Šlaplės, šlapimo takų, šlapimo pūslės infekcija gali užklupti bet kokio amžiaus žmones, o dažniausiai nuo jos kenčia moterys. Moterys dėl trumpesnės šlaplės dažniau serga šlapimo pūslės uždegimais – cistitais, šlapimo nelaikymu, ypač dažnai kamuojančiu pomenopauzės laikotarpiu. O vyrams dažniausiai pasitaiko šlapimo takų ir prostatos uždegimas – prostatitas, pasižymintis tarpvietės, sėklidžių skausmais, lydimais padažnėjusio šlapinimosi, susilpnėjusio šlapimo srovės. Be to, pastebimi dažnėjantys pacientų vyrų nusiskundimai sumažėjusia potencija, kuri dažniausiai atsinaujina išgydžius uždegimą.
Šlapimo takų infekcijų simptomai būna įvairūs: perštėjimas, deginimas šlapinimosi metu, karščiavimas, skausmai juosmens ar pilvo apatinėje dalyje. Nešalinant infekcijų sukeltų simptomų, negydant uždegimo, procesas gali tapti lėtinis. Vyrams netrunka išsivystyti prostatitas ar atsirasti simptomų, panašių į prostatos vėžį. Todėl ypač svarbu nenumoti ranka į pasirodžiusius pirmuosius nemalonius simptomus, gydyti ligą pačioje jos pradžioje. Esant šlapimo takų sudirgimui ar įtariant beprasidedantį šlapimo takų uždegimą, užkirsti kelią ligai šiandien galima ne tik visiems puikiai žinomais spanguolių preparatais, bet ir mūsų kraštuose augančiais vaistiniais augalais.
Meškauogių ir bruknių lapuose esanti veiklioji medžiaga arbutinas pasižymi antibakteriniu ir uždegimą slopinančiu poveikiu. Tačiau meškauoges rekomenduojama vartoti ne ilgiau nei 1 savaitę (4–5 kartus per metus), o bruknes – 3 savaites, kadangi lapuose esantis didelis kiekis rauginių medžiagų dirgina skrandžio gleivinę. Bruknės mažiau dirgina skrandį, pasižymi silpnesniu poveikiu ir dėl švelnesnio skonio ypač mėgstamos vartoti ligos pradžioje bei pabaigoje. Rykštenių žolė, kadagių uogos ir beržų lapai vartojami šlapimo išsiskyrimui skatinti, šlapimtakiams praplauti. Rykštenė taip pat pasižymi uždegimą slopinančiu, šlapimo takų ir pūslės lygiuosius raumenis atpalaiduojančiu poveikiu, tinka esant dirgliai šlapimo pūslei.
Vis dėlto vartoti pavienius vaistinius augalus vertėtų atsargiai. Galima rinktis specialistų jau sukurtus, subalansuotus jų mišinius – fitopreparatus, turinčius antibakterinių savybių, ir taip sumažinti lėtinio uždegimo vystymosi tikimybę. Norint tiksliau ištirti ligą, visada būtina kreiptis į gydytoją: net ir sergant lėtiniu, dažnai besikartojančiu uždegimu, dažnai pavyksta rasti uždegimo atsinaujinimo priežastį, parinkti tikslingą gydymo būdą.
Pagrindiniai veiksniai, sukeliantys šlapimo takų infekcijas, yra šaltis ir higienos taisyklių nesilaikymas. Maudymasis šaltoje jūroje, eketėje po pirties, besaikis alkoholio vartojimas, nesaugūs lytiniai santykiai gali tapti uždegimo priežastimi arba paskatinti jį atsinaujinti. Norint išvengti šių ligų, reikia apsaugoti urogenitalinę sistemą nuo šalčio ir peršalimo, stiprinti imunitetą, profilaktikai ar tik pajutus pirmuosius simptomus naudoti augalinius fitopreparatus, turinčius antibakterinių savybių, vartoti juos tik šviežiai paruoštus ir išgerti nedelsiant. Taip pat verta prisiminti, kad per dieną reikėtų suvartoti apie 3 litrus skysčių, gerti daug šarminių elementų turinčio mineralinio vandens; reguliariai šlapintis, jokiu būdu nesistengti sulaikyti šlapimo; laikytis asmens higienos, prieš ir po lytinių santykių nusišlapinti ir apsiprausti. Atminkite: šlapimo takų infekcijas būtina išgydyti iki galo, kad ilgainiui jos netaptų lėtinės. O pajutus pirmuosius nemalonius ligos požymius nedelsiant kreiptis į gydytoją – juk uždegimas neretai būna ir kitų rimtų ligų pakeleivis!
