Kas svarbiausia gyvenime? Jei to paklaustume žmogų, kenčiantį badą, jis
atsakytų – ,,maistas“.Jei tą patį klausimą užduotume šąlančiam, atsakymas būtų –
,,šiluma“. O jeigu paklaustume žmogų, kuris jaučiasi vienišas ir visų apleistas,
tada atsakymas, matyt, būtų – ,,bendravimas su kitais žmonėmis“.
J. Garderis
Žodžio bendrauti sinonimai – bičiuliauti, draugauti. Vadinasi, bendravimas – tai
ne tik keitimasis informacija, bet ir savitarpio supratimas, gebėjimas užjausti
kitą ir jaudintis dėl jo. Bendravimo meno vaikas pradeda mokytis mažytėje šeimos
erdvėje, vėliau vaikų darželyje, mokykloje… Deja, tai nėra lengva. Ypač
paauglystėje. Paaugliui būdingas iracionalus mąstymas – išliedamas savo
emocijas, jis tikras maksimalistas: visi aplinkiniai neteisūs, kvaili, jo
nesuprantantys… Paauglys maištauja, ir aplinkiniams bendraujant su juo reikia
praeiti visus pragaro ratus… Pasitaiko, kad vaiko pykčio strėlės būna
nukreiptos į mokytoją.
Kaip elgtis tėvams, jei jų vaikas sukonfliktavo su mokytoju?
Būtina išsiaiškinti konfliktinės situacijos priežastį ir ieškoti išeities. Tėvai
turėtų vaikui nurodyti galimybę, kaip toliau bendrauti su mokytoju, pataisyti su
juo pašlijusius santykius. Tai sudėtinga situacija, nes konfliktuoja nevienodo
statuso individualybės – suaugęs žmogus ir paauglys. Tad ir dėl tos priežasties
tėvų dalyvavimas šioje diskusijoje būtinas.
Konflikto priežastys
Psichologai nurodo šias pačias dažniausias paauglių ir mokytojų konflikto
priežastis:
· Į autoritarizmą linkę pedagogai (įprastai jie būna brandaus amžiaus)
dažniausiai nemėgsta kūrybingų, turinčių ir mokančių apginti savo nuomonę
mokinių. Tokį mokytoją nervina ,,nekultūringas“ mokinio elgesys (kaip jis drįsta
nepaklusti vyresniajam), jam nepriimtinas net kitoks, nei siūlytas mokytojo,
pasirinktas sprendimo kelias. Už pastarąjį net mažinamas įvertinimas.
· Mokinių pasipriešinimo susilaukia ir mokytojai pedantai, reikalaujantys
ypatingos tiek sąsiuvinio, tiek kontrolinio darbo tvarkos. Už bet kokį
pabraukimą, ,,užtepliojimą“ kenčia mokinys – mažinamas pažymys. Jei pradinukai
paklūsta tokiai mokytojo diktatūrai, tai vyresniame amžiuje prieš tai sukylama.
· Protestas prieš mokytojo nustatytą tvarką paauglių išsakomas labai
impulsyviai: mokiniai grubiai replikuoja, net garsiai keikiasi, pravardžiuoja
mokytoją. Net gali demonstratyviai suplėšyti grąžintą kontrolinį darbą ir,
matant mokytojui, įmesti jį į šiukšliadėžę. Ypač tokį jų elgesį skatina
auditorijos buvimas – klasės draugai sužavėti ,,drąsuoliu“, nebijančiu išsakyti
savo nepasitenkinimą.
· Mokiniai protestuoja, jei pastebi mokytojo nekompetentingumą, jei jis negeba
sudominti savo dėstomu dalyku. Kenčia ir tie pedagogai, kurie nemoka suvaldyti
klasės. Tokie mokytojai patiria didžiausius paauglių išbandymus. Ir jeigu toks
mokytojas su klase pradeda kovoti, neieškodamas mokinių tyčiojimosi priežasčių,
rasti teisingą konflikto sprendimą turi padėti ir mokinių tėvai, ir klasės
auklėtoja.
Strategija ir taktika
Kiekvieną konfliktą lydi neigiamos emocijos. Nelengva tiek mokytojui, tiek
tėveliams. Ypač audringai jį išgyvena paauglys. Bet, kaip sakoma, iš kiekvienos
padėties yra išeitis. Pabandykime ją rasti kartu:
1. Situacijos suvokimas ir įvertinimas. Bandykite kuo greičiau kilusią
priešpriešą panaikinti. Štai keletas požymių, rodančių, kad jūsų vaikas
sukonfliktavo su mokytoju:
· jis nebemėgsta šio dalyko: neberuošia namų darbų, terlioja vadovėlį, pripiešia
bei prirašinėja sąsiuvinius;
· vaikas piešia mokytojo karikatūras, apie jį nepagarbiai kalba, šaiposi,
susinervina paklaustas, ar jau paruošęs to dalyko namų darbus.
2. Pokalbis su vaiku. Nesantaikos esmę išsiaiškinsite, jei išklausysite abiejų
konfliktuojančių pusių argumentus. Dažnai jie būna visiškai skirtingi. Pokalbio
su vaiku tikslas – leisti jam išlieti savo emocijas, išsikalbėti. Tik po to
vaikas pajėgus kartu su jumis ieškoti konstruktyvaus konflikto sprendimo.
Dialogo metu atkreipkite dėmesį į tokias vaiko elgesio detales:
· apie mokytoją jis pasakoja labai emocingai: jis gali verkti, šaukti, mokytoją
kvailinti, pravardžiuoti. Nepertraukite šito skaudulio proveržio;
· išklausę pasakojimo, klausimais po truputį išsiaiškinkite konflikto niuansus:
paprašykite prisiminti, kada vaikas pajuto mokytojo priešiškumą, kaip mokytojas
jį parodė ir t.t.
· pokalbio metu vaikas turėtų jausti jūsų palaikymą, tačiau vertindami
susidariusią situaciją stenkitės įtikinti vaiką, kad mokytojas jam nelinki
blogo. Paprasčiausiai įvyko nesusikalbėjimas – tiek mokinys, tiek mokytojas
nesuprato vienas kito.
· baikite pokalbį aptarę susitaikymo su mokytoju planą. Būtų idealu, jei vaikas
susitaikyti nuspręstų pats ir net žinotų, kokių tam tikslui imsis priemonių.
Pavyzdžiui, jis nutartų savo elgesiu nebenervinti pedagogo, pradėti ruošti namų
darbus ir t.t.
· pasistenkite vaiką įtikinti ir jūsų, tėvelių, susitikimo su pedagogu būtinumu.
Nuraminkite vaiką, prižadėdami, kad jūsų apsilankymas mokykloje liks paslaptis,
– jūs ateisite po pamokų, tad klasės draugai nieko nesužinos.
Pokalbis su mokytoju. Kalbėdami su mokytoju paprašykite konfliktinę situaciją
aptarti remiantis konkrečiais faktais, o ne emocijomis. Aiškindamiesi nesutarimo
priežastį, turėkite omenyje mokytojo santykius su visa klase: gal mokytojo darbo
stilius, metodai, požiūris į mokinius, jo reikalavimai nepriimtini ir kitiems
klasės mokiniams. Nebijokite suabejoti mokytojo autoritetu. Kultūringai, bet
drąsiai ginkite savo vaiko teises (žinoma, jeigu pastebite mokytojo
piktnaudžiavimą savo padėtimi). Neradus teisingo sprendimo, galima tiesą atrasti
kreipiantis į direktorių, pavaduotoją… Be abejo, mokytojas, kurio pareiga
mokyti ir auklėti mokinį, pats suinteresuotas kuo greičiau užbaigti kilusį
konfliktą. Gero linkintis abiem – ir savo vaikui, ir mokytojui – tėvų vizitas
tam padės. Tėvai turėtų aktyviai dalyvauti klasės gyvenime. Tėvų susirinkimai,
bendros tėvų ir vaikų išvykos suartina ne tik tėvus, bet ir tėvus su mokytojais,
o tai padeda lengviau spręsti ir iškylančius konfliktus.
Parengė Marija Eimanienė