Artimiausi – visada šalia mūsų, todėl juos ir priskiriame artimiesiems. Tai nebūtinai mama, tėtis, vaikas, brolis, sesuo, sutuoktinis ar gyvenimo partneris. Artimas žmogus yra tas, kuris visada būna šalia Jūsų ir džiaugsmingomis, ir liūdnomis akimirkomis. Tačiau tikriausiai ne kartą teko susimąstyti – kodėl Jūs įskaudinote arba Jus įskaudino pats brangiausias ir mylimiausias žmogus? Kodėl taip dažnai sukeliame skausmą būtent labiausiai branginamiems?
Artimam skaudžiau girdėti. Įsivaizduokite situaciją, kad prekybos centre Jums kažką nemalonaus pasakė nepažįstamas žmogus, pavyzdžiui „Traukitės iš kelio“ arba „Kaip galėjote taip atrodydamas išeiti iš namų?“. Žinoma, tai tik sugalvoti pavyzdžiai situacijai iliustruoti, tačiau susimąstykite: kiek laiko atsiminsite šiuos žodžius? Ar galvosite apie šią situaciją rytoj, poryt, visą savaitę, dar ilgiau? Jei kažką itin skaudaus pasakys artimas žmogus, gali būti visai kitaip. Jūs apie tai galite galvoti itin ilgai, nes kandžius žodžius artimam žmogui daug skaudžiau girdėti, nei svetimam ir nepažįstamam praeiviui, atsitiktinai sutiktam gatvėje, renginyje ar degalinėje. Atsiminkite – kai kažkas kandaus ir įžeidžiančio girdima iš artimo žmogaus, tai skamba daug skaudžiau. Pagalvokite apie tai kitą kartą, prieš pasakant kažką, kas gali įskaudinti Jūsų artimąjį.
Jie visada šalia mūsų. Kaip ir buvo minėta prieš tai, artimieji visada su mumis, nesvarbu, ar šiandien liūdime dėl netekties, jaudinamės dėl svarbaus rytojaus ar džiaugiamės dėl pasiektų tikslų. Daugiausiai laiko praleidžiame būtent su artimaisiais (kalbant apie laisvalaikį po sunkios darbo dienos). Galime įžvelgti labai paprastą taisyklę – kuo daugiau laiko praleidžiame su sau mylimais žmonėmis, tuo didesnė tikimybė juos įskaudinti pasakant kažką neapgalvoto. Kaip ir kuo daugiau vairuojame automobilį, tuo didesnė tikimybė sudaužyti automobilį, todėl, tikriausiai, transporto priemonės draudimas kainuos brangiau. Vertinkite šį laiką, praleidžiamą kartu su artimuoju, ir stenkitės jo neapkartinti.
Savo artimojo pamirštame atsiprašyti. Dabar galime įsivaizduoti tokią situaciją – norėdami praeiti pro žmonių sambūrį, jų mandagiai atsiprašote. Jei nusičiaudėjote prie kolegų – taip pat iš karto mandagiai pasakote „atsiprašau“. Kalbėdamiesi telefonu su klientu apgailestaujate, kad rytoj dar nespėsite pristatyti pažadėtų prekių. Tikriausiai sakysite, kad tai – elementarus mandagumas. Ar tikrai? Kodėl taip dažnai pamirštame atsiprašyti savo artimojo? Kodėl mums kartais atrodo, kad pasakius ar padarius kažką skaudinančio, jo nereikia atsiprašyti? Nepamirškite ištarti „atsiprašau“ ir savo namų aplinkoje, nes tai – gydantis žodis. Jei iki šiol to nedarėte, tai kitą kartą išdrįskite ir pamėginkite. Verta ir apkabinti sau brangų žmogų, jei tai darote retai – mokslininkai jau seniausiai įrodė, kad sau brangaus žmogaus lytėjimas gydo.
Manome, kad greitai pamirš ir atleis. Jūs gal ir greitai pamiršite, jei Jums nesvarbus žmogus pasakys kažką įžeidžiančio, tačiau jei esate kažkam artimas ir pasielgėte su tuo žmogumi netinkamai – jis apie tai gali labai ilgai galvoti, nors Jums taip neatrodo. Pagalvokite ir prisiminkite, ar nebuvo tokių situacijų, kai po nemalonaus barnio Jūs save nuraminote taip, jog artimas žmogus atleis ir pamirš šią visai nereikšmingą buitinę situaciją? O ar susimąstėte, kad Jūsų artimajam šis nutikimas gali atrodyti labai rimtas ir jis dar iki šiol gali jį atsiminti? Galvojimas, kad mylimas žmogus į Jums nereikšmingą situaciją numos ranka, kaip ir Jūs, yra didelė klaida. Jei bent vienas žmogus iš dviejų buvo įskaudintas, tai būtina atsiprašyti ir įsitikinti, kad jis pasijautė geriau, bei pasikalbėti, kaip elgtis, kad taip nenutiktų kitą kartą. Tikriausiai jau girdėjote tai milijonus kartų, tačiau yra labai svarbu kuo daugiau kalbėtis.
Kartojame savo klaidas. Pažadėjote sau, kad daugiau niekada nesakysite savo mylimam žmogui, jog jis turėtų pradėti sportuoti? Tačiau ir vėl netyčia išsprūdo patarimas, jog ši apranga netinka jo sudėjimui? Pirmiausiai būtina žinoti, kad partnerystė ar santuoka yra paremta tarpusavio pagarba – būtina priimti žmogų toks, koks jis yra ir nuolatos nepriminti jo netobulumų. Geriau tobulėkite kartu, girkite vienas kitą už savo pasiekimus, tačiau nekartokite padarytų klaidų. Jeigu jau žinote, kas tikrai skaudina Jums artimą žmogų, iš visų jėgų stenkitės nepadaryti to dar kartą. Jei taip įvyko, būtinai apmąstykite, kodėl vėl taip atsitiko, atsiprašykite ir pažadėkite sau mylimame žmoguje pirmiau ieškoti privalumų, nei trūkumų.
