Lietuvos gyventojai jau yra primiršę rūsčias žiemas, tačiau kiekvienais metais sausio – vasario mėnesiais vis dar pasitaiko keletas dienų, kai temperatūra nukrenta net iki -30 laipsnių C ir žemiau. Sausio 5 d. kai kur Lietuvoje taip pat jau užfiksuota -20 laipsnių C temperatūra. Šalčio poveikis dar labiau sustiprėja, kai pučia stiprus vėjas. Net ir vidutinio stiprumo šaltis kartu su vėju gali pakenkti labiau nei vien stiprus šaltis, perspėja SAM Visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus specialistai.
Jei oras labai atšąla ir ypač jei pučia stiprus vėjas:
• Be reikalo neikite iš namų. Jei tai neišvengiama, būtinai tinkamai apsirenkite, lauke stenkitės būti kuo trumpiau, nesileiskite į kelionę vienas, pakeliui stebėkite bendrakeleivius. Tai ypač įsidėmėtina vienkiemių gyventojams, kai iki artimiausių gyvenamųjų namų atstumas yra pakankamai didelis. Visada turėkite su savimi degtukų.
• Apsirenkite šiltai ir patogiai. Avalynė, kaip ir drabužiai, turi būti laisva – „puse numerio“ per didelė. Venkite pirštuotų pirštinių, siauros avalynės. Ypač gerai apsaugokite tas vietas, kurios kažkada jau buvo nušalusios. Venkite sintetinių drabužių, tinkamiausi yra iš vilnos, šilko, nes jie sulaiko daugiau kūno šilumos. Viršutinis rūbų sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną. Jei jaučiate, kad per šilta, nusiimkite vieną drabužių sluoksnį. Jei drabužiai sušlapo, nedelsdami pakeiskite juos sausais.
• Patartina pakankamai pavalgyti. Maistas turėtų būti kaloringesnis negu šiltu metų laiku, kad organizmas sugebėtų pagaminti daugiau energijos. Dažnai gerkite arba valgykite ko nors karšto, tai padeda palaikyti kūno temperatūrą.
• Negerkite alkoholio. Išgėrus išsiplečia odos kraujagyslės, greičiau prarandama šiluma ir padidėja bendrojo sušalimo rizika. Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gresia greitesniu galūnių nušalimu.
• Neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę.
• Vakare patepkite atvirus odos plotus riebiu kremu. Esant reikalui ir ryte prieš einant į lauką veidą ir rankas pasitepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens.
• Prieš išeidami į šaltį, patrinkite rankas, veidą ir ausis.
• Pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas, t.y. mankštinkite veido raumenis.
• Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines (geriausiai tinka medvilninės ir vilnonės). Senas geras patarimas, jei nėra tinkamesnių priemonių, kojas galima apvynioti laikraščiu, apsimauti polietileninius maišelius ir tik po to apsiauti batus. Tokie „autkojai“ gerai sulaiko šilumą.
• Venkite didelio fizinio krūvio, sunkių darbų šaltyje, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį, nes šaltas oras papildomai apkrauna širdį. Jei privalote dirbti lauke, šiltai apsirenkite ir dirbkite lėtai.
• Jeigu tenka ko nors laukti, šaltyje negalima stovėti ar sėdėti ramiai, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti.
Šalčio aukomis dažniausiai tampa:
• Pagyvenę žmonės, kurių prasta mityba, netinkama apranga bei būsto šildymas;
• Naujagimiai laikomi šaltose patalpose;
• Keliautojai, medžiotojai;
• Benamiai, daug alkoholio bei narkotikus vartojantis asmenys.
Sušalimas
Veikiamas šalčio organizmas greičiau praranda šilumą, nei ją pagamina, todėl gali sumažėti kūno temperatūra. Ši būklė vadinama hipotermija arba bendru kūno sušalimu. Šiurpulys ar drebulys – pirmasis ženklas, kad kūnas praranda šilumą ir gali sušalti. Tokiu atveju reikia kuo greičiau grįžti į patalpas.
Bendrasis kūno sušalimas – tai kūno temperatūros sumažėjimas (mažiau kaip +35°C). Krentant kūno temperatūrai, žmogus darosi viskam abejingas, mieguistas, sustingęs. Sumažėjus kūno temperatūrai, veikiamos smegenys ir žmogus nebegali aiškiai mąstyti bei gerai judėti. Tai ypač pavojinga, nes nukentėjęs asmuo nesuvokia, kas vyksta ir negali priimti adekvačių sprendimų. Pvz. sušalę žmonės dažnai nusprendžia pailsėti prisėsdami ar priguldami lauke. Jų širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau +30°C, žmogus gali mirti.
Pirmoji pagalba sušalus:
• Neškite nukentėjusįjį į kambario temperatūros patalpą;
• Nurenkite;
• Pamatuokite kūno temperatūrą, jei ji žemesnė nei 350 C, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą;
• Pirmiausiai sušildykite centrinę kūno dalį – krūtinę, kaklą, galvą, kirkšnis. Nukentėjusįjį galima šildyti vonioje. Paguldykite į +20°C vandens vonią. Per 10-30 min. vandens temperatūrą kelkite iki +37°C. Jei vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė ar tvarsčiai keičiama kas 2-3 min.). Ypač gerai sušildo kito, nesušalusio žmogaus, kūno šiluma. Po to nukentėjusįjį užklokite šilta sausa antklode;
• Jei nukentėjusysis sąmoningas ar sąmonę atgavo, duokite gerti šiltų, saldžių gėrimų;
• Jei būklė negerėja, kuo greičiau vežkite į gydymo įstaigą.
Žinotina:
Jei nukentėjusysis yra sušalęs ir nušalęs, pirmiausiai teikite pagalbą kaip sušalusiam.
Nušalimas
Dažniausiai nušąla drabužiais nepridengtos kūno vietos: ausys, nosis, skruostai. Neretai nušąla ir tos kūno vietos, kur dėl netinkamos aprangos būna sutrikusi kraujotaka – kojų ir rankų pirštai, pėdos. Nušalusi vieta praranda jautrumą, pakinta jų spalva.
Pirmoji pagalba nušalus:
• Kuo greičiau stenkitės patekti į šiltas patalpas;
• Nušalusią kūno dalį atšildykite įmerkdami pažeistą kūno vietą į kambario temperatūros vandenį arba dėkite kambario temperatūros tvarsčius ant nušalusių kūno dalių (pakanka 20 – 30 minučių). Jei žmogus nušalo galūnes, nepamirškite nuimti žiedų ar laikrodžių, kadangi atšildant nušalusias galūnes, jos tinsta ir papuošalus gali būti sunku numauti;
• Duokite gerti šiltų ir saldžių gėrimų;
• Nesmarkiai nušalus, kai arti nėra šiltų patalpų, veidą, nosį, ausis galima šildyti delnais;
• Galima šildyti nušalusią kūno dalį priglaudžianti prie šiltos kūno dalies, pvz. pažasties;
• Atšildymą galima užbaigti, kai nušalusių kūno dalių oda suminkštėja ir grįžta jutimai;
• Jei nušalusi vieta neatgauna jautrumo, kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Žinotina:
Nušalusių kūno vietų netrinkite (ypač sniegu), nes tai gali padidinti audinių pažeidimus. Jei šildant atsiranda pūslių, nustokite šildyti. Nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu ir sutvarstykite. Sutvarstytą kūno dalį (jeigu tai įmanoma) susukite į minkštą, storą audinį (pvz., antklodę, megztinį). Malšinkite skausmą. Skubiai vežkite nukentėjusį į artimiausią gydymo įstaigą.
Draudžiama nušalusias vietas šildyti tiesiogine šiluma (glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį, šildyti naudojant plaukų džiovintuvą ir pan.), kadangi pažeistos vietos yra nejautrios ir gali lengvai nudegti.
SAM info