Peršalimo ligų sezonu su nekalta sloga bei čiauduliu lengva supainioti kur kas klastingesnę ligą – vidutiniškai kas trejus metus Lietuvoje pakilimą išgyvenantį kokliušą, diagnozuojamą tik laboratoriniu būdu ir keliantį mirtiną grėsmę kūdikių gyvybei.
 
sloga/56472″>Sloga, čiaudulys, karščiavimas ar nestiprus kosulys/56468″>kosulys – visiems pažįstami peršalimo simptomai. Tačiau jeigu stiprus spazminis kosulys šeimos nariui nepraeina ilgiau nei savaitę, derėtų susirūpinti – vienu iš trijų atvejų tai yra kokliušo požymis.
Būtent suaugusieji dažniausiai yra šios infekcijos, tradiciškai vadinamos vaikų liga, skleidėjai: tyrimais nustatyta, kad net 75 proc. kūdikių kokliušu užsikrečia nuo šeimos narių. Liūdniausia, kad kūdikiai iki šešių mėnesių yra neatsparūs šiai infekcijai, kuri jiems sukelia įvairias komplikacijas ir gali tapti net mirties priežastimi.
Mažajai Danai sulaukus vos vienuolikos dienų, ji tapo irzli, pradėjo neramiai miegoti naktimis, mergaitei užgulė nosį. Pastebėję nemalonius simptomus, tėvai iš karto kreipėsi į pediatrą. Šis mažylei nustatė peršalimą ir paskyrė plauti nosies ertmę druskos tirpalu. Kai Danai suėjo trys savaitės, ji vis pakosėdavo, tarsi kas trukdytų gerklėje. Kartais naktį kūdikiui tarsi imdavo trūkti oro. Tačiau dienomis mažylė jautėsi neblogai.
 
Nesulaukdami akivaizdaus pagerėjimo, Danos tėvai vėl kreipėsi į gydytoją. Nuo tada jis kasdien apžiūrėdavo mergaitę ir tikrindavo ją dėl galimo kokliušo ir kitokių kvėpavimo takų infekcijų. Po ketvirtojo vizito sulaukta patvirtinimo, kad mergytė serga kokliušu. Mažylė buvo perkelta į ligoninę. Trečią dieną Danai buvo nustatyta pneumonija, ir mergaitė buvo perkelta į intensyvios terapijos palatą. Penktą ligoninėje jos praleistą dieną – ir vos 32-ąją šiame pasaulyje, – atlikus kraujo perpylimą, Dana mirė. Ši tragedija nutiko Australijoje, tačiau rizikos grupėje yra viso pasaulio, taip pat ir Lietuvos, kūdikiai.
 
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2008 metais pasaulyje nuo šios klastingos ligos mirė 195 tūkst. vaikų. Lietuvoje 1996–2008 m. laikotarpiu buvo nustatyti trys sergamumo kokliušu pakilimai: pirmasis – 1997 m., antrasis – 2001 m., trečiasis – 2005 m. Vėliau, 2006 m., sergamumas šia liga mažėjo mažėjo, o 2007–2008 m. vėl didėjo.
 
Kiekvienas sergantysis kokliušu kelia potencialią grėsmę kūdikiams. Klastingąsias lazdeles oro lašiniu būdu mažyliui gali perduoti bet kas, esantis jo aplinkoje, netgi tėvai – tyrimų duomenimis, apie 40 proc. kokliušu sergančių kūdikių užsikrėtė nuo savo mamų. Geriausias būdas apsaugoti naujagimius nuo kokliušo pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais – užtikrinti, kad jų aplinkoje nebūtų juo sergančių žmonių, tad vaiko artimiesiems būtina pasiskiepyti nuo kokliušo. Mamoms patariama tai padaryti prieš nėštumą arba iš karto po gimdymo, tėveliams ir kiti šeimos nariams – prieš naujagimiui gimstant.
Šių priemonių nepakanka, kad kūdikio organizmas taptų atsparus kokliušui. Tam būtina ne viena specialios vakcinos dozė pačiam mažyliui. Tik du kartus paskiepyti ir sulaukę penkių mėnesių vaikai tampa atsparūs ligai – iki tol jų imuninė sistema nesugeba tinkamai kovoti su pavojingomis bakterijomis.
 
Paskutinė kokliušo vakcinos dozė vaikams skiriama sulaukus šešerių metų. Vėliau atsparumas infekcijai laipsniškai krenta, tad 11-18 metų paaugliams patariama pasiskiepyti pakartotinai. Sulaukus 26-erių, natūrali apsauga nuo kokliušo sumažėja iki minimumo. Pastebėta, jog šio amžiaus sulaukę žmonės dažniausiai kuria šeimas. Todėl suaugusiems, planuojantiems šeimos pagausėjimą, taip pat patariama pasidomėti kokliušo grėsme ir apsisaugojimo nuo jos būdais.
 
iMed

 

Vaikų ligos

Vaikų sveikatos testai