Maža uogelė – didelė nauda

Mažame miško kraujo lašelyje – žemuogėje – sudėta visa, ko labiausiai reikia žmogaus organizmui. Žemuogėse gausu organinių rūgščių, karotinoidų, tanidų, pektinų, ląstelienos, vitaminų C, P, B1, K, karotino, eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų.

Uogos tinka sergant širdies ir kraujagyslių, kepenų ir inkstų ligomis. Šviežios uogos ar džiovintų uogų užpilai malšina troškulį, gerina apetitą, padeda stiprinti organizmą, imunitetą, reguliuoti žarnyno veiklą, mažinti puvimo procesus žarnyne, pašalinti iš organizmo toksines medžiagas, lėtina širdies ritmą, stiprina širdies raumens susitraukimus. Uogose esančios biologiškai aktyvios medžiagos veikia raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, todėl naudinga valgyti sergant mažakraujyste.

Šios uogos slopina aterosklerozę, didina kraujagyslių elastingumą, skysčių išsiskyrimą, mažina jodo absorbciją skydliaukėje.

Diabetikai vertina jų naudą, nes žemuogės turi fruktozės, yra ne tik skanios, bet ir padeda lieknėti. Jose esantys fitoncidai turi antimikrobinį poveikį, todėl sultimis ar lapų užpilu skalaujama gerklė ar burna esant gleivinės uždegimui ar blogam kvapui. Žemuogės – ne tik puikus vitaminų šaltinis odai, bet ir ją valo, sutraukia išsiplėtusias poras, naikina pigmentines dėmes, strazdanas. Į uogų košelę ar sultis galima įmaišyti išplakto kiaušinio baltymo ar, sumaišius su grietinėle, šia košele tepti veidą.

Alergiškiems žmonėms mėgautis žemuogėmis reikėtų saikingai. Nederėtų valgyti anksti ryte, nieko burnoje neturėjus.

Nuo seno mėlynės vadinamos akių uogomis. Šiose uogose esanti natūralių antioksidantų ir įvairių medžiagų gausa teigiamai veikia tinklainę, gerina regos nervų kraujotaką, neleidžia išsivystyti glaukomai, kataraktai, mažina akių įtampą ir gerina regėjimą. Ypač padeda tiems, kurie blogai mato prietemoje.

Mėlynėse gausu pektino, organinių rūgščių, eterinio aliejaus, glikozidų, rauginių medžiagų, C, B grupės vitaminų. Mangano, geležies mėlynėse ženkliai daugiau nei kitose uogose ar vaisiuose.

Uogos efektyviai gydo ūmines ir lėtines virškinamojo trakto ligas, jose esančios tanidinės medžiagos stabdo viduriavimą. Pektinai absorbuoja žarnyne esančias toksines medžiagas, slopina rūgimo ir puvimo procesus, gerina žarnyno floros sudėtį ir veiklą. Raugės medžiagos padeda žarnų gleivinei tapti mažiau pažeidžiamai, stabdo pilvo skausmus, sulėtėjus peristaltikai, geriau pasisavinamas maistas.

Džiovintų uogų nuoviras (1:10) ar lapų užpilas naudingas esant šlapimo pūslės, žarnyno gleivinės uždegimui. Esant gastritui geriau valgyti šviežias uogas. Sultis ir užpilus galima vartoti kartu su gydytojo paskirtais vaistais. Mėlynių lapų rasime tulžies išsiskyrimą skatinamųjų arbatų sudėtyje.

Diabetikai vertina jų naudą, nes mėlynės ne tik skanios, bet turi daug fruktozės. Uogos neturi cholesterolio. Mėlynių sultys, lapų užpilai ar nuovirai dezinfekuoja, todėl naudinga skalauti gerklę, burnos ertmę esant gerklų gleivinės uždegimui.

Virtų mėlynių tyrele liaudies medicina pataria gydyti egzemas, jaunatviškus spuogus, nudegimus, odos ligas. Mėlynių žolės nuovirais vasaros pradžioje tinka perskalauti plaukus, kai oda riebi.

Vaistinei žaliavai renkamos tik prisirpusios uogos. Lapai skinami prieš žydėjimą ar vos pražydus žiedams. Šaldytose ir džiovintose uogose išlieka daugelis naudingųjų savybių.