35 g.

 

 Vis dėlto jodo nepakankamumas aplinkoje dar nėra nuosprendis. Daugybė tokiomis sąlygomis gyvenančių žmonių niekada nesuserga struma. Taip yra dėl to, kad ligai atsirasti, be jodo trūkumo aplinkoje, reikalingi ir kiti veiksniai. Prie to prisideda ir nesubalansuota mityba, fizinis persitempimas, prastos socialinės ir buities sąlygos, įvairios intoksikacijos, nervų ir endokrininės sistemos sutrikimai, su lytine branda susiję hormoniniai pakitimai organizme. Kai negauname pakankamai jodo iš aplinkos, o šį trūkumą kompensuoti turintys vidiniai organizmo mechanizmai yra sutrikę, kraujyje ir skydliaukės audiniuose sumažėja jodo lygis. O tai jau sąlygos ligai atsirasti. Struma paprastai susergama jauname amžiuje, iki trisdešimties. Po 30 metų ši liga retesnė. Taip pat dažniau serga moterys nei vyrai – tai veikiausiai susiję su hormoniniais organizmo ypatumais. Kol endeminis gūžys nedidelis, žmogus neturi jokių nusiskundimų dėl sveikatos, tad jeigu struma diagnozuojama, tai dažniausiai įvyksta atsitiktinai: per išorinę gydytojo apžiūrą, atliekant tyrimą ultragarsu ar pan. Strumai įsigalėjus, gūžys užauga, ir dėl to, kad greta yra svarbūs vidaus organai – gerklos, trachėja, bronchai, stemplė ir kt., – atsiranda įvairių negalavimų. Pavyzdžiui, pasikeičia ir užkimsta balsas, kamuoja sausas kosulys, sutrinka rijimas, pakeitus kūno padėtį, užklumpa dusulio priepuoliai. Kartais miegant gali net sutrikti kvėpavimas ir iškilti pavojus gyvybei – taip atsitinka pasislinkus trachėjai. Jeigu gūžys sudirgina arba suspaudžia nervų kamienus, kai kuriose kūno vietose gali sutrikti prakaito išsiskyrimas, atsirasti akies plyšio pakitimų, išsiplėsti akies vyzdys (tai vadinama Hornerio sindromu). Kartais gūžys susiformuoja už krūtinkaulio, tada vienu ryškiausių simptomų gali tapti dusulys, spazminis kosulys, patankėjęs širdies ritmas, astma, kvėpavimo sutrikimai. Gali struma sutrikdyti kraujotaką. Kai jungo vena kraujas teka ne taip, kaip derėtų, pasilenkus galvoje juntamas spaudimas, po kaklo oda išryškėja venos. Išsiplečia ir viršutinėjekrūtinės srityje esančios venos. To pasekmė – padidėjęs kraujospūdis ir dešiniojo širdies skilvelio hipertrofija. Endeminis gūžys gali net išprovokuoti kraujo išsiliejimą į smegenis. Dar viena galima strumos komplikacija – skydliaukės uždegimas (tiroiditas). Tačiau ne vienintelė: iškyla ir hipotireozės (galinčios išsivystyti net į miksidemą – įgytą skydliaukės hipofunkciją), endeminio kretinizmo, tireotoksikozės, taip pat skydliaukės audinio virtimo piktybiniu augliu grėsmė. Pastaroji komplikacija, kai skydliaukės audinys sutankėja ir ima sparčiai augti, dažnesnė esant mazginiam gūžiui.

 

iMed