Smalsūs, judrūs ir imlūs supančiam pasauliui vaikai paprastai demonstruoja
daug talentų ir turi įvairiausių polinkių. Išrinkti jiems užsiėmimą, kur galėtų
geriausiai save realizuoti, yra svarbus, bet tik pirmas žingsnis. Kaip ir visose
veiklose, taip ir čia svarbus sėkmės variklis yra motyvacija, apie kurią mažai
kas susimąsto. Net ir suaugusiam ir susiformavusiam žmogui svarbu, kad jo veikla
būtų prasminga ir atneštų pasitenkinimą, o ką jau kalbėti apie vaikus – jiems
palaikymas, įvertinimas ir paskatinimas yra daug reikšmingesnis.
Vaikus stengiamės gražiai auginti bei puoselėti. Mes juos sveikai maitiname,
suteikiame patogias gyvenimo sąlygas, bendraujame ir išdykaujame, kad tik jie
būtų laimingi. Ir mokome juos gyventi: turtingai, sėkmingai, turiningai ir
prasmingai. Todėl šalia bendrojo išsilavinimo mažosios atžalos gauna asmenybės
ugdymo programą, kuri mūsų, gimdytojų nuomone, turėtų užtikrinti šviesią ateitį.
Kaip žinoti, ar mūsų pasirinktas vaiko ugdymo kelias yra teisingas? Psichologės
Vitos Čioraitienės teigimu, didžiausia tėvelių klaida, parenkant laisvalaikiui
būrelius, yra vaiko norų nepaisymas, o tėvų svajonių įgyvendinimas: jeigu mama
svajojo piešti, vaikas atiduodamas į dailės būrelį, o jeigu tėvelis norėjo būti
krepšininkas, sūnus, tegul ir neturintis duomenų, vedamas į krepšinio mokyklą.
Tėveliams atrodo, kad vaikas tobulėja. Dažnai priverstinai ugdyti, jau užaugę
žmonės turi emocinių problemų ir nebenori paimti į rankas teptuko, smuiko, ar
kamuolio.
Neperlenkiant lazdos
Pasak psichologės, teisingiausiai elgiasi tie tėvai, kurie į vaikų būrelius
žiūri kaip į saviraiškos būdą, teikiantį malonumą. Tėvai geriausiai pažįsta savo
vaiką, žino, kas jam labiausiai sekasi ir parenkant būrelį reiktų pirmiausiai
atsižvelgti į tai. Judresniems reikia sportinių būrelių, ramesniam vaikui –
keramikos, dailės, muzikos, kur jie galėtų save išreikšti. Nors kartais mamos
savo drovesnes mergaites veda į modeliukų mokyklas, kad jos pajustų savo vertę,
mokėtų save išreikšti, pateikti ir pristatyti. Tai kartais padeda, bet gali ir
sužlugdyti. Tėvai turi susigaudyti, ar jie neprimeta savo nuomonės. Tai labai
dažnai pasitaiko menininkų, medikų, teisininkų dinastijose. Tada šeima vaikui
automatiškai priskiria veiklos pobūdį ir profesiją, daug nesvarstydama ir
nepaisydama vaiko norų.
Dažna nuostata tokia: jeigu vaikas nieko nelankys, bus gatvėje, kieme, kur jis
automatiškai bus sugadintas, todėl jį reikia kuo labiau apkrauti, kad turėtų kuo
mažiau laisvo laiko. Lyg ir norma tampa, kai jau darželinukai pradedami mokyti
japonų ar ispanų kalbos, muzikos, šokių, kovų menų, o jei dar lieka laiko – dar
ir dailės ar plaukimo paslapčių. Mylintys tėvai nori išugdyti savo vaiką kažkuo
ypatingu ir dažniausiai persistengia – vaikas patiria didelį fizinį krūvį ir
emocinę įtampą. Kaip taisyklė, toks ypatingas vaikas sunkai pritampa prie
bendraamžių, nes neatitinka jų gebėjimo lygio, o vyresni nepripažįsta jo, nes
protingesnis mažiukas – nepriimtina kompanija. Lengviausiai pritapti prie
bendraramžių, kai vaikas savo gebėjimais atitinka vidurkį.
Mano vaikas nebenori lankyti būrelio
Pasirūpinus, kad vaikas nebūtų gatvėje, svarbu, kad nuolat išliktų tėvų ryšys su
vaiku. Lankantis vaikui ugdymo pamokėlėse, svarbiausia, kad jis ten gerai
jaustųsi ir norėtų vėl sugrįžti. Tėveliai, kurie išrenka būrelį ir sumokėję
mokestį, atsipalaiduoja ir galvoja, kad dėl savo atžalėlės padarė viską – iš
tikrųjų nieko reikšmingo nenuveikė. Jeigu po kurio laiko paaiškėja, kad vaikas
nebenori lankyti užsiėmimų, išsiaiškinti priežastis ne visada paprasta.
Psichologė V. Čioraitienė pataria atkreipti dėmesį į kelis dalykus, norint, kad
vaikai sėkmingai įveiktų tėvų numatytą ugdymo programą: parinkti užsiėmimus,
savo pobūdžiu labiausiai atitinkantį vaiko temperamentą ir pomėgius, ir tai
geriausiai daryti tariantis su pačiu vaiku, domėtis jo veikla ir pasiekimais bei
pasirūpinti motyvacija, kad vaikas norėtų lankyti būrelį. Apie pastarąją tėvai
paprastai nesusimąsto arba jeigu ir galvoja – tai klaidingai.
Motyvacija
Pirmas teisingas motyvacijos žingsnis yra būrelio parinkimas. Natūralu, kad
perkant vaikui žaislus, atsižvelgiama į jo norus. Taip pat turėtų būti
įvertinami ir vaiko pageidaviami įrengiant jo kambarį, parenkant baldus,
drabužius – tai yra dalykai, kuriuos vaikas suvokia kaip savo erdvę ir privatumo
zoną.
Būrelio parinkimas vaikui yra toks pats svarbus – juk žinom, kad kai kuriuos
žaislus vaikai myli labiau nei kitus. Jeigu užsiėmimai bus vaikui mieli, pirmas
žingsnis žengtas teisingas. Vėliau – nuolatinis bendravimas ir pokalbiai, kokie
jo pasiekimai bei nesėkmės, kaip vaikas jaučiasi būrelyje, kas jį jaudina ar
džiugina. Svarbu parodyti lankomo būrelio privalumus. Yra vaikų, kurie mokykloje
sunkiau pritampa, o būreliuose, suradę tinkamą terpę saviraiškai, atsigauna.
Tarkim mokykloje sunkai sekasi mokytis, o dailės būrelyje vaikas išmoksta
gražiai piešti. Pagyrimai: „Žiūrėk, kaip tau puikiai sekasi piešti, tau labai
šauniai gaunasi, tu labai talentingas" yra stipri motyvacijos priemonė.
Ramunė Repčenkaitė-Majithia, 8 metų dukrą leidžia į šokių bei muzikos
būrelius ir teigia, kad užsiėmimus parinko atsižvelgdama į jos polinkius ir
norus. "Šarlotė susirado draugų, ją mėgsta mokytojai, jai gerai sekasi ir matome,
kad mergaitė noriai lanko užsiėmimus, laukia jų," – pasakoja Ramunė. – „Labai
smagu yra tai, kai per šeimos šventes mažoji demonstruoja savo išmoktus šokius:
mes būnami sužavėti jos pasiekimais, džiaugiamės, pagiriame, ir tai skatina
dukrą mokytis naujų šokių ir juos tobulinti. Labai smagu, kai klubas nuolat kas
kelis mėnesius organizuoja koncertus, kurių metu visi būrelio vaikai prisato
tėvams, seneliams ir draugams savo programėles, po kurių vyksta bendras
vakarėlis, valgomas didžiulis ir skanus tortas bei aptariami rezultatai. Kuriama
tokia vaikų ir tėvų bendruomenė, kurioje visiems gera būti."
