Daugelis nuo mažens pamena mamos reikalavimą prieš valgį ar po apsilankymo tualete plauti rankas. Vaikystėje tai buvo panašu į keistas suaugusiųjų užgaidas. Suaugus ir suvokus šių „užgaidų“ prasmę, šis įprotis turi būti perduotas vaikams, nes švarios rankos gali apsaugoti nuo daugelio ligų.
Hepatitas A
Ši liga vadinama nešvarių rankų liga. Ja dažniausiai užsikrečiama keliaujant į šiltus kraštus. Hepatitas A pažeidžia kepenis. Būtent rankos apkaltinamos kaip viruso pernešėjos, nes užsikrečiama pačiais netikėčiausiais būdais: rūkant kaljaną, gaivinantis gėrimais su ledo kubeliais, sušaldytais iš nevirinto vandens, valgant virusu užkrėstus džiovintus vaisius ar ledus net ir viešbučio restorane, mėgaujantis termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis, ragaujant užsikrėtusio virėjo pjaustytas žalias salotas, netyčia gurkštelėjus vandens maudantis užkrėstame vandens telkinyje, net buitinio kontakto būdu, pavyzdžiui, naudojantis tais pačiais indais ar rankšluosčiais su jau užsikrėtusiu žmogumi. Dažnai taip ir lieka neaišku, kaip buvo užsikrėsta.
Skiepai nuo hepatito A rekomenduojami visiems, vykstantiems į endemines hepatito A šalis. Skiepijimo schema užtikrina apsaugą nuo hepatito A daugeliui metų.
Askaridės
Statistika teigia, kad pasaulyje askaridžių turi apie 1 milijardas žmonių ir 99 atvejais iš 100 pats žmogus kaltas, kad apsikrėtė kirmėlėmis.
Kirmėlių kiaušinėliais apsikrečiama per vandenį, daržoves, žemes, per rankas ir burną, taigi kuo prastesnė higiena, tuo dažniau užsikrečiama. Daugelis kirmėlinių ligų vadinamos nešvarių rankų ligomis.
· Sugrįžus iš darbo, kad ir kokie alkani būtume, turime prisiminti, jog reikia nusiplauti rankas.
· Nusipirkus obuolių, nereikėtų jų iškart valgyti. Vaisius ir daržoves būtina plauti.
· Negalima gerti nevirinto upių, ežerų ar kitų telkinių vandens.
· Pieną gerti tik virintą ar pasterizuotą.
Sergant askaridoze, pablogėja apetitas, dažnokai pykina, žmogus neramiai miega, būna irzlus, kai kada viduriuoja, jam skauda pilvą. Vaikai būna kaprizingi, išsiblaškę, prasčiau mokosi.
Kad organizmo nealintų parazitai, reikia laikytis higienos. Pirmiausia – plautis rankas. Jei nėra galimybių tai padaryti, galima rankas dezinfekuoti bet kokiu skysčiu, turinčiu spirito.
Dizenterija
Dizenterijos infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus arba sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijos plinta per nešvarias ligonio, o ir sveiko žmogaus rankas, todėl dizenterija taip pat vadinama nešvarių rankų liga. Užsikrečiama ir valgant užterštą maistą, neplautas daržoves, vaisius, uogas, geriant vandenį, pieną, maudantis uždraustose vietose.
Bakterijos pro burną patenka į skrandį, kur dalis jų žūva (jei skrandis sveikas), o kitos keliauja toliau ir pasiekia storąją žarną. Čia dauginasi ir sukelia uždegimą. Žmogui skauda pilvą, jis karščiuoja, vargina dažnas tuštinimasis, išmatose atsiranda gleivių ir kraujo.
Susirgusieji patenka į ligoninę, jų būstas turi būti dezinfekuotas. Lengvai sunegalavę kartais gydomi namuose.
Būtina plauti rankas pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar jo gaminimą. Visomis galimomis priemonėmis reikia naikinti muses.
Higiena privaloma ir medikams
Interneto pokalbių svetainėse vis pasigirsta skundų: „Odontologė užsimauna pirštines, po to ima savo mobilųjį, pakalba ir toliau taiso dantis. Kaip reaguoti, juk mobilus nesterilus, čiupinėjamas neplautomis rankomis?“
Būtent tokie ir panašūs pacientų pastebėjimai paskatino tarptautines sveikatos apsaugos organizacijas paskelbti Tarptautinę švarių rankų dieną.
Dr. Rolanda VALINTĖLIENĖ, Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vedėja
„Rankos yra pagrindinis infekcijų sukėlėjų perdavimo kelias gydymo įstaigose. Medicinos darbuotojai rankomis nuolat liečia pacientus ir įvairius paviršius, kurie gali būti užteršti. Šiuo metu pagrindine hospitalinių infekcijų prevencijos ir antibiotikams atsparių mikroorganizmų plitimo mažinimo priemone yra laikoma paciento ir personalo rankų higiena. Tačiau viena aktualiausių šios srities problemų moderniosios medicinos laikais yra nepakankamas rankų higienos rekomendacijų laikymasis ir per mažas gydymo įstaigų personalo ir pacientų dėmesys šiai gana paprastai procedūrai.
Europos ligų ir kontrolės centro duomenimis, nuo hospitalinių infekcijų Europos Sąjungoje kasmet nukenčia daugiau nei 4 mln. asmenų. Daugiau nei vieno trečdalio jų galima būtų išvengti tobulinant infekcijų profilaktiką.“
Daiva Ausėnaitė
