Susirgti vėžiu bijo ir net du trečdaliai (67 proc.) Lietuvos gyventojų. Tai atskleidė organizacijų „Ekoinstitutas“ (Lietuva) ir „PowerWatch“ (D. Britanija) iniciatyva šių metų rugsėjo mėnesį rinkos tyrimų bendrovės AC „Nielsen Baltics“, UAB atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas.
Rūkymas, elektromagnetinė spinduliuotė, netinkama mityba, radiacija ir stresas: tai vėžio sukėlėjų penketukas, kurį įvardino Lietuvos gyventojai. Ar jiems pritartų mokslininkai? „Mokslininkų teigimu, vėžį sukelti gali trijų tipų veiksniai: genetiniai, aplinkos ir gyvenimo būdo. Ne mes vieninteliai sergame vėžiu – gyvūnai taip pat gali susirgti. Tačiau žmogus – vienintelis žemės gyventojas, turintis realias galimybes bent šiek tiek kontroliuoti rizikos veiksnius“,- sako Silvinija Simonaitytė, organizacijos „Ekoinstitutas“ vadovė. Moteris siūlo vėžio baimę „iškeisti“ į realius veiksmus: vengti žalingų įpročių, sveikiau maitintis ir pasirūpinti sveikesne aplinka. Būtent aplinkos veiksniai pastaruoju metu aptariami vis dažniau. Nenuostabu: daugelį metų buvome veikiami tik natūralių gamtos reiškinių, o pastaraisiais dešimtmečiais ženkliai išaugo žmogaus sukurtų šaltinių, veikiančių aplinką ir žmogų, skaičius. Vienas iš jų yra elektromagnetinė spinduliuotė, kurios vieną pagrindinių ir stipriausių šaltinių – mobilųjį telefoną – beveik kiekvienas matome kasdien – dažniau už dantų šepetėlį. Skirtumas tik tas, kad Pasaulio sveikatos organizacijos naujausiais preliminariais tyrimų duomenimis, mobilusis telefonas gali… padidinti vėžio riziką. Dar daugiau: labai dažnai mobiliaisiais telefonais kalbantys asmenys 39 procentais labiau nei kiti rizikuoja susirgti smegenų vėžiu, o švedų profesoriaus Lennart Hardell teigimu, po dešimties ir daugiau naudojimosi mobiliuoju telefonu metų, vėžio rizika gali išaugti net 280 procentų.
Visgi mokslininkai sutartinai tvirtina: vėžio riziką sumažinti yra lengva ir tai gali padaryti kiekvienas žmogus. Rūkantieji – pasiryžti mesti rūkyti, nesveikai besimaitinantys – dažniau užsukti į daržą ar turgų šviežių daržovių, visą dieną sėdintys biure – bent kartais nužingsniuoti į darbą pėsčiomis arba užsirašyti į sporto klubą. O ką daryti negalintiems gyventi be mobiliojo telefono? Juk daugelis be jo neįsivaizduoja nei darbo dienos, nei laisvalaikio. „Mobiliųjų telefonų poveikį mes patys galime sumažinti arba visiškai nebūti veikiami mobiliojo telefono skleidžiamų bangų“,- sako profesorė Laima Griciūtė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, onkologė. Profesorė pataria riboti naudojimosi mobiliuoju telefonu trukmę, saugoti išorės poveikiui jautrius organus – pavyzdžiui, kaulų čiulpus, lyties organus ir kitus. Profesorei pritaria ir Silvinija Simonaitytė, „Ekoinstituto“ vadovė: „Kiekvienas galime kontroliuoti mobiliojo telefono galimą poveikį: skambinti tik tuomet, kai būtina, kalbėti trumpiau, telefono nelaikyti arti kūno ar įsigyti laisvų rankų įrangą“.
Ne kiekvienas pavojus yra pavaldus žmogui. Tačiau kai turime pasirinkimą: bijoti arba imtis prevencinių veiksmų – geriau rinkimės pastaruosius. O pradėdami Naujuosius, 2010 metus, į įsipareigojimų sau sąrašą įtraukime: būti sveikesniems.
iMed
