Kas ketvirtam vyrui ir kas antrai moteriai, besikreipiančiai į šeimos gydytoją nustatoma sutrikusi kojų veninė kraujotaka. Europos šalių statistikos duomenimis, lėtiniu kojų venų nepakankamumu serga apie 15 proc. visuomenės. Moterys šia liga serga keturis kartus dažniau nei vyrai. Lietuvoje tokios statistikos nėra, tačiau manoma, jog gali būti apie pusė milijono žmonių, kuriems anksčiau ar vėliau prireikia venų operacijos. Kokios mūsų šalyje egzistuoja chirurginės galimybės ir ką reikėtų žinoti apie pooperacinį laikotarpį?
Daiva Ausėnaitė
Operacijų įvairovė
Pasak medicinos centro „Northway“ kraujagyslių chirurgo Gintario Vilkevičiaus, kojų venų operacijos skirstomos į dvi grupes. „Yra atviros operacijos, kai venos operuojamos chirurginiu būdu per pjūvius. Mechaniškai šalinamos pažeistos venos, kurios neturi geros vožtuvų funkcijos. Kita, didesnė operacijų grupė – tai endovaskuliniai gydymo metodai. Tai lazerinės, radiodažnuminės operacijos ir skleroterapija. Pasaulyje nuo 2012 m. taikomas dar vienas metodas, paprastai jis vadinamas kraujagyslės klijavimu. Labai pažangus venų varikozės gydymo metodas, turintis daug privalumų. Adata su medicininiais klijais įvedama į veną ir ją ištraukiant švirkščiami klijai – nereikia net vietinės nejautros. Šį metodą jau galime pradėti taikyti ir mūsų šalyje, kol kas sulaiko tik operacijos kaina, kuriai lietuviai kol kas nesiryžta. Iš endovaskulinių tai bus brangiausia operacija”, – sako angiochirurgas G. Vilkevičius.
Pasak gydytojo, ir pasaulinės tendencijos, ir jo asmeninė praktika byloja apie tai, jog endovaskuliniai gydymo metodai jau baigia išstumti atviros chirurgijos operacijas. G. Vilkevičius sako, jog kartais klaidingai manoma, jog endovaskuliniai metodai tinka tik nelabai pažengusiai venų varikozei gydyti. „Net ir pažengusiais atvejais, kai jau yra išsivysčiusios trofinės opos, endovaskulinius gydymo metodus puikiai galima taikyti”, – sako medikas.
Situaciją sunkina nejautra
Pasak kraujagyslių chirurgo, būtent pasirinktas operacinis metodas lemia, koks bus pooperacinis laikotarpis. „Pooperacinis laikotarpis yra lengvesnis, kai atliekamos endovaskulinės operacijos. Po atvirų operacijų gijimas yra žymiai sunkesnis”, – sako medikas.
Atsakydamas į klausimą, kodėl taip yra, jis vardija endovaskulinių gydymo metodų pranašumus. „Atvirai operacijai reikalinga didesnio lygio nejautra. Taikoma spinalinė nejautra, kai vaistai leidžiami į stuburo kanalą arba taikoma bendra nejautra, kai pacientas užmigdomas, už jį kvėpuoja aparatas. Pati nejautra sukelia tam tikrų problemų pooperaciniu laikotarpiu. Jeigu taikoma spinalinė nejautra, pacientas turi praleisti parą laiko stacionare, nes po šios nejautros jis negali atsistoti ir eiti. Jis turi pagulėti tol, kol praeina nejautra. Taip pat ir po bendros nejautros pacientas turi kurį laiką praleisti stacionare. Kitas dalykas, kuris sunkina pooperacinį laikotarpį – operuojant atviru būdu lieka pjūviai, dėl to būna didesni skausmai. Jei yra didesni skausmai, tai apsunkina paciento vaikščiojimą”, – vardija G. Vilkevičius.
Nuo operacinio stalo – namo
„Po venų operacijų labai svarbu, kad pacientas vaikščiotų, nes vaikščiojimas apsaugo nuo tokių grėsmingų pooperacinių komplikacijų kaip giliųjų venų trombozė ir plaučių trombombolija, nuo kurių pacientas gali ir numirti. O po endovaskulinių operacijų, jei operuoji tik vietinėje nejautroje, pacientas atsistoja nuo operacinio stalo ir gali eiti namo”, – sako angiochirurgas.
Jis pabrėžė, jog trombozės yra labai reta komplikacija, ypač jei daroma endovaskulinė operaciją. „Kadangi endovaskulinės operacijos yra minimaliai invazinis metodas, todėl jis labai tinkamas vyresnio amžiaus žmonėms. Vyresni asmenys dažnai turi gretutinių ligų. Jei yra širdies, plaučių ligos, tuomet endovaskuliniai venų varikozės gydymo metodai tikrai yra pranašesni. Nėra nejautros pasekmių, nedaromi pjūviai, nėra komplikacijų, susijusių su žaizda. Tai labai svarbūs dalykai, galvojant apie pooperacinį laikotarpį”, – sako kraujagyslių chirurgas G. Vilkevičius.
Pooperacinio laikotarpio taisyklės
Angiochirurgas G. Vilkevičius atkreipia dėmesį į keletą pooperacinio laikotarpio taisyklių, kurių privalu laikytis.
„Pirmą savaitę po operacijos negalima kilnoti sunkumų, sunkiai fiziškai dirbti. Labai reikėtų saugotis ilgalaikio sėdėjimo ir stovėjimo. Iš karto po operacijos netinka ilgi skrydžiai, trunkantys daugiau nei 3-4 valandas ar kelionė autobusu, kai ilgai sėdima nekeičiant padėties. Žmogui ilgą laiką būnant vienoje padėtyje nejuda jo raumenys, sulėtėja kraujotaka ir tai gali sukelti giliųjų venų trombozę – pasekmę, kurios visi bijome ir vengiame”, – sako medikas.
Gydytojas atkreipė dėmesį į vieną svarbiausių patarimų pooperaciniam laikotarpiui. „Po endovaskulinės operacijos žmogus turi elgtis lygiai taip pat kaip iki operacijos. Kraujotaką gerina vaikščiojimas – tai pati geriausia pooperacinių komplikacijų profilaktikos priemonė, nes vaikštant susitraukinėja raumenys ir raumenų susitraukinėjimai stimuliuoja veninę kraujotaką. Tai pagrindinė profilaktinė priemonė nuo giliųjų venų trombozės”, – atkreipė dėmesį G. Vilkevičius.
10 svarbiausių dalykų po kojų venų operacijos:
- dienos metu nešioti kompresinę kojinę (ryte užsimauti, vakare prieš miegą – nusimauti. Naktį trumpam atsikėlus, pvz., į tualetą, kojinės mautis nereikia);
- prausiantis saugoti, kad nesušlaptų tvarsčiai;
- per dieną išgerti 1,5 – 2 litrus skysčių;
- stengtis vaikščioti pakankamai daug, tačiau pajutus nuovargį, prigulti ir pailsėti;
- nedirbti sunkių fizinių darbų, nekelti sunkių daiktų;
- nesportuoti;
- neavėti aukštakulnių batų;
- neskristi lėktuvu;
- nesilankyti soliariume;
- nesiprausti pirtyje, ar karštoje vonioje.
Savaitė po operacijos
Pirmąją savaitę po operacijos gydytojas G. Vilkevičius vadina svarbiausia, tuomet būtina paisyti gydytojų nurodymų ir dėvėti kompresines kojines.
„Po endovaskulinių operacijų siūlų išimti nereikia, 6 parą yra nuklijuojami pleistrai ir jau galima šlapinti tas vietas, kadangi žaizdelės jau turi infekcijos barjerą. Pirmą parą po operacijos pacientą stebi kraujagyslių chirurgas, tuomet daroma ultragarsinė kontrolė, gydytojas apžiūri giliąsias venas. Jei atsiranda krešuliai ties giliąja vena, tuomet skiriami vaistai mažinti kraujo krešėjimą (mažos molekulinės masės heparinas arba kraujo krešėjimą mažinantys vaistai). Vėliau dar rekomenduojama praėjus keliems mėnesiams pasirodyti operavusiam gydytojui, kad jis pažiūrėtų, kaip vyksta gydomos venos sunykimo procesas. Iki šešių mėnesių vena po truputį mažėja, praėjus pusei metų po operacijos jos iš viso neturi matytis, ji turi sunykti”, – sako G. Vilkevičius.
Angiochirurgas iš savo pacientų girdi, jog apie savaitę laiko po operacijos jie jaučia tempimo jausmą. Kuo stambesnė vena, tuo tas jausmas gali būti ryškesnis.
Kraujosruvų profilaktika
Kartais pacientai galvoja, kad kraujotaką pagerins ir kraujosruvų riziką sumažins masažai. Gydytojas G. Vilkevičius griežtai perspėja – po operacijos, ypač pirmąją savaitę, negalima daryti jokių masažų, nes tai gali sukelti skausmą ir traumuoti operacijos vietą.
„Kai atliekamos endovaskulinių metodų operacijos, derinant jas su kitais metodais, tuomet gali atsirasti kraujosruvos. Kartais pacientus jos gerokai išgąsdina. Siūlau rinktis heparininius tepalus, jie puikiai tinka, jeigu atsiranda “mėlynės”. Naudojant heparininius tepalus kraujosruvos greičiau išnyksta,” – patarė kraujagyslių chirurgas G. Vilkevičius.
Heparinas – tai labai veiksmingas antikoaguliantas, turintis priešuždegiminių savybių, gerinantis mikrokraujotaką. lioton/5359″>Lioton 1000 gelyje heparino koncentracija yra didelė, tai leidžia giliau prasiskverbti per odą. Daugiau apie kraujosruvų gydymą skaitykite lioton/5359″>lioton.lt”>www.lioton/5359″>lioton.lt.