Lietuviai – rami ir kantri tauta, todėl nenuostabu, kad kalbėti apie vidurių užkietėjimą pas mus kone tabu. Drovus lietuvis geriau valandų valandas praleis tualete, bet gydytojui apie šią „intymią“ problemą TIKRAI nepasisakys. Tačiau tiesa tokia, kad vidurių užkietėjimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, gali būti rimtas vėžio signalas. O negydomas pasunkėjęs tuštinimasis žmogų gali vesti į neviltį, iš kurios jis pats išsivaduoti nebegali.
Kai tualetas tampa kančiaLėtinis vidurių užkietėjimas – tai retas, pasunkėjęs ar nevisavertis tuštinimasis. Šis sutrikimas gali kamuoti iki trečdalio pasaulio žmonių, dažniausiai vyresnio amžiaus. Paprastai kalbėti apie tai, kad viduriai užkietėjo, galima tuomet, kai žmogus tuštinasi rečiau kaip kas 48 val., o tualete sugaišta daugiau nei keliolika minučių. Dažnai kartu su išmatomis gali pasirodyti kraujo, o iki galo pasituštinti taip ir nepavyksta.
Teigiama, kad vidurių užkietėjimas – vienas iš storosios žarnos vėžio požymių. Pasak Baltijos ir Amerikos klinikos direktoriaus medicinai, koloproktologo prof. Dainiaus Pavalkio, tai nėra absoliuti tiesa. „Kai vidurių užkietėjimas atsiranda ne dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip stiprus antibiotikų kursas, stresas, įvarių raminamų vaistų vartojimas, apsilankymas egzotiškoje šalyje ar pan., visada reikia pagalvoti apie tai, ar tai nėra pirmasis vėžio sindromas“, – sako specialistas. Jeigu dėl netikėtai ir be priežasties atsiradusio vidurių užkietėjimo kenčiančiam žmogui dar yra ir kitų rizikos veiksnių, tokių kaip vyresnis nei 50 metų amžius ar šeimos nariai, sergantys onkologinėmis ligomis, – jis privalo nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju.
Gydytojų pagalbos reikėtų ieškoti ir tuomet, kai vidurių užkietėjimas kamuoja jaunesnius žmones. Pasitaiko, kad šią problemą jie slepia kelis mėnesius ar net metus. Dėl užsitęsusio vidurių užkietėjimo dažnai atsiranda itin skausmingų išangės įplyšimų, kurie negali sugyti, kol nebus išgydytas vidurių užkietėjimas. Taip žmogus papuola į uždarą ratą, iš kurio pats išsikapstyti nebepajėgia.
Pasak prof. D. Pavalkio, į vidurių užkietėjimą reikia žvelgti filosofiškai – nei per daug nervintis, nei išgyventi, nei gerti raminančius lašus. Reikia ateiti ir pasikonsultuoti su tokių ligonių tyrimo ir gydymo patirtį turinčiais gydytojais.
Gydytis pačiam nepatartina„Pirminė konsultacija mūsų klinikoje kainuoja vos 150 litų, o dažnai tik jos pakanka atsakyti, kodėl žmogus priverstas kamuotis tuštindamasis“, – sako prof. Dainius Pavalkis. Po apžiūros gydytojas ne tik nustatys vidurių užkietėjimo diagnozę ir paskirs reikalingus tyrimus, bet ir sudarys gydymo planą.
„Nesistebiu, kodėl žmonės, kankinami vidurių užkietėjimo, vengia kreiptis į gydytojus. Juk, nuėję į valstybinę gydymo įstaigą, jie dažniausiai susiduria ne tik su eilėmis prie kabinetų, bet ir su gydytojų abejingumu. Ten tiesiog nėra laiko išklausyti žmogaus, įsigilinti į jo problemą, o juk tai vienas svarbiausių dalykų, norint padėti“, – sako D. Pavalkis.
Baltijos ir Amerikos klinikoje, tiriant ir gydant vidurių užkietėjimą, dalyvauja nemažai įvairių specialistų: gastroenterologai, koloproktologai, endoskopuotojai, dietologai, kartais net psichologai ar psichoterapeutai. „Naujausia technika atliekama kolonoskopija – patikimiausia diagnostikos priemonė, padedanti nustatyti, ar vidurių užkietėjimas nėro storosios žarnos vėžio ar kitos ligos simptomas. Noriu pabrėžti, kad ji pas mus atliekama su narkoze, todėl jokių nemalonių pojūčių pacientas nepatiria“, – apie endoskopijos ypatumus pasakojo gydytoja gastroenterologė Ieva Stundienė.
Kai kuriais atvejais, kai diagnozuoti ligą ar priežastį vien šio tyrimo pagrindu sunku, nes akivaizdžios ligos ar pakitimų storojoje žarnoje nėra – žarnų turinio tranzitui įvertinti gali būti atliekamas rentgenokontrastinių žymenų tranzito žarnomis ar kiti tyrimai. „Tai iš pirmo žvilgsnio nesudėtingas, tačiau išties naujausias pasažinis tyrimas žymenimis. Pacientui duodama išgerti smulkių dalelyčių – žymeklių, kurie matomi atliekant rentgeno tyrimą. Po kelių dienų jį atlikus, žiūrima, kaip tie žymekliai išsidėstė žarnyne. Pagal tai galime nustatyti, kuri jo vieta nedirba“, – sako Baltijos ir Amerikos klinikos gydytojas.
Nustačius vidurių užkietėjimo priežastį, gydytojai parenka tinkamiausią tam žmogui gydymą, kartais prireikia net operacijos. Gydytis pačiam, tinkamai nediagnozavus ligos, nepatartina ne tik dėl to, kad galite „pražiopsoti“ besivystantį strorosios žarnos vėžį, bet ir dėl to, kad vaistinėse galima rasti begalę įvairių vidurių užkietėjimui gydyti skirtų vaistų, ir pačiam išsirinkti tinkamiausius praktiškai neįmanoma. Be to daugelis medikamentų turi įvairių šalutinių poveikių, todėl, netinkamai pasirinkus, problemos ne tik neišspręsite, bet ir galite prisidaryti naujų. Todėl geriau apsilankyti pas tinkamus specialistus, kad nereiktų vengti tualeto.
