Kai kuriems ypač nerimastingiems tėvams vaiko maitinimas tampa tiesiog
gyvenimo tikslu. Jie nuolat klausinėja vaikų, ar šie alkani. Skundžiasi auklėms,
kad jų vaikas nieko nevalgo ir yra labai liesas. Tėvai mylimą atžalą atkakliai
stengiasi pamaitinti, lyg maistas būtų tikras išsigelbėjimas. Taigi ką daryti,
jei stalas padengtas, o vaikas atsisako valgyti?Pradėti pokalbį apie taisyklingą mitybą geriausia nuo to, ko daryti negalima
bet kokiu atveju, rašo „Woman Journal“.
Neversk
Tai pirmoji ir pati svarbiausia taisyklė – negalima versti vaiko valgyti. Ir
juo labiau negalima bausti už tai, kad jis kažko nesuvalgė ir paliko. Maistinė
prievarta – netoleruotina: tai sukelia skrandžio susirgimus ir sutrikdo medžiagų
apykaitą. Jei vaikas atsisako net labai skanaus maisto, vadinasi, jis dar
neišalko. Jis nevalgys to, kas jam nepatinka. Ir nereikia bartis! Tavo mažylis
neturi krūpčioti nuo frazės „laikas pietauti“.
Neįkalbinėk
„Na, dar! Už tėvelį, už mamytę…“ – veikiausiai bent kartą ir tu griebeisi šio
triuko. Tačiau vaikas kaprizijasi ir nuolat atsikalbinėja. O tu toliau giedi
savo giesmelę: suvalgyk dar truputį, na, nors kažkiek! Bet juk įkalbinėjimai –
taip pat savotiška prievarta. Kraštutiniu atveju (tarkime, jei vaikui reikia
vaistų) galima griebtis įkalbinėjimų. Bet nebūk įkyri. Pabandyk viską pateikti
žaidimo forma.
Nežadėk
„Suvalgysi pietus – nupirksiu ledų“ arba „suvalgysi košę – leisiu ilgiau
pasivaikščioti“. Pažadai gali tapti dar pavojingesni nei įkalbinėjimai. Taip tik
išlepinsi vaiką. Maistas – ne ta priemonė, kuria galima pasiekti paklusnumo.
Papirkinėti vaiko negalima jokiais atvejais, kitaip jis net pusryčiauti ims tik
dėl kokio nors pažadėto dalyko.
Neskubėk
Kiekvienas vaikas turi savo valgymo tempą. Du vaikai prie stalo gali valgyti
skirtingu greičiu. Todėl varžybos „kas greičiau“ netiks. Neskubink vaiko, net
jei tikrai kažkur vėluoji. Arba atidėk reikalus, arba tegu vaikas nesuvalgo visų
pusryčių. Skubindama jam įvarysi baimę ir neurozę.
Jokių dirgiklių
Kai vaikas atsisėda už stalo, pasistenk, kad jo niekas neblaškytų. Išjunk
televizorių, radiją, paimk knygutes ir žaislus. Nuteik jį, kad dabar pietausite.
Maitinti vaiką, kai įjungtas televizorius, neteisinga ir kenkia jo sveikatai:
tai neigiamai veikia virškinimo procesą. Tačiau turėk omeny: jei vaikas
išsiblaškęs, vadinasi, dar neišalkęs. Neversk jo.
Nesijaudink!
Tai paskutinis ir svarbiausias „ne“: nesijaudink, kad vaikas (tavo nuomone)
mažai valgo. Neklausinėk jo „O ką tu valgei? O kiek tu valgei?“ Gali būti tikra:
kai tik vaikas praalks, jis būtinai tai praneš.
Maitindama vaiką būk rami. Jei jis nieko nesuvalgė, nekomentuok. Tiesiog paimk
lėkštę, bet iki kito valgymo neduok jam jokių saldainių ar sausainių.
Pediatrai tikina: vaikams nuo dvejų su puse iki penkerių metų reikia nedaug
maisto. Tos porcijos pakanka ir jėgoms palaikyti, ir normaliam vystymuisi. Geras
vaikų apetitas atsiranda tik esant septynerių metų. Mokykliniame amžiuje kur kas
rečiau išgirstame skundų dėl prasto vaiko apetito.
Kad su vaiku būtų mažiau problemų, pediatrai ir vaikų darželio auklėtojai
rekomenduoja:
• Išmokyk vaiką „maisto draudimų“. Paaiškink jam, kad negalima užkandžiauti
saldainiais ir sausainiais, negalima valgyti kreidos, maisto, kuris nukrito ant
grindų, neplautų vaisių ir daržovių: taip galima susirgti. Pagrįsk savo
draudimus.
• Svarbiau ne maisto kiekis, o kokybė. Maistas turi būti subalansuotas, įvairus,
gražiai patiektas. Nebaugink vaiko didelėmis porcijomis.
• Nupirk vaikui atskirą indų rinkinį. Išrink gražias nedideles lėkštutes. Mažose
lėkštutėse ir porcijos atrodys ne tokios bauginančios. Gerai, kai lėkštutės
dugną puošia įdomus piešinys: tai stimulas suvalgyti viską iki galo. Tegu vaikas
padeda tau virtuvėje: sudeda indus, atneša duoną. Maistą puošk žalumynais arba
gražiai sulankstyk servetėles.
• Yra itin aktyvių vaikų, kurie tiesiog negali ilgai nusėdėti vienoje vietoje.
Kad juos nuramintum, gali pietų metu skaityti knygą: tai padės jiems
susikoncentruoti.
• Laikykis mitybos režimo. Vaikas turi žinoti, kokiu maždaug metu jo pusryčiai,
pietūs ir vakarienė. Tai tinka kalbant apie bet kokio amžiaus vaikus – nuo
kūdikių iki mokyklinukų. Neužlaikyk vaiko prie stalo, tegu jis eina žaisti, kai
tik jam pasirodys, jog yra sotus.
• Pediatrai nerekomenduoja vaiko maitinti iškart po to, kai jis grįžta iš
darželio. Gal jis pavargo. Gal tikrai neturi apetito. Palauk, kol pats paprašys
valgyti. Ir nepamiršk, kad vakare maistas turėtų būti lengvas ir neriebus.
• Neduok vaikui dviejų patiekalų vienu metu. Nepaduok antro, kol nesuvalgė
pirmojo.
• Būk išradingesnė. Vaikui patinka neįprasti dalykai. Pafantazuok! Galima
pagaminti „saldainius“ iš daržovių, varškės, arba valgyti sriubą, gerti arbatą,
kompotą per šiaudelį. Beje, tokiu būdu galima įkalbėti vaiką išgerti nekenčiamą
mikstūrą.
• Kaprizingiausiems galima pasiūlyti piešti valgio metu. Ant stalo padėk
popieriaus ir pieštukų. Jei vaikas valgo obuolį, piešk kartu su juo obuolį. Jei
sriubą – kartu pieškite sriubos lėkštę.
• Kad pamaitintum vaiką be skandalų, teks ir gudrauti, ir ieškoti kompromisų.
Maitinimasis neturi virsti kankyne. Negalima vaiko maitinti per prievartą, net
jei jums atrodo, kad jis labai liesas ir jam reikia priaugti svorio. Iš tikro
maisto perteklius tokiais atvejais nepasisavinamas kaip reikiant. Kai vaikai
jaučia, kad turi pasirinkimo teisę, su malonumu valgo tai, ką ir visa šeima.