Kad norėtųsi grįžti
Klubo Šokiai.lt, kuriame vyksta tokios šventės, vadovė Jelena
Aleksandarvičienė, pasakoja, kad į vaikų šokių akademiją priimami visi
vaikai be jokios atrankos, nepriklausomai nuo fizinių duomenų – svarbiausia, kad
vaikai norėtų šokti. O kad jiems tas noras nedingtų, net dar labiau sustiprėtų,
buvo pasinaudota tarptautine vaikų šokių akademijų patirtimi ir pritaikyta mūsų
sąlygoms. „Tėvai, atvedę vaikus, nori, kad jie išmoktų šokti. Tam reikia
pastangų ir darbo, o vaikai, ypač mažesni, labiau mėgsta žaidimus, šokių judesių
tobulinimas jiems ilgainiui tampa nuobodus. Todėl, remiantis vaikų
psichologiniais ypatumais, sukurta programa, kurios esmė – vaiko skatinimas ir
motyvacija." – pasakoja J. Aleksandravičienė. -„Vaikams patinka, kai jie gali
pasirodyti ir pasigirti savo pasiekimais tėveliams šokių atestacijos metu, todėl
pamokose stengiasi išmokti kuo daugiau. Repeticijų metu, šalia mažųjų visada yra
globėjai – vyresni, profesionalūs šokėjai, kurie globoja, pataria, parodo ir
pasirodymų metu šoka kartu – tokiu būdu vaikai jaučiasi saugūs, dingsta įtampa
ir šokis tampa tikra pramoga. Vaikai žino, kad nebus nubausti, jeigu jiems
kartais ir pavyks prasčiau, nes nėra jokios vertinimo balais sistemos, mes
neskatiname konkurencijos tarp vaikų. Jiems reikia ne tiek jau daug – nuoširdaus
pagirimo, todėl lieka labai patenkinti, gavę įvertinimo ženkliukus – juos noriai
segasi ant krūtinės arba kuprinės, o paskui rodo savo draugams. Ilgainiui
mokytojai įžvelgia vaikus, turinčius sportininko charakterį ir psichologiją ir
gali pasiūlyti vaikui ir tėvams rimčiau užsiimti sportu – tada tokie vaikai
pakviečiami į sportininkų būrelį."
Dainininkė Karina Krysko pasakoja, kad vaikystėje tėvai jos niekada
neversdavo daryti tai, ko nenori ir būrelių pasirinkimas priklausė tik nuo jos
pačios. „Lankiau tokius būrelius, kurie man patikdavo ir kuriuose man būdavo
įdomu. Kai tavęs niekas neverčia daryti ko nors per prievartą, kai uturi
širdžiai mielą užsiėmimą, savaime norisi įsilieti į tau patinkančią veiklą ir
siekti rezultatų, arba tiesio pajausti malonumą. Labai norėjau išmokti šokti,
bet ne bet kaip, o labai gerai. Vaikystėje buvau labai kukli ir nedrąsi, o
šokiai man buvo kaip saviraiškos forma. Tai buvo tam tikra energijos iškrova,
kai viskas gera ir bloga, susikaupusio manyje, galėjau išreikšti šokio judesiais.
O kur dar bendravimas su bendraamžiais, nauji draugai, kelionės, įdomus
gyvenimas… Vėliau pati dirbdama šokių mokytoja, ypač su vaikais, žinojau, kad
jiems turi būti ne tik vadovas, bet ir draugas: kiekvienas jų nori būti
pastebėtas, įvertintas. Gal ir ne visiems taip greitai pavyksta įvaldyti šokių
judesius, bet jeigu jie stengiasi, nuodėmė to nepastebėti, nepagirti,
nepaskatinti. Kai vaikai puikai jaučiasi, jie ne tik skuba į repeticijas, bet ir
draugų atsiveda."
Konkurencijos skatinimas būreliuose
Yra tokių vaikų būrelių, ypač sportinių, kuriuose skatinama konkurencija.
Psichologės Vitos Čioraitienės teigimu, tai yra tada, kai akcentuojama lyderystė,
negalvojant apie vaiko savijautą. Gabiems vaikams, kurie siekia didelio tikslo,
mokosi būti stiprūs ir atlaikyti konkurenciją, lyderystės skatinimas padės, juos
užgrūdins. Kitus vaikus, kurie neatlaikys tos konkurencijos, tai gali traumuoti
ir jie morališkai palūš. Jeigu šalia nebus suprantančių tėvų, kurie gali padėti
susivokti, vaikai gali nusivilti ir pasijusti labai nevertingi. Natūralu, kad
jie nebenorės toliau lankyti užsiėmimų. Geriau būtų, kad būreliuose būtų
suteikiama daugiau laisvės saviraiškai, kad vaikams patiktų užsiimti ta veikla
ir jie jaustų malonumą.
„Svarbu suderinti du dalykus: iš vienos pusės patenkinti tėvų lūkesčius, iš
kitos – kad vaikas jaustų pasitenkinimą ir rastų geriausią saviraiškos formą," –
teigia V. Čioraitienė. – „Todėl reikia kalbėtis su vaiku ne tik apie jo
pasiekimus, bet ir apie jo savijautą."