Pasaulio mokslininkai sunerimo, jog vis daugėja vaikų, kuriems pasireiškia ankstyvos lytinės brandos požymiai. Vis daugiau užfiksuojama atvejų, kai vos sulaukusioms šešerių metų mergaitėms ima augti krūtys, prasideda pirmosios menstruacijos, o berniukams, anksčiau nei įprastai prasideda balso mutacija, pasireiškia kitų lytinio brendimo požymių. Verslininkai greitai sureagavo į seksualumą ir jaunystės kultą propaguojančios visuomenės poreikius ir nieko jau nebestebina vaikiškus maudymosi kostiumėlius mergaitėms „puošiantys“ pakietinimai ar liemenėlės, skirtos septynmetėms, bet kur kas labiau glumina tai, kad mokslininkai kol kas neturi vieningos nuomonės, kodėl vaikų lytinė branda vis ankstyvėja.
Gamta kartais pokštauja
Nors daugiausiai teorijų kaltę verčia šiuolaikiniam gyvenimo būdui ir chemijos pramonės „stebuklams“, kartais pokštauja ir pati gamta. Yra užfiksuota atvejų, kai hormonų sutrikimus mažamečiams berniukams sukėlė natūralūs estrogenai, kurių aptinkama daugelyje augalų. 2007 metais žurnalo „New England Journal of Medicine“ publikuotame straipsnyje aprašoma istorija, kaip trims mažamečiams berniukams netikėtai ėme augtikrūtys. Vėliau paaiškėjo, kad vaikų mamos naudojo kosmetikos priemones, kurių sudėtyje buvo didelė koncentracija levandų, arbatmedžio aliejų. Mokslininkai nustatė, kad šios medžiagos gali sukelti panašių hormonų sutrikimų kaip ir staigus estrogeno padidėjimas organizme.
Lytinę brandą skatina mėsoje esantys hormonai
Mokslininkai teigia, jog greitesnį vaikų augimą skatina lytiniai hormonai, kurių likučiai aptinkami galvijų mėsoje. Mokslo pažanga pasiūlė tikrą „panacėją“ ūkininkams – greitą augimą skatinančias medžiagas – natūralių ir sintetinių hormonų mišinius. Nepaslaptis, kad į pagalbą būdavo pasitelkiami ir anaboliniai asteroidai, kurių naudojimas mėsos pramonėje JAV uždraustas prieš du dešimtmečius. Tyrimai atskleidė ir dar keletą faktų: lytiškai anksčiau subrendę vaikai būna agresyvesni, pastebėtas glaudos akstyvos lytinės brandos ryšys su organizmo svoriu bei onkologiniais susirgimais – anksti lytiškai subręstantys vaikai dažnai turi viršsvorio bei dažniau serga onkologinėmis ligomis, diabetu. Į klausimą, ar užsienyje atliktų tyrimų rezultatų tendecijos dėl lytinės brados amžiaus ankstyvėjimo, pastebimos ir Lietuvoje, seksologas Viktoras Šapurovas sakė: „Labai ryškių tenedencijų nepastebėjau, bet svarbu nepamiršti, kad lytinės brados laikotarpis gali šiek tiek „slankiotis“ – prasidėti anksčiau arba vėliau. Viena iš prielaidų apie aktyvo lytinio brendimo priežastis – kokybiška mityba. Jaunam organizmui nuolat reikalingos „statybinės“ medžiagos, riebesnis maistas yra susijęs su tam tikrų medžiagų organizme gamyba, tad kuo daugiau ir kokybiškiau žmogus maitinasi, tikėtina, kad jo lytinis brendimas prasidės anksčiau.“
Brendimą veikia mityba
Specialisto teigimu, lytinio brendimo laikotarpio amžiaus ribos svyruoja: mergaitės bresta nuo 8 iki 17 metų, o berniukai nuo 10 iki 20 metų. „Ankstyvas lytinis brendimas mergaitėms gali prasidėti 8-10, o berniukams –10-12 metų, bet skiriama dar viena šio proceso rūšis – pirmalaikis lytinis brendimas, kuris mergaitėms prasideda iki 8, o berniukams iki 12 metų“, – sakė V. Šapurovas. Apie pirmalaikį lytinį brendimą specialistas sakė: „Manoma, kad šį procesą veikia mityba. Nustatyta, kad vištienoje yra moteriškųjų hormonų, kurie gali turėti įtakos pirmalaikiam antrinių lytinio brendimo požymių atsiradimui..“ V. Šapurovo teigimu, pirmalaikį lytinį brendimą gali sukelti tam tikros ligos: liaukų veiklos sutrikimai, per greita hormonų gamyba organizme ir kitos įvairios patologijos: „Medicininėje literatūroje yra aprašyta atvejų, kai vos 3-5 metų vaikai jau buvo visiškai subrendę.“
Akstyvoji lytinė branda neigiamai veikia psichiką
Į klausimą, ar lytinę brandą gali lemti šeimos genetika, pašnekovas atsakė: „Taip, genetika turi įtakos lytinei brandai. Galima teikti, kad dukros labai dažnai paveldi tam tikras motinų, o sūnūs – tėvų savybes. Su genetika susijęs lytinio gyvenimo temperamentas – fiziologiškai pagrįstas lytinis potraukis, kitaip tariant, pageidaujamo lytinio gyvenimo dažnumas.“ Apie tai, kokį poveikį žmogaus psichinei sveikatai turi ankstyvoji ar priešlaikinė lytinė branda, V. Šapurovas sakė: „Žmogus jaučiasi tarsi iškritęs iš savo amžiaus konteksto, o vaikystėje ir paauglystėje kaip tik dažniau stengiamasi neišsiskirti iš bendraamžių. Įsivaizduokite lytiškai anksti subrendusį vaiką tarp savo bendraamžių, kurie dar nepradėję lytiškai bręsti. Atsiranda savotiška disproporcija, vaikas jaučiasi tarsi izoliuotas, kyla psichologinių problemų, tampa sudėtinga užmegzti kontaktą su bendraamžiais, kartais pradedama ieškoti draugų vyresnių žmonių tarpe. Dažnai lytiškai anksti pradėjusius bręsti vaikus kamuoja menkavertiškumo, nemalonaus išskirtinumo jausmas. Tokios emocijos sutrikdo ir neigiamai veikia asmenybės raidą.“
Brendimą sunkiau išgyvena mergaitės
Edukologė Daiva Malinauskienė, kalbėdama apie ankstyvąją lytinę brandą, sakė: „Anksti lytiškai bręstantys vaikai dažnai ima vengti bendrauti su priešingos lyties atstovais, tampa uždaresni.“ Specialistės teigimu, tėvai ramiai turėtų reaguoti į žinią, kad jų vaikas subręs anksčiau, nei jo bendraamžiai: „Tėvai turėtų kuo artimiau bendrauti su vaiku ir ramiai ir aiškiai pasikalbėti su juo apie prasidėjusius pokyčius. Svarbu, kad vaikas neieškotų atsakymų į klausimus kitur, o juos pateiktų tėvai.“ Dažnai tokie vaikai sulaukia patyčių ir tampa kompleksuoti, apie tai, kaip visuomenė reaguoja į anksti lytiškai bręstančius vaikus, pašnekovė sakė: „Anksčiau visuomenė buvo mažiau tolerantiška, o dabar požiūris tampa vis tolerantiškesnis.“ „Dabar lytinė branda vaikams prasideda kur kas anksčiau: mergaitės bręsta pusantrų metų anksčiau, nei jų mamos ir tai ypač susiję su šių dienų gyvenimo būdu, mityba. Tėvai turėtų nuolat stebėti savo vaiką, bendrauti su juo lyg su draugu ir tuomet daug paprasčiau įveikti problemas. Brendimas – tam tikra krizė, tad svarbu ja įveikti kaip galima natūralesniu būdu. Tai, kaip vaikas išgyvena šį laikotarpį priklauso nuo gyvenimo sąlygų, šeimos mikroklimato, bendravimo, bet atlikti tyrimai rodo, kad brendimą sunkiau išgyvena mergaitės, nes jos yra emocionalesnės,“ – sakė D. Malinauskienė.
iMed
